- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-473-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38952-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- D. G.-K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G.-K. ieškinį atsakovui M. K. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G.-K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimą, susidariusį dėl ieškovės už atsakovą teikto dalinio išlaikymo šalių dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini).; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4437-391/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą, kuriuo šalys buvo sutarusios, kad atsakovo sūnui teiktino išlaikymo dydis yra 400 Lt (115,85 EUR) ir nustatyti, kad atsakovas teikia sūnui 800 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. K. naudai laikiną išlaikymą po 800 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 2) areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, uždraudžiant atsakovui turimą turtą perduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, siekiant užtikrinti ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus interesus.
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, nesidalina vaiko priežiūra su ieškove, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais. Pažymėjo, kad pablogėjus ieškovės sveikatai, ji nebegali viena tenkinti visų vaiko poreikių ir interesų, nepažeisdama jo interesų augti visavertiškai. Prašymą dalyje dėl piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto ieškovė grindė tuo, kad atsakovas yra skolingas 7000 EUR už dukters J. K. išlaikymą, kurį ieškovė teikė už atsakovą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. iki dukra baigė vidurinę mokyklą, nors dukros gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo buvo nustatyta su atsakovu. Pažymėjo, jog ieškiniu prašant priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 800 EUR kas mėnesį, įvertinus, kad vaikui iki pilnametystės liko 60 mėn., visa šio reikalavimo apimtis sudaro 55 000 EUR. Atsakovas ilgą laiką neskyrė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, neturi oficialių pajamų, neturi piniginių lėšų Lietuvos bankuose, todėl yra reali tikimybė, jog atsakovas turimą nekilnojamąjį turtą perleis tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. K. nesutiko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodė, kad ieškinyje yra neteisingai aiškinamos faktinės aplinkybės, jos nepagrindžiamos įrodymais. Pažymėjo, kad 2013 m. sausio 14 d. šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad išlaikymo suma apskaičiuota iki dukters pilnametystės, kurią turėjo mokėti ieškovė, yra 24 000 Lt, o suma iki sūnaus pilnametystės, kurią turėjo mokėti atsakovas – 64 000 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį. Šalių vienas kitam mokėtinos sumos buvo tarpusavyje užskaitytos ir taip pat sudengtos su ieškovės jam mokėtina kompensacija. Todėl atsakovas yra suteikęs pilną išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės. Dėl aplinkybės, kad su ieškove liko gyventi šalių dukra, kurios gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, paaiškino, kad atsakovas už simbolinę 100 EUR per mėnesį nuomos sumą išnuomojo ieškovei dalį savo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto – suteikta ženkli nuolaida laikytina atsakovo suteiktu išlaikymu dukrai. Mano, kad vaiko poreikiai nėra pasikeitę. Pažymėjo, kad prisideda prie sūnaus išlaikymo duodamas jam kišenpinigių po 10-20 EUR, pirkdamas įvairius drabužius, sporto inventorių bei kitus daiktus, su sūnumi leidžia laisvalaikį. Dėl turto arešto pažymėjo, kad jam taikyti pagrindo nėra, nes ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, ieškinio sumos dydis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant dėl LAP taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš atsakovo M. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 180 EUR dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant D. G.-K.. Nurodė padaryti įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre: uždrausti savininkui M. K. perleisti nuosavybės teises į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti turtą įkeisti, nustatant, kad ribojimas taikomas iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Kitoje dalyje ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga nustatė, kad šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas lėšų ieškovei, skirtų vaiko išlaikymui šiuo metu neskiria, tačiau skiria sūnui 20 EUR kišenpinigių per mėnesį, yra prisidėjęs prie kompiuterio pirkimo 200 EUR suma, dovanojo ausines, mikrofoną, telefoną. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ieškovės teiginiai apie jos pasunkėjusią finansinę padėtį yra galimai teisingi. Taip pat nustatė, kad šiuo metu atsakovas yra UAB „Namas Investicijos“ vadovas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tikėtina pagrįstas, t.y. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove ir vaikas yra jos išlaikomas, vaiko motina yra skolinga tretiesiems asmenims, įskaitant ir vaiko ugdymo įstaigas, neturint duomenų, kad atsakovas pakankamą išlaikymą vaikui teikia, ir byloje esant duomenų, kad atsakovas gauna tam tikras pastovias pajamas ir gali vaikui dovanoti prabangos prekes, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bus priimtas teismo sprendimas. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovas jau yra suteikęs išlaikymą sūnui po 400 Lt (115,85 EUR) per mėnesį (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, tiek iš darbinės veiklos, tiek iš turto (buto esančio (duomenys neskelbtini)) nuomos, turi specialių žinių, profesinių gebėjimų ir darbinės patirties, iš jo priteistinas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Remdamasis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, tarp jų ir tai, kad vaiko mokymosi išlaidos yra didesnės nei vidutinės, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina po 180 EUR laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tokio laikino išlaikymo priteisimas – atsižvelgus, kad 115 EUR išlaikymo suma per mėnesį jau laikoma sumokėta – nepažeis vaiko interesų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė prašomo taikyti piniginių lėšų arešto taikymo būtinumo, be to tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai suvaržytų atsakovo teises. Atsižvelgdamas į ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinyje, atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą dėl LAP taikymo išdėstytus argumentus bei pateiktus papildomus dokumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo nepakankamą prisidėjimą prie nepilnamečio sūnaus ir jau pilnametės dukros išlaikymo ar jų būtinųjų poreikių tenkinimo, yra tikėtina, pagrįsti. Įvertinęs, kad atsakovas neturi Lietuvos Respublikoje gaunamų oficialių pajamų, galimai ne savo vardu, o su atsakovu susijusio juridinio asmens Goldfinge Solutions LTD, registruoto Seišelių salose, vardu įsigijo 2 k. butą esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės išdėstytais argumentais, jog atsakovas gali siekti perleisti tretiesiems asmenims nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės prašymas dėl nekilnojamojo turto arešto taikymo tenkintinas iš dalies, nutariant padaryti įrašą viešame registre, atsakovui uždraudžiant perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą iki galutinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo 120 EUR laikinojo išlaikymo mokamo kas mėnesį nepilnamečiui sūnui M. K. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Paskirti ieškovę priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
10. Apeliantas pažymi, šioje byloje ginčas tarp šalių vyksta ne dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, o dėl išlaikymo padidinimo. Sūnaus išlaikymo dydis ir jo mokėjimo tvarka buvo nustatyta 2013-01-14 Teismo patvirtintoje Sutartyje. Vertinant į bylą pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad atsakovas teismo patvirtintoje sutartyje nustatyto įsiskolinimo sūnaus išlaikymui neturi, o visa išlaikymo suma yra suteikta į priekį, nes sūnus sulauks pilnametystės tik 2024-11-07. Skundžiamoje nutartyje teismas kelis kartus vertino šią aplinkybę, nurodydamas, kad atsakovas jau yra suteikęs išlaikymą sūnui po 400 Lt (115,85 EUR) per mėnesį. Apelianto vertinimu, ieškovės teismui pateiktieji įrodymai apie iš esmės pasikeitusią šalių turtinę padėtį yra akivaizdžiai nepakankami, ginčytini ir niekaip nesudarantys pagrindo teismui šiame bylos nagrinėjimo etape daryti prima facie išvadų dėl jų pagrįstumo.
