Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja K. K. skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK, Komisija) 2019 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 21R-66 (AG-516/01-2018) dėl jos skundo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. T4-281-(1.34.) ir Tarnybos 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. T4-281-(1.34.) „Dėl K. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos Asmens sveikatos istorijoje (Komisijos byla, t. I, b. l. 31–35) užfiksuota, jog ji 2016 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Kauno klinikų Nervų sistemos ligų ambulatorinį skyrių dėl mokamos gydytojo psichiatro konsultacijos. K. K. pasirašė Ligoninės generalinio direktoriaus 2011-01-31 įsakymu Nr. V-85 patvirtintą Ambulatorinio paciento sutikimo dėl jos tyrimo ir gydymo formą, kurioje patvirtino, kad supažindinta su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, išreiškė sutikimą dalyvauti mokymo procese gydymo metu, bei anoniminiam duomenų, susijusių su gydymu naudojimui mokymo procesui (Komisijos byla, t. I, b. l. 92). Taip pat, patvirtino ir kad yra supažindinta su jos sveikatos būkle, galimais ir alternatyviais gydymo būdais, metodais, galima rizika, komplikacijomis, prognoze ir kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų turėti įtakos pacientės apsisprendimui sutikti ar atsisakyti Kauno klinikų siūlomo gydymo, taip pat pasekmėmis atsisakius siūlomo gydymo (Komisijos byla, t. I, b. l. 93).

Gydytojas psichiatras 2016 m. gruodžio 1 d. Asmens sveikatos istorijoje (Komisijos byla, t. I, b l. 94–95) nurodė, kad K. K. už konsultaciją susimokėjo pati, pacientė nusiskundimų neišsakė, teigė, kad jaučiasi esanti sveika. Ji paaiškino, kad turi problemų šeimoje, vyksta skyrybų procesas, teismai. Iš šeimos paimta dukra Vaikų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) sprendimu, kadangi K. K. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas. Pacientė buvo gydyta psichiatrijos stacionare (1 kartą), nustatyta (duomenys neskelbtini) sindromo diagnozė, po stacionaraus gydymo lankėsi dienos stacionare, bet gydymui paskirtų vaistų nevartojo, motyvuodama, kad vaistai labai slopino, be to jautėsi visiškai sveika. Pacientės teigimu, lankėsi pas psichologą todėl, kad liepė VTAT, nes „kitaip būtų atėmę vaiką“. Pacientė nurodo, kad, kai pradėjo lankytis pas psichologą, atėmė dukrą ir dabar neleidžia su ja susitikti. Gydytojas užfiksavo, kad pacientė atvyko turėdama su savimi medicininių kortelių, epikrizių po stacionaraus gydymo ir gydymosi dienos stacionare kopijas, taip pat turėjo daug įvairių dokumentų kopijų, kurių neparodė. Atvykusi pacientė teigė, kad atvyko ne konsultacijos, o „nuimti diagnozes, nes su jomis nesutinka“, uždavinėjo daug teisinių klausimų, gydytojas pažymėjo, kad pagrindinis pacientės reikalavimas buvo – „nuimti diagnozes“. Pacientė gydytojo psichiatro konsultacijos ir ištyrimo atsisakė, duomenų diagnozei suformuluoti nepakako, todėl gydytojas vizitą kodavo (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas) „Bendras psichiatrinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur“.

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikė skundą Tarnybai (gautas Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 9 d.) dėl Kauno klinikų konsultacinės poliklinikos psichiatro V. T., nurodydama, kad jis pažeidė jos teises 2016 m. gruodžio 1 d. konsultacijoje, padarė žinomai klaidingą įrašą. Prašė atlikti kontrolę ir psichiatro teiktas paslaugas įvertinti bei jam taikyti atsakomybę (Komisijos byla, t. I, b. l. 85–87).

Tarnyba Ataskaitoje nustatė, kad konsultacijos metu gydytojas įformino ir pasirašytinai supažindino pareiškėją su teisės aktuose nustatyta informacija, ji savo parašu patvirtino informacijos gavimą ir sutikimą su formoje išdėstyta informacija. Pagal įrašus nustatė, kad gydytojas konsultacijos metu susipažino su pacientės situacija, informaciją surašė asmens sveikatos istorijoje, pažymėdamas, kad K. K. nesutikus dėl tolimesnio psichiatrinio ištyrimo, reikalaujant paneigti kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų suformuluotas diagnozes, objektyvių pacientės sveikatos būklės duomenų diagnozei suformuluoti nepakako. Atsižvelgiant į pacientės reikalavimą „nuimti diagnozes“ ir nesutikus, kad jos sveikatos būklė būtų objektyviai įvertinta, jai nebuvo siūlyti konkretūs tyrimo ir gydymo veiksmai, todėl, Tarnybos vertinimu, Tvarkos 5.4 papunkčio reikalavimas šiuo atveju netaikytinas. Tarnyba konstatavo, kad gydytojo psichiatro konsultacija (atsižvelgiant į tai, kad pacientė atsisakė gydytojo psichiatro konsultacijos dėl jos sveikatos būklės) buvo suteikta ir įforminta tinkamai, medicininiai dokumentai (ambulatorinio paciento sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo forma, asmens sveikatos istorija) buvo užpildyti nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimo. Tarnybos išvada, kad 2016 m. gruodžio 1 d. pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (Komisijos byla, t. I, b. l. 58–60).

Tarnybos direktorė Įsakyme nustatė, kad K. K. 2016 m. gruodžio 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose buvo suteiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (Komisijos byla, t. I, b. l. 61).

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, kreipėsi į Komisiją su skundu (Komisijos byla, t. I, b. l. 1–2), prašydama panaikinti minėtą Įsakymą ir pripažinti, kad Kauno klinikų psichiatras pažeidė pareiškėjos kaip pacientės teises į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.

Komisija Sprendime konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai vadovavosi įrašais medicininiuose dokumentuose ir neturėjo pagrindo abejoti, kad atvykus pas psichiatrą pareiškėja nenorėjo pilnos psichiatrinės konsultacijos, o tik siekė išvados, kurią gydytojas turėtų priimti vien tik remdamasis jos teiginiais, tačiau ne pilnu pacientės ištyrimu. Komisija priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas Tarnyboje nepažeidžiant nustatytų procedūrų, pagal suteiktą kompetenciją, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (Komisijos byla, t. II, b. l. 63–67).

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 ,,Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.36., 11.38. ir 11.39. papunkčiais, 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 „Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12 punktu, atliko pacientei Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

Taigi, Įsakymo sudedamoji dalis yra Ataskaita, kuri taip pat vertinama, nustatant, ar pareiškėjai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose nepažeidus teisės aktų ir vidaus įstaigos dokumentų reikalavimų.

Pareiškėja teigia, kad psichiatras pažeidė jos teises į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, padarė klaidingą įrašą ir galimai klastojo dokumentus.

Reikalavimas teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas įtvirtintas, be kita ko, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas suponuoja kartu ir pareigą valstybei sudaryti prielaidas, ne tik teisines, bet ir organizacines, finansines bei kitas būtinas prielaidas, kad pacientas galėtų įgyvendinti teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kita vertus, ši Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas aiškintina kartu su šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, bei 12 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, pacientas siekdamas gauti kokybiškas paslaugas, turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, be kita ko, sąžiningai naudotis savo teisėmis, teikti būtiną informaciją, susijusią su jo sveikatos būkle.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų; teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017.

Taigi, Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti asmens skundą dėl teisės aktuose nustatytų paciento teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ir dėl to priimti individualų administracinį aktą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Minėta, kad medicinos mokslo srities klausimų teismas nevertina.

Teismas, siekdamas objektyviai ištirti ir išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, liudytoju apklausė psichiatrą V. T., dėl kurio teiktų paslaugų kokybiškumo ir kilo ginčas.

Psichiatras teismo posėdyje parodė, kad į Ambulatorinį skyrių pacientė atvyko savo iniciatyva ir prašė nuimti diagnozę. Sakė, kad gydėsi Vilniuje ir jai ten buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sindromas“, teigė, kad vaistų nevartoja, nes jie slopina. Uždavinėjo teisinio pobūdžio klausimus, o ne apie savo savijautą. Jokių diagnozių nurodė psichiatras nenustatęs. Konsultacija vyko iš pacientės žodžių, jokių dokumentų nebuvo pateikta. Parodė, kad pacientė išėjo iš kabineto supykusi, kadangi jis atsisakė „nuimti“ diagnozę. Vizito aprašą surašė iš pacientės žodžių. Jis dėl diagnozės panaikinimo siūlė kreiptis į Psichiatrijos tarnybą, kur gali pats asmuo kreiptis.

Taigi, teismas vertina ne tik rašytinius byloje surinktus įrodymus, bet ir gydytojo duotus parodymus ir daro išvadą, kad psichiatras pareiškėjai jokios diagnozės nenustatė ir neturėjo suteiktų įgaliojimų jai nustatytos diagnozės panaikinti. Akcentuotina, kad šioje byloje nevertinama pareiškėjai nustatyta diagnozė ir kitų gydytojų teiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Ginčo dalyką sudaro būtent Kauno klinikų psichiatro teiktos konsultacijos vertinimas. Kaip minėta, pareiškėja į psichiatrą kreipėsi būtent dėl konsultacijos suteikimo.

Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus.

Minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas (12 straipsnio 1 dalis). Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais (12 straipsnio 2 dalis). Reikalavimai sutikimui įtvirtinti įstatymo 15 straipsnyje, t. y. sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo duoda (išreiškia) pats pacientas arba šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas. Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas. Sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; 4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją (1–4 dalys). Minėto įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija.

Taigi, minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad paciento sutikimas gydymui yra preziumuojamas. Tam tikrais atvejais atskiras paciento sutikimas reikalingas, kai yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, (pacientas turi būti apie tai informuojamas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu), o taip pat paciento sutikimas turi būti gautas prieš atliekant chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalis). Nagrinėjamu atveju minėto įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų sąlygų nebuvo nustatyta.

Kaip minėta, pati pareiškėja atvyko į Kauno klinikas, susimokėjo už konsultaciją ir pasirašė dokumentus.

Šioje situacijoje pareiškėjo siekis paneigti nustatytą (duomenys neskelbtini) diagnozę nepripažįsta (arba neigia, kad tokia jai buvo nustatyta) negalėjo būti patenkintas. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su jai nustatyta diagnoze, negali būti vertinama, jog psichiatras, teikdamas paslaugas pagal pačios pacientės žodinius paaiškinimus, turėjo tiek objektyvių duomenų ir neatlikęs pilno paciento ištyrimo, jai būtų nustatęs tam tikrą diagnozę ar skyręs gydymą. Akivaizdu, kad atitinkamai negalėjo ir nustatyti (ar paneigti) tam tikros diagnozės. Jis išsamiai aprašė pareiškėjos vizitą asmens ligos istorijoje. Pati pareiškėja išėjo supykusi nebaigus konsultacijos, todėl psichiatras turėjo tik aprašyti jos vizitą. Pažymėtina, kad siekiant patvirtinti ar paneigti bet kokią diagnozę, būtinas pilnas paciento ištyrimas.

Tokios išvados šioje situacijoje psichiatras negalėjo surašyti ir konsultacijos metu, neatlikus pilno psichiatrinio ištyrimo, akivaizdu, kad nustatyta diagnozė negalėjo būti paneigta.

Byloje patiektas pareiškėjos susirašinėjimas, skundai, prašymai, atsakymai rodo, jog ji nepripažįsta ir siekia panaikinti diagnozę. Akcentuotina, kad ir posėdžio metu psichiatras pareiškėjai akcentavo, kad ji galėtų kreiptis į Psichiatrijos tarnybą.

Nagrinėdama pareiškėjos skundą, Tarnyba rinko ir vertino duomenų visumą, t. y. vidaus dokumentus (Aprašą; Komisijos byla, t. 2, b. l. 12–25), taip pat rinko ginčo medžiagą (t. I, b. l. 88–89), klinikose galiojantį teisinį reguliavimą (t. II, b. l. 1–47).

Taigi, Tarnyba rinko ir vertino objektyvius duomenis, esminis iš jų – Asmens sveikatos istorija, kurioje gydytojas V. T. ir nurodė, jog atvykusi pacientė teigė, kad atvyko ne konsultacijos, o „nuimti diagnozes, nes su jomis nesutinka“, uždavinėjo daug teisinių klausimų, gydytojas pažymėjo, kad pagrindinis pacientės reikalavimas buvo – „nuimti diagnozes“. Tai psichiatras patvirtino ir teismo posėdyje. Kadangi bylos duomenims, gydytojo psichiatro konsultacijos ir ištyrimo pacientė atsisakė, tai duomenų diagnozei suformuluoti nepakako ir pacientės vizitą kodavo (duomenys neskelbtini). (TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas) „Bendras psichiatrinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur“. Pareiškėja pagal nustatytą Tvarką pasirašė asmens istorijoje. Teismas neturi pagrindi abejoti, kad psichiatras nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl Tarnybos vertinimas, kuriam pritarė ir Komisija, yra teisingas. Jeigu pareiškėja vertino, kad netinkamai teiktos paslaugos, tai ji iškarto turėjo teisę kreiptis į administraciją dėl netinkamo paslaugų suteikimo.

Teismo vertinimu, dėl pačios pareiškėjos veiksmų ir susiklostė jai nepalanki situacija, kad psichiatras negalėjo jai nustatyti diagnozės, nes jis neturėjo galimybės pareiškėją įvertinti objektyviai.

Nei Komisijai, nei teismui pareiškėja nenurodė, kodėl vykdama į konsultaciją, ji nenorėjo gauti pilnos psichiatrinės konsultacijos. Teismo vertinimu, vien iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir jos vertinimų, akivaizdu, kad psichiatras negalėjo suteikti psichiatrinės konsultacijos.

Teismas neturi pagrindo abejoti V. T. 2016 m. gruodžio 1 d. įrašu, kurį jis patvirtino ir teismo posėdyje. Pareiškėjos vertinimas dėl dokumentų klastojimo yra jos asmeninis įsitikimas, šiuo atveju Tarnyba, teismo vertinimu, pagrįstai vertino medicininius dokumentus ir kortelėje esančius įrašus (aprašytas vizitas). Gydytojas negali būti laikomas netinkamai suteikusiu paslaugas, nes pareiškėja atsisakė objektyvios sveikatos būklės įvertinimo, taigi, jai nebuvo siūlyti konkretūs tyrimo ar gydymo veiksmai. Kaip minėta, medicininis pareiškėjos būklės vertinimas teismui nepriskirtinas.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad buvo pažeistas Kauno klinikų 2016 m. vasario 22 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. „Dėl pacientų informavimo ir supažindinimo su jų tyrimu ir gydymu bei sutikimo formų tvirtinimo“ 5.4 papunkčio reikalavimas, t. y. pacientui (jo atstovui) atsisakius siūlomo tyrimo, gydymo ar slaugos, supažindina jį su galimomis pasekmėmis, aprašo atsisakymą medicinos dokumentuose ir paprašo paciento (jo atstovo) pasirašyti; paciento (jo atstovo) atsisakymą turi patvirtinti gydantis gydytojas ir klinikos ar skyriaus vadovas, o nesant klinikos ar skyriaus vadovo, ne mažiau kaip du gydytojai savo parašais ir spaudais“ laikytini nepagrįstais. Teismas sutinka su Komisijos vertinimu. Pareiškėjos vertinimas nepažeidžia atsakovės atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Šiuo aspektu teismas pritaria Komisijos bei Tarnybos išvadoms, kad esminis pareiškėjos siekis kreipiantis į gydytoją psichiatrą buvo paneigti ankstesnes jai nustatytas diagnozes, su kuriomis ji nesutiko dėl nustatytų diagnozių. Minėta, kad pacientė pasirašė sutikimą dėl tyrimo ir ji pati nesutiko dėl išsamesnio ištyrimo, diagnozė nebuvo nustatyta ir nebuvo siūlyti tolimesni konkretūs tyrimo ar gydymo veiksmai, dėl ko nebuvo pagrindo ir pasirašyti atsisakymo nuo jų.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl Komisijos pirmininko šališkumo. Be to, ji ir teisme turėjo teisę ne tik teikti papildomus duomenis, bet ir betarpiškai teisme išsakyti savo poziciją bei užduoti klausimus psichiatrui. Taigi, teisme jos procesinės teisės buvo užtikrintos ir pareiškėja jomis naudojosi. Teismas sudarė galimybes jai realizuoti procesines teises teisme. Jokių naujų duomenų, reikšmingų ginčui, kurių atsakovė nebūtų ištyrusi, pareiškėja teismui nepateikė. Šioje byloje vertinama tik psichiatro paslaugų teikimas Kauno klinikose.

Pažymėtina, kad pati pareiškėja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl, jos vertinimu, suklastotų įrašų asmens ligos istorijoje. Šiuo aspektu pareiškėjo teisių Tarnyba nepažeidė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimtas Įsakymas tam įgalioto viešojo administravimo subjekto, t. y. neperžengiant Tarnybai suteiktos kompetencijos ribų. Analizuodama psichiatro darbą, atsakovė tinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą. Atsakovė teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą atliko tinkamai, išsamiai patikrino visas reikšmingas aplinkybes, t. y. ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant šios srities norminių teisės aktų nuostatų, laikantis medicininių dokumentų pildymo tvarkos. Įsakymas, kaip baigiamasis (galutinis) administracinis sprendimas, nagrinėjant jo tarpusavio ryšį su Ataskaita, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reguliavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kurių pagrindu šiuo atveju buvo prieita konstatuojamojo pobūdžio išvados, jog Santariškių klinikos nepažeidė paciento (pareiškėjo) teisių.

Konstatuotina, kad Ataskaita ir Įsakymas buvo priimti įvertinus visas ginčui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taigi, tiek Tarnybos Įsakymas, tiek ir Komisijos Sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti, kurių, remiantis pareiškėjos skunde nustatytomis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į anksčiau šioje byloje išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.