Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir vykdytina Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 25 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 25 d.

4. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nesutikdamas su komisijos nutarimu A. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. B. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, keturiolika kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir turės darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. B. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. balandžio 25 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neigia įsiskolinimus bankams ar kredito įstaigoms, o turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Dabartinį nusikaltimą įvykdė išgertuvių su kompanija metu. Lygtinio paleidimo metu su kitu asmeniu pažeidė kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisykles. Tik pastaruoju metu vengia destruktyvių nuteistųjų grupių ir situacijų, kurios suteiktų galimybę nusikalsti. Ankstesniu bausmės atlikimo periodu buvo išleistas lygtinai, tačiau ir vėl bendravo su žmonėmis, kurie paskatino lygtinio paleidimo sąlygas pažeisti – drauge vartojo alkoholį, kartais nebūdavo namuose nustatytu laiku. Dėl savo neteisingų poelgių linkęs kaltinti aplinkinių įtaką. Stebima, kad nuteistasis yra lengvai pasiduodantis už save stipresnių asmenų įtakai, taip pat kriminalinė praeitis rodo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų susijusių su neatsakingu alkoholio vartojimu. Galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su asmens nusikalstamu elgesiu. Nusikalstamos veikos padarymo metu teigia buvęs neblaivus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo metu net 4 kartus buvo fiksuotas alkoholio vartojimas, todėl buvo paskirta lankytis pas psichologą, taip pat ir pas psichiatrą, kuris skyrė medikamentus. Vaistų vartojimą nutraukęs, nes buvę labai bloga. Taip pat nurodo, kad būdamas besargyboje savanoriškai išklausė anoniminių alkoholikų paskaitą, o paklaustas ar lankys paskirtą priklausomybių prevencinę grupę sako, kad lankys jei taip reikia, tačiau didesnės tokių užsiėmimų naudos sau neįžvelgia. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka už apsvaigimą nuo alkoholio – iš suteiktos trumpalaikės išvykos namo nuteistasis grįžo apsvaigęs alkoholiu. Nuteistasis yra lankęs įvairius užsiėmimus, susijusius su prevencija alkoholio vartojimui. Visgi, galima teigti, kad nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo netinkamu elgesiu. Nuteistasis demonstruoja pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis yra ne visada pagrįstai patenkintas savimi. Kaip ir kiekvienas, kai kurių jam būdingų dalykų nemėgsta, tačiau iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Jo savivaizdis ne visuomet remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Negeba įvardinti savo neigiamų savybių. Kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, būdamas prižiūrimas probacijos daug kartų gavo nuobaudas neapgalvodamas kuo tai gali baigtis, prisipažįsta, kad dažnai pagalvoja, kad tenka gailėtis nes pirma padaro, o paskui pagalvoja, sprendimus priima neapgalvojęs. Pats nurodo, kad niekada nebuvo praradęs savitvardos, o smurtinio nusikaltimo auka pati nukrito ant peilio. Nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Iškilus problemoms stengiasi nuo jų atsiriboti vartodamas alkoholį, dažnai kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas kad prieš tai jos turėjo neigiamų pasekmių. Pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, teigia, kad darydamas pažeidimus visada tikėjo, kad „praslys nepagautas“, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Apie tikslus kalba nekonkrečiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nevykdė nustatytų sąlygų. Įvertinus šią aplinkybę stebimas atsainus asmens požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Kalbėdamas apie jo atžvilgiu taikomą priežiūrą išsako dviprasmiškas nuostatas – suvokia, jog nusikalto, todėl yra įkalintas, tačiau visa tai vertina kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam.

12. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, penki statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Nors apeliantas šių veiksnių pakeisti jau nebegali, tačiau be statinių veiksnių yra nustatyta net keturiolika dinaminių, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis, priešingai nei nurodo skunde, dar turi ir gali mažinti / valdyti (nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąją vieta, socialinių ryšių palaikymu egzistavo ir A. B. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

13. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. B. būdamas teistas už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, vėlesnes nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu. Akivaizdu, kad ankstesnės bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam A. B. buvo taikomas lygtinis paleidimas, nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam ir jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Pritartina skunde nurodytam argumentui, kad lygtinis paleidimas padeda nuteistiesiems asmenims integruotis į visuomenę, tačiau yra būtina nepamiršti ir visuomenės teisės į saugią aplinką, o nusikalsdamas lygtinio paleidimo metu A. B. parodė, kad būdamas laisvėje yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o lygtinio paleidimo metu taikoma priežiūra yra nepakankama, kad apribotų galimybę nusikalsti. Nors nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

14. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta A. B. taikyti lygtinį paleidimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos. Vien aplinkybė, kad A. B. nori likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti laisvėje, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. B. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, A. B. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.