Šalies argumentai
11. Apeliantas, atsiliepdamas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai pagrindė savo gaunamas pajamas, kurios vidutiniškai kas mėnesį sudaro 563 dolerius. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą. Atsakovas šio buto nenuomoja. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie tai, kaip materialiai jis prisideda prie sūnaus išlaikymo, be to jau yra suteikęs po 115,85 EUR iki vaiko pilnametystės. Teismas preliminariai vertindamas bylos aplinkybes, akcentuodamas, kad vaiko mokymosi išlaidos yra didesnės nei vidutinės bei atsižvelgdamas į tai, kad 115 EUR išlaikymo suma per mėnesį jau laikoma sumokėta, iš atsakovo priteisė po 180 EUR laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Tokiu būdu teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį laikinai padidino nuo 115 EUR iki 295 EUR. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir kokia išlaikymo padidinimo suma per mėnesį atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei finansinių galimybių. Teismas nustatydamas prievolę atsakovui mokėti laikinojo išlaikymo sumą, viršijančią pusė minimalios mėnesinio atlyginimo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros ir pažeidė proporcingumo principą. Atsakovas sutinka mokėti laikinojo išlaikymo dydį neviršijantį orientacinio minimalaus mėnesinio atlyginimo pusės dydžio. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog nors nustatydamas padidintą laikinojo išlaikymo dydį teismas akcentavo, kad vaiko mokymosi išlaidos yra didesnės nei vidutinės, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad privačios mokyklos apmokėjimui nei ieškovė, nei atsakovas neturi pakankamai lėšų.
12. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi pritaikytu įrašu viešajame registre, kadangi jis yra nepagrįstas ir perteklinis. Pažymi, jog byloje yra pateikti įrodymai ir teismas nutartyje yra įvertinęs, kad atsakovas jau yra suteikęs visą išlaikymo sumą iki sūnaus pilnametystės, kuri buvo nustatyta Teismo 2013-01-14 patvirtintoje sutartyje. Atsakovas prisideda papildomai prie sūnaus išlaikymo. Taip pat yra pažymėjęs, kad sutinka sudaryti taikos sutartį šioje civilinėje byloje, sutinka, kad būtų padidintas 2013-01-14 teismo patvirtintas vaiko išlaikymo dydis. Išvardintos aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad atsakovas ateityje sieks išvengti išlaikymo mokėjimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė jį atmesti.
14. Ieškovės manymu, teismas tinkamai ir pagrįstai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, todėl nėra pagrindo panaikinti 2020-01-22 d. teismo nutarties ar ją pakeisti. Pažymėjo, jog atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad jis išlaikymo nepilnamečiui sūnui periodiniais mokėjimais niekada neteikė ir šiuo metu neteikia, o taip pat, neneigė ir nepaneigė ir tos aplinkybės, kad duktė iš atsakovo pirmosios santuokos, kurią ieškovė įsivaikino ir užaugino, po metų po santuokos nutraukimo buvo palikta gyventi su ieškove. Dukters išlaikymui atsakovas jokių periodinių sumų niekada ieškovei nemokėjo. Atsakovas nutyli, kad jis nėra grąžinęs ieškovei išlaikymo sumos, kurią jis santuokos nutraukimo metu tarpusavio sudengimo būdu gavo iš ieškovės dukters išlaikymui, o taip pat nutyli, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su juo tiek pagal Santuokos nutraukimo, tiek ir pagal Mainų sutartį. Byloje nėra priimta galutinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad atsakovas suteikė 115 EUR dydžio išlaikymą savo sūnui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti dėl būtinybės nepaisyti prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų principo. Ieškovės manymu, visi nepilnamečio vaiko poreikiai yra protingi, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko gabumus, polinkius, o taip pat atitinka ir yra proporcingi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Atsakovas neginčija, kad yra davęs sutikimą tiek dukterį, tiek ir sūnų leisti į privačią mokyklą. Ieškovės vertinimu, vaiko perkėlimas į kitą mokyklą jokiais būdais neatitiktų vaiko interesų dėl aukštesnių, nei vidutiniai vaiko gabumų, užsienio kalbų mokymosi jo lygiu, o taip pat, ir dėl tos aplinkybės, kad vaikui reiktų papildomai mokytis atskirų dalykų, siekiant užpildyti skirtingų mokymo sistemų programų skirtumus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vaikas lanko keramikos būrelį, dešimtmetę (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, kur groja (duomenys neskelbtini), yra susidarę įsiskolinimai už mokslą ir lavinimą. Ieškovė taip pat pažymi, jog atsakovas nededa jokių pastangų ir nesistengia dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, įskaitant ir jo išsilavinimą, t.y. atsakovas, turėdamas iš esmės