Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2S-332-227/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2S-332-227/2019
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00157-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
T. Š.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-332-227/2019 Teisėja Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00157-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3.; 3.1.14.8.9; 3.3.1.14; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. (D. Š.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1561-1027/2019 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei T. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo T. Š. palikti Š. pavardę, o D. Š. palikti Š. pavardę; nustatyti nepilnametės dukters U. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š., priteisti iš T. Š. nepilnametės dukters išlaikymą 215 Eur dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki U. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka ir 7200 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti tokiu būdu: D. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisti 3 kambarių butą, nustatyti, jog po santuokos nutraukimo prievolė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2008 m. vasario 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 1701-2008-36277 lieka solidariaisiais šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį tenka D. Š., priteisti iš T. Š. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje be kitų argumentų nurodė, kad atsakovė nuo 2012 m. gyvena Italijoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu turtu nesinaudoja, kredito grąžinimo įmokų nemoka (dalis kredito grąžinimo įmokų buvo mokama atsakovės T. Š. vardu, tačiau byloje pateikti pavedimai patvirtina, kad būtent ieškovas D. Š. pervesdavo jai lėšas kredito grąžinimui).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškino ieškovui, kad nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu teismui ir grąžintas ieškovui.

4. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, prašo butą priteisti ieškovui, atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepriteisti, reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė kredito grąžinimo įmokų nemoka, dalis kredito grąžinimo įmokų buvo mokama atsakovės vardu, tačiau būtent ieškovas pervesdavo jai lėšas kredito grąžinimui. Ieškovas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti pavedimai, tačiau teismui prie ieškinio jame minimų pavedimų nepridėjo. Teismas ieškovui nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti - prie ieškinio pridėti ieškinyje nurodytus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

5. Taip pat teismas ieškovui pasiūlė pateikti duomenis, ar jam žinoma tiksli atsakovės gyvenamoji vieta Italijoje, pateikti kitus jam žinomus atsakovės kontaktinius duomenis (pvz., elektroninio pašto adresus ar pan.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.

7. Nurodo, kad klausimai, susiję su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą, o ne nutartimi, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Įstatymas nesuteikia teisės teismui ieškinio priėmimo stadijoje vertinti įrodymus ir pasisakyti dėl jų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų yra visiškai niekuo nepagrįstas. Pareiga teikti įrodymus tenka būtent proceso šalims, todėl pirmosios instancijos teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios galėjo tik pasiūlyti pateikti tam tikrus įrodymus, bet jokiu būdu ne įpareigoti jų teikti ar tikslinti, o reikalaujamų įrodymų nepateikus, palikti ieškinį nenagrinėtą. Negalima atsisakyti priimti pateiktą pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant, kad šalis neįrodė turinti teisę į reikalavimo tenkinimą. Teismas ne ieškinio priėmimo stadijoje, o tik išnagrinėjęs bylą sprendžia, ar byloje pakanka įrodymų ieškinio (priešieškinio) pagrindui pagrįsti. Todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti pavedimus, patvirtinančius, jog kreditą grąžino tik D. Š..

8. Antruoju ieškinio trūkumu teismas pripažino tai, kad nėra nurodyta tiksli atsakovės gyvenamoji vieta užsienyje, t. y. Italijoje. Ieškinyje aiškiai įvardinta paskutinė atsakovės žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje (šiame bute gyvena atsakovės tėvai). Todėl atsiranda procesinė galimybė įteikti procesinius dokumentus per atsakovės artimuosius giminaičius ar paskelbus paiešką nustatyti tikslią atsakovės buvimo vietą. Šalys atskirai gyvena jau šešerius metus, nebendrauja, atsakovė nėra nurodžiusi ieškovui savo gyvenamosios vietos adreso užsienyje. Ieškovas vienas augina nepilnametę dukrą, neturi jokių galimybių vykti į Italiją nustatyti atsakovės buvimo vietos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškovui ieškinio trūkumų pašalinimui.

11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

12. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, prašo butą priteisti ieškovui, atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepriteisti, reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė kredito grąžinimo įmokų nemoka, dalis kredito grąžinimo įmokų buvo mokama atsakovės vardu, tačiau būtent ieškovas pervesdavo jai lėšas kredito grąžinimui. Ieškovas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti pavedimai, tačiau teismui prie ieškinio jame minimų pavedimų nepridėjo, ką teismas pripažino ieškiniu trūkumu ir įpareigojo prie ieškinio pridėti ieškinyje nurodytus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

13. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik pasiūlė ieškovui nurodyti tikslią atsakovės gyvenamąją vietą ar kitus jos kontaktinius duomenis, taigi, negalima sutikti su argumentais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo tokius duomenis pateikti per teismo nustatytą terminą. Kadangi tokių duomenų trūkumas nebuvo įvardintas kaip ieškinio trūkumas, plačiau tuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir tokia įstatymo nuostata negali būti vertinama kaip reikalavimas jau pradinėje stadijoje įrodyti pareikštą reikalavimą (kaip interpretuoja atskirajame skunde teismo nurodytus trūkumus apeliantas).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovė kredito grąžinimo įmokų nemoka, nors dalis kredito grąžinimo įmokų buvo mokama atsakovės vardu, tačiau byloje pateikti pavedimai patvirtina, kad būtent ieškovas pervesdavo jai lėšas kredito grąžinimui. Tačiau ieškovas su ieškiniu nurodomų pavedimų nepateikė, ką teismas pagrįstai laikė ieškinio trūkumu vadovaujantis CPK 135 straipsnio nuostatomis.

16. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ieškovas negali kartu su ieškiniu pateikti jame reiškiamą reikalavimą patvirtinančius įrodymus, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu juos išreikalauti, tačiau bet kuriuo atveju priežastis, dėl kurių jis tam tikrų įrodymų negali pateikti, turi būti nurodyta (CPK 135 str. 2 d.). Šiuo atveju, ieškovas jokių priežasčių, kodėl nurodomų pavedimų nepateikia nenurodė, priešingai, pažymėjo, kad pavedimai yra pateikiami į bylą. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkte – teisėjas gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų (tik) įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Taigi, bet kokiu atveju asmuo turi pateikti motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodytos priežastys, kodėl asmuo negali pateikti ir/ar gauti konkrečių įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių argumentų bei priežasčių, kodėl pavedimų, kuriuos nurodė ieškinyje, jis negali pateikti. Išdėstyti ieškinyje ieškovo argumentai sudarė pagrindą ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymui, įpareigojant apeliantą pateikti ieškinyje nurodytus įrodymus (pavedimus), kuriais jis grindžia ieškinyje pareikštą reikalavimą. Jei kokių nors įrodymų jis pateikti negali, privalo nurodyti to priežastis ir prašyti juos išreikalauti (CPK 135 str. 2 d.).

17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė