- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- AS-442-267-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. K., V. D., T. T., S. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Rojaus apartamentai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K., V. D., T. T. ir S. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rojaus apartamentai“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. K., V. D., T. T. ir S. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą surengti pakartotinį sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano svarstymą dalyvaujant visuomenei.
Pareiškėjai R. K., V. D. ir S. N. pateikė prašymą dėl skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 galiojimą ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su individualių administracinių aktų priėmimu ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 pagrindu.
Pareiškėjai nurodė, kad teismo sprendimo šioje byloje vykdymas gali labai pasunkėti, nes trečiasis suinteresuotas asmuo ruošiasi vykdyti statybas ginčo sklype ir kreiptis į atsakovą dėl statybos leidimo išdavimo byloje ginčijamo detaliojo plano pagrindu. Nesustabdžius byloje ginčijamo sprendimo galiojimo, gali būti pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai (gali prasidėti statybos darbai, gali būti pradėta plėtoti infrastruktūra). Vykdant statybos darbus gali būti padaryta žala aplinkai, kitiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas ir buvusios padėties atkūrimas gali tapti sudėtingas finansiniu, organizaciniu ir techniniu aspektais. Tai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotas statybos leidimas galėtų būti skundžiamas teismui ir galėtų būti sustabdytas išduoto statybos leidimo galiojimas, nėra pakankamas pagrindas netaikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių šioje byloje, nes, nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, būtų sudaromos prielaidos naujiems teisminiams ginčams kilti, proceso šalių išlaidoms padidėti ir užsitęstų ginčo nagrinėjimas iš esmės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, nesustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti skundo reikalavimų užtikrinimo priemones. Norint ginčo teritorijoje atlikti kokius nors statybos darbus, turi būti gaunami statybos leidimai. Net ir išdavus statybos leidimus, pareiškėjai galėtų šiuos statybos leidimus ginčyti teisme ir atitinkamose bylose prašyti taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, kad naujų teisminių ginčų kylimas, šalių išlaidų padidėjimo galimybė ir kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti skundo reikalavimų užtikrinimo priemones. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai šioje byloje anksčiau jau buvo pateikę iš esmės analogišką prašymą dėl skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo ir tuomet jų prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi buvo atmestas.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai R. K. ir V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį ir patenkinti jų prašymą dėl skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjai nurodo, kad jų prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti skundo reikalavimų užtikrinimo priemones, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų prašymą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos identiškose administracinėse bylose Nr.AS(2)-185/2007 ir Nr.AS(556)-548/2008.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjai šios administracinės bylos proceso metu jau anksčiau buvo pateikę prašymą dėl skundo reikalavimų užtikrinimo, kuriuo buvo prašę taikyti iš esmės analogiškas skundo reikalavimų užtikrinimo priemones. Tuomet pareiškėjų prašymas dėl skundo reikalavimų užtikrinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi buvo atmestas. Nagrinėjamame pareiškėjų naujai pateiktame prašyme dėl skundo reikalavimų užtikrinimo nėra nurodyta esminių naujų aplinkybių ar argumentų, todėl kitaip spręsti skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nei tai buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi nėra pagrindo.
Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tapatinti pareiškėjų atskirajame skunde nurodytų kitų administracinių bylų ir šios administracinės bylos faktinių situacijų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pirminę precedentinę reikšmę turi toje pačioje byloje anksčiau priimtas teismo procesinis sprendimas, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.