Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuroro E. Staponkaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-12-02 nutarties, kuria J.N. atsisakyta paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2003-03-06 Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla Nr.85-02 0008-03 dėl genocido pagal LR BK 71 str. 2d.

J. Nu. įtariamas genocidu, tai yra, kad jis 1951 m. bendrininkaudamas su Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (toliau MGB) Tauragės skyriaus nenustatytais pareigūnais padėjo šios sovietų okupacinės valdžios represinei struktūrai fiziškai naikinti Lietuvos gyventojus, priklausiusius atskirai politinei grupei – pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams Lietuvos partizanams, juos nužudant, išdavė jam žinomus partizanų ryšininkus bei žinomus antitarybinio pogrindžio organizacijos narius ir padėjo juos deportuoti iš Lietuvos į ją okupavusios TSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai įkalinti toje teritorijoje esančiuose lageriuose.

1951 m. birželio 30 d. duomenys neskelbtini., Tauragės r., bendrininkaudamas su LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės rajono skyriaus pareigūnais, tyčia išdavė „Žalgirio“ būrio partizanus J. J., slapyvardžiu „Klevas“, J. V. ir partizaną, slapyvardžiu „Aitvaras“, kurio anketiniai duomenys nenustatyti, nurodydamas jų numatomo susitikimo vietą ir laiką, bei „Žalgirio“ būrio ryšininką J. Š. Partizanai J. J., J. V. ir nežinomas partizanas, slapyvardžiu „Aitvaras“, žuvo papuolę į pasalą susišaudymo metu, o J. Š. buvo suimtas ir 1951 m. lapkričio 30 d. Lietuvos TSR MGB Klaipėdos srities karinio tribunolo buvo nuteistas 25 metams kalėjimo, 5 metams apribojant jo teises, konfiskuojant visą turtą, ir išvežtas atlikti bausmę į Komių ATSR lagerius.

1951 m. liepos 20 d. duomenys neskelbtini., Tauragės rajone, bendrininkaudamas su nenustatytais LTSR Valstybinio saugumo ministerijos (MGB) Tauragės rajono skyriaus pareigūnais bei veikdamas kartu su trimis tyrimo metu nenustatytais MGB agentais-smogikais, apsimetusiais Lietuvos partizanais, išdavė ir sulaikė jam žinomą partizanų ryšininką J. K., kuris buvo suimtas, nenustatytų MGB karininkų saugumo būstinėje Tauragėje buvo kankinamas, o 1951 m. lapkričio mėn. 15 d. Lietuvos TSR MGB Pabaltijo apygardos karinio tribunolo buvo nuteistas 25 metams kalėjimo, 5 metams apribojant jo teises, konfiskuojant visą turtą, ir išvežtas atlikti bausmę į atokius TSRS lagerius.

1951 m. liepos mėnesį, naktį iš 23 d į 24 d., duomenys neskelbtini, Tauragės rajone, duomenys neskelbtini, bendrininkaudamas su nenustatytais LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tauragės rajono skyriaus pareigūnais bei veikdamas kartu su nenustatytais MGB agentais-smogikais, išdavė jam žinomą „Kęstučio“ partizanų apygardos štabo narį K. R., slapyvardžiais „Poška“, „Inžinierius“, dėl to šis buvo suimtas.

1951 m. rugpjūčio mėn., naktį iš 15 d. į 16 d., duomenys neskelbtini, Tauragės rajone, bendrininkaudamas kartu su tyrimo metu nenustatytais MGB Tauragės rajono skyriaus pareigūnais bei agentais-smogikais, išdavė „Rolando“ būrio partizaną P. J., slapyvardžiu „Slankas“ buvimo vietą bei „Jūros“ partizanų būrio ryšininką A. U., dėl to P. J. žuvo surengtoje pasaloje, o A.U. buvo suimtas. 1951 m. lapkričio 30 d. Lietuvos TSR MGB Klaipėdos srities karinio tribunolo jis buvo nuteistas 25 metams kalėjimo, 5 metams apribotos jo teisės, konfiskuojant visą turtą, ir išvežtas atlikti bausmę į TSRS Irkutsko srities lagerius.