lygiavertį ieškovei išsilavinimą (aukštąjį teisinį), nemenkos darbo patirties, specialių žinių teisės, nekilnojamojo turto, patalpų nuomos, finansų, valiutų rinkos, kompiuterinės technikos, IT ir kitose srityse, šių savo gebėjimų nerealizuoja arba, nors ir realizuoja, tačiau oficialiai neparodo tokių savo gebėjimų realizavimo rezultatų. Atsakovas dovanoja vaikui prabangos prekes, pvz. brangias ausines, kas parodo, jog tokios išlaidos atsakovui nėra labai reikšmingos, vietoje to, kad prisidėtų prie vaiko kasdieninio išlaikymo ir išsilavinimo. Nors šioje bylos stadijoje teismas išsamiai negali įvertinti atsakovo turtinės padėties, tačiau byloje esantys duomenys leidžia tvirtinti, kad objektyviai vertinant, atsakovo turtinė padėtis yra gera ir pakankama pastovios pajamos iš individualios veiklos ir buto nuomos, nekilnojamasis turtas, brangūs namų apyvokos daiktai, brangios dovanos sūnui, atsakovo su žmona užsienio kelionės į Japoniją, Rusiją, Ispaniją, Turkiją ir kt., įmonė Goldfinger Solutions, registruota Seišelių salose ir kt.), skirti išlaikymą nepilnamečiui vaikui didesne suma, nei reikalinga baziniams, pagrindiniams vaiko poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
15. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai išsprendė prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre taikymo. Atsakovas yra linkęs vengti prievolių vykdymo, nes jam įregistravus nekilnojamąjį turtą kito subjekto vardu ir šalims tapus nemokioms dėl bendro didelio kredito, bankas visą solidarų išieškojimą nukreiptų išimtinai į ieškovės turtą, o atsakovas tokios prievolės išvengtų. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Todėl yra reali tikimybė, jog atsakovas turimą vienintelį nekilnojamąjį turtą, į kurį realiai gali būti nukreiptas išieškojimas pagal nagrinėjamos bylos teismo sprendimą tenkinus ieškovės ieškinį, perleis tretiesiems asmenims, tokiu būdu išvengiant prievolės mokėti įsiskolinimą ir išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės tikėtina, kad nebūtų jokios objektyvios galimybės priteistų sumų išieškoti iš atsakovo, nes atsakovas neturėtų nei piniginių lėšų, nei turto Lietuvoje, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
17. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus dokumentus, sprendžia, jog šie dokumentai galėtų būti reikšmingi nagrinėjant šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos papildomus apelianto įrodymus.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui ir nuspręsta padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis tarp ieškovės ir atsakovo. Sutartimi šalys susitarė, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o dukros – su tėvu. Sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, t.y. atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui po 400,00 Lt per mėn. iki pilnametystės, ieškovė įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai J. K. po 400,00 Lt per mėn. iki pilnametystės. Šalys taip pat susitarė ir pareiškė, kad išlaikymo sumos nepilnamečiams vaikams yra dengiamos tarpusavyje (64000 Lt – 24000 Lt), o likusi 40.000,00 Lt suma atsakovo mokėtina ieškovei sūnaus išlaikymui yra išskaitoma iš atsakovo gautinos kompensacijos už perleisto nekilnojamojo turto dalį pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1.12 p.
20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam sūnui, padidinant jį iki 800 EUR, taip pat reikalauja priteisti dukters išlaikymo įsiskolinimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priteisė 180 EUR laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo, taip pat nurodė padaryti įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre: uždrausti savininkui M. K. perleisti nuosavybės teises į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi tenkinęs atsakovo prašymą dėl minėtos nutarties išaiškinimo, nurodė, kad teismas <...> preliminariai vertino, kad atsakovas yra vaikui, tikėtina, suteikęs išlaikymą iki vaiko pilnametystės skaičiuojant po 115,85 EUR per mėnesį<…>; <…>Teismas preliminariai vertino, kad nepilnamečio T. K. mokymosi ir lavinimosi išlaidos yra didesnės nei vidutinės<…>; <…>šioje bylos nagrinėjimo stadijoje siekiant užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą yra būtina iš tėvo priteisti išlaikymą realiai mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 EUR, kas reiškia, kad viso tėvo teiktino išlaikymo dydis šiuo metu nustatomas kaip sudarantis 295 EUR (180 + 115 = 295)<…>.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
22. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, teismas, spręsdamas dėl laikino vaiko išlaikymo dydžio nepagrįstai priteisė didesnį nei teismų praktikoje nurodytas orientacinis minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydis.
23. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Iš tiesų pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).
24. Preliminariai įvertinus bylos medžiagą, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad priteistas laikinas per mėnesį išlaikymas neatitinka apelianto pajamų lygio ir yra neproporcingas. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo teismas pirmiausia privalo atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atsižvelgė, kad be būtinųjų šalių nepilnamečio sūnaus poreikių, lėšos taip pat reikalingos privačiai sūnaus lankomai mokyklai bei kitiems užklasiniams užsiėmimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė preliminariai pagrindė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra didesni nei vidutiniai. Nors apeliantas nurodo, kad leisti vaiką į privačią mokyklą neišgali nei vienas iš tėvų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės vertintinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į ieškovės dėstomus argumentus, jog šalių nepilnametis vaikas yra aštuntokas, lanko privačią mokyklą, kurioje dėstomi dalykai skiriasi nuo valstybinėse mokyklose dėstomų dalykų, todėl mokyklos pakeitimas, ypač vidury mokslo metų gali daryti neigiamą įtaką ne tik vaiko psichologinei būsenai, bet ir mokymosi procesui. Šiuo atveju konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertinant įrodymus, vienareikšmiškų išvadų darymas apie šalių nepilnamečio vaiko poreikį privačiai mokyklai bei šalių finansinės galimybes tokį poreikį užtikrinti, neatitiktų vaiko interesų.
25. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kada sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant po ieškinio priėmimo momento, teismas neturi realios galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovės/atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
26. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas atsakovo argumentus apie jo turtinę padėtį, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantui būtų užkirstos galimybės gauti papildomų pajamų, apeliantas yra darbingas, turi paklausią rinkoje specialybę, ir yra saistomas pareigos teikti pakankamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Įvertinus tai, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios kliudo gauti didesnes pajamas ir taip prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo bei atsižvelgus į vaiko išlaikymą reglamentuojančiais imperatyvias teisės normas, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl priteisto laikino išlaikymo neproporcingumo.
27. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog apeliantas šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas tik priteistino išlaikymo dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu klausimas) neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio tam tikrą laikotarpį (iki teismo sprendimo priėmimo). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas turi nekilnojamojo turto, kuriame negyvena, todėl tikėtina, kad gauna (bent jau turi realią galimybę gauti) iš šio turto gauti pajamų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra UAB „Namas Investicijos“ vadovas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nėra pajėgus teikti priteisto dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Juo labiau, kad šioje proceso stadijoje ieškovė pagrindė, kad toks išlaikymas vaikui yra būtinas, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Kaip jau minėta, tikroji šalių turtinė padėtis bus nustatinėjama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, negalėjimas dirbti dėl ligos ilgą laiką ir/ar pan. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas ir mažinti jį nėra pakankamo pagrindo.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.
29. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl įrašo viešajame registre iš esmės pateikia argumentus, kuriais siekia paneigti, jog ateityje galėtų siekti išvengti išlaikymo mokėjimo. Taip pat nurodo, jog yra suteikęs visą išlaikymo sumą iki sūnaus pilnametystės, kuri buvo nustatyta teismo 2013-01-14 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat prisideda papildomai prie sūnaus išlaikymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra pareiškusi ieškinį ne tik dėl išlaikymo sūnui padidinimo, bet ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nors apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau pažymėtina, jog tokio pobūdžio aplinkybės yra išsamaus įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingos. Priešingai, teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, sprendė, kad ieškovės reikalavimas areštuoti visą atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą nebūtų proporcingas ir neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrašas viešame registre dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančio buto perleidimo draudimo niekaip nesuvaržo jo teisės naudotis turtu, nesukelia jam neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, proporcingumo principo daugiau, nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė procesinį sprendimą užtikrinanti prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.