Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-427-776/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-13
Bylos Nr.
1-427-776/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00709-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-427-776/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00709-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 13d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-11-21d. sprendimu iš jo priteisus išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų nuo 2006-01-01 iki sūnaus pilnametystės, kurias tvarko uzufrukto teise E. A., žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-01, nuo 2010-10-05 iki 2010-12-19, nuo 2011-02-23 iki 2012-09-01 vengė pareigos, pagal sprendimą, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, o būtent, nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko susidarė bendras 13 250 Lt įsiskolinimas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo V. K. apklausos protokolais (41, 127 b. l.), kuriuose užfiksuota, jog kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis žino, jog jam Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu yra priteista mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymui po 250 litų kas mėnesį. Nuo 2006 m iki 2009 metų tiksliai mėnesių neprisimena jam buvo nustatyta negalia, ir gaudavo neįglumo pašalpą apie 300 litų. Nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2010 metų gruodžio mėnesio dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. O nuo 2011-06-27 iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jis pats niekada nesidomėjo, ar iš jo atlyginimų yra išskaičiuojami alimentai sūnaus M. K. išlaikymui, bet visada galvojo, kad juos išskaičiuoja iš atlyginimo. Sūnaus M. K. išlaikymu ir auklėjimu nesirūpina, jo nelanko ir su juo nebendrauja. Papildomoje apklausoje nurodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta, išlaikymo sūnui nemokėjo, tačiau pagal galimybes sūnų remia.

Nukentėjusiosios E. A. apklausos protokolu (24-25 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 1999-08-09 gimė sūnus M. K., su sūnaus tėvu V. K. susituokę nebuvo, ir kartu negyveno. V. K. sūnų pripažino ir jam davė savo pavardę. Iki 2005 m. pradžios V. K. padėjo išlaikyti sūnų, duodavo pinigų sūnaus išlaikymui, kartais jam nupirkdavo dovanų. O vėliau sūnumi nebesirūpino, jai vienai buvo sunku jį išlaikyti, todėl ji kreipėsi, į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl sūnaus išlaikymo priteisimo. 2006-11-21 teismas priteisė iš V. K. išlaikymą sūnui M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų iki sūnaus pilnametystės. Tuo laikotarpiu V. K. dirbo ir keletą mėnesių alimentus jam išskaičiuodavo iš atlyginimo, o vėliau jis nebedirbo ir alimentų nemokėjo. Tada ji kreipėsi į Vaikų garantinį fondą dėl išmokos ir nuo 2008 m. kovo mėnesio iki šiol Vaikų garantinis fondas moka po 195 litus kas mėnesį. Nuo 2006 metų V. K. sūnaus nelanko, su juo nebendrauja, ir visiškai juo nesirūpina.

Nukentėjusiojo M. K. apklausos protokolu (30-31 b. l.), kuriame užfiksuota, kad jo tėvas V. K. nelanko, su juo nebendrauja, nesidomi, kaip jam sekasi mokykloje. Tėvą šiais metais atsitiktinai buvo sutikęs du kartus Šiaulių rajono Dirvonėnų kaime prie parduotuvės, ir abu kartus jis jam davė po 5 litus saldainiams nusipirkti. Iš mamos žino, kad tėvas pinigų jo išlaikymui neduoda, ir pinigus išlaikymui už jį moka valstybė.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir prie jo pridėtų dokumentų: prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, antstolio A. Bložės pažymos „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ kopijomis (4-9 b. l.), iš kurių matyti, kad 2008 m. kovo 3 d. į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi E. A. su prašymu mokėti išmokas vaikui M. K., nes nepilnamečio vaiko tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, ką patvirtina antstolio Arturo Bložės pateikta pažyma, todėl fondas mokėjo M. K. išmokas, kurios laikomos V. K. įsiskolinimu fondui ir sudaro 8177,42 Lt.

2006-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo kopija (26-27 b. l.), iš kurios matyti, kad priteistas iš atsakovo V. K. išlaikymas sūnui M. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2006-01-01 iki sūnaus M. K. pilnametystės.

Antstolio Arturo Bložės pateikta alimentų mokėjimo lentelės ir vykdomojo rašto kopijomis (34-37 b. l.), iš kurių matyti, kad vykdomasis raštas dėl 2006-11-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo išduotas 2006-11-27 ir kad iš V. K. už laikotarpį nuo 2006-01 iki 2008-02 išlaikymo vaikui M. K. neišieškota.

2012-08-09 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. PN3-2690 (75-76 b. l.), iš kurios matyti, kad V. K. iš viso už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2012-08-09 priskaičiuota ir išmokėta 2551,01 Lt ligos pašalpos.

SoDra duomenų bazės išrašu (77 b. l.), iš kurio matyti, kad V. K. dirbo laikotarpiais nuo 1995-04-10 iki 1995-05-20, nuo 1996-04-27 iki 1996-05-20, nuo 1997-03-10 iki 1997-10-01, nuo 2001-11-23 iki 2002-01-29, nuo 2002-04-18 iki 2002-04-26, nuo 2002-09-16 iki 2008-08-29, nuo 2007-08-03 iki 2008-08-29, nuo 2008-01-09 iki 2008-02-26, nuo 2010-08-30 iki 2010-12-08, nuo 2011-02-25 iki 2011-05-27, nuo 2011-06-27 iki 2012-05-15.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu bei pateikta lentele (79-81 b. l.), iš kurių matyti, kad V. K. 2006, 2007, 2008, 2010, 2011 metais turėjo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus raštu ir darbingumo lygio vertinimo aktų kopijomis (83-103 b. l.), iš kurių matyti, kad V. K. 2010-12-03 nustatytas 80 % darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2010-08-01 iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, jam 2008-08-28 nustatytas darbingumo lygis 55 %, kuris galioja nuo 2008-08-01 iki 2010-07-31, jam 2007-08-01 nustatytas darbingumo lygis 55 %, kuris galioja nuo 2007-08-01 iki 2008-07-31.

2012-08-31 antstolio Arturo Bložės raštu (113 b. l.), iš kurio matyti, kad V. K. įsiskolinimas nuo 2006-01-01 iki 2012-08-01 yra 22372 Lt. 2008-01-11 iš UAB (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad nuo 2007-06 iš V. K. darbo užmokesčio nėra daromos išskaitos, kadangi darbuotojui žymimos pravaikštos.

2012-09-13 antstolio Arturo Bložės raštu ir E. A. pranešimo kopija (114, 115 b. l.), iš kurių matyti, kad E. A. informavo, kad nuo 2008-03-03 iš Vaikų išlaikymo fondo vaiko M. K. išlaikymui gauna po 195 Lt per mėnesį ir nuo 2008-03-03 iki 2012-09-01 yra gavusi 10530 Lt. Iš V. K. yra gavusi 3842 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas 2012-09-13 yra 8000 Lt.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu (116 b. l.), iš kurios matyti, kad V. K. buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiais nuo 2009-10-02 iki 2010-10-06 ir nuo 2010-12-20 iki 2011-02-24.

Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., t.y. nustatyta, jog kaltinamasis žinodamas apie tai, kad iš jo yra priteistas išlaikymas vaikui M. K., būdamas darbingas, neregistruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, teisėtai ar neteisėtai dirbdamas ir gaudamas pajamas bei turėdamas galimybę mokėti vaikui išlaikymą laikotarpiais nuo 2006-01-01 iki 2009-10-01, nuo 2010-10-05 iki 2010-12-19, nuo 2011-02-23 iki 2012-09-01 vengė išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, objektyviai patvirtintų jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., padarymą skirti V. K. laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, masiniuose renginiuose.

Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokurorės siūlymui baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi sutiko, prašė skirti mažesnę bausmę.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra, turi du nepilnamečius vaikus, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismas mano, jog V. K. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmė – laisvės apribojimas. Vadovaujantis LR BK 48 str. 2 d., laisvės apribojimas skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d., asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai bei, įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad V. K. sutinka su laisvės apribojimo bausme, kad prokurorė prašo skirti bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, artimą minimumui, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str., padarymą skirtina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmė 5 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, masiniuose renginiuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, masiniuose renginiuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Erminijus Baziulis