1951 m. spalio mėnesį bendrininkaudamas su MGB Tauragės rajono skyriaus nenustatytais darbuotojais, jiems išdavė Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje veikusios antitarybinės pogrindžio organizacijos „Lietuvos balsas“ nares O. V., I. M., A. L., L. D., B. ir O. G., dėl to jos MGB buvo suimtos ir 1951 m. gruodžio 28 d. Kaliningrado srities VSM kariuomenės karo tribunolo O. V., I. M., A. L. ir L. D., O. G. ir B. G. buvo nuteistos 25 metams kalėjimo, konfiskuojant visą turtą, atimant iš O. V., I. M., O. G.ir B, G. jų teises 5 metams. Po bausmės paskyrimo jos buvo išvežtos bausmę atlikti į įvairius TSRS lagerius.

J. N. 2008-04-11 buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 6 d., 99 str. (5 epizodai), dėl pareikšto įtarimo J. N. yra apklaustas.

Klaipėdos apygardos prokuroras E. Staponkus 2008-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą J.N. paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi prokuroro prašymą atmetė.

Prokuroras pateiktame skunde prašo panaikinti minėtąją nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: Jonui Nuobarui paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos psichiatrijos komisijai. Pareiškėjas nurodo, kad iš ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės išvada paremta vienu pokalbiu su tiriamuoju. Prokuroro nuomone, tiriamasis J. N. šio pakalbio metu buvo stresinės būsenos, nes iškvietimo pas ekspertus jis laukė daugiau kaip pusę metų ir tai galėjo atsiliepti psichologinei būsenai, nes patekęs į psichiatrinę ligoninę atsidūrė nekasdieninėje aplinkoje. Prokuroras mano, kad iš tiriamosios akto dalies galima daryti išvadą, kad jo atsakymams į klausimus, elgesiui galėjo turėti įtakos ir jo žmonos buvimas šalia ekspertizės atlikimo metu. Pareiškėjas pažymi, kad toks tyrimas turėjo būti atliktas nesant pašalinių asmenų, nes tai gali turėti lemiamos įtakos tiriamojo būsenai ir elgesiui, kai kuriems atsakymams į klausimus. Todėl teismo psichiatrų išvados gavimui, prokuroro įsitikinimu, būtinas detalesnis ir ilgesnis tiriamojo J. N. stebėjimas, nesant pašalinių dirgiklių .

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ambulatorinėje teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje teiginys, kad J. N. nevisiškai supranta savo atliekamų veiksmų esmę ir nevisiškai gali juos valdyti, nėra pakankamai pagrįstas, konkrečiau nenurodoma, dėl kurių priežasčių daroma tokia išvada.

Prokuroras ir įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi J. N. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę pavesdamas ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos komisijai.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės 2008-09-23 akto tiriamosios dalies matyti, kad tyrimo metu J. N. „...į sudėtingesnius klausimus pradžioje pokalbio neatsakinėja visai, dairosi į pašalinius, tarsi nesuprastų klausimo loginės prasmės. Dezorientuotas laike ir vietoje daugeli klausimų kurių jis nežino stengiasi atkreipti žmonos dėmesį, tarsi, kad ji jam pasufleruotų. Mąstymas paviršutiniškas, sulėtinto tempo, klampus. Buvusios praeities prisiminimus paaiškina visai neaiškiai ir kartais visai nesuprantamai. Dėmesys greit išsenkantis, ypač užduodant sudėtingesnius klausimus, po ko tiriamasis nutyla ir visai nebeatsako į klausimus. Atmintis ryškiai susilpninta, tiek dabarties, tiek praeities įvykiams...“ Nors ekspertų pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nusikalstamos viekos padarymo metu įtariamasis galėjo visiškai suvokti savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog, ekspertų manymu, Jonas Nuobaras šiuo metu nevisiškai supranta savo atliekamų veiksmų esmę ir nevisiškai gali juos valdyti, jam diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė silpnaprotystė. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nebūtinas. Šie faktiniai bylos duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad siekiant pašalinti neaiškumus dėl dabartinės įtariamojo J. N. psichinės būsenos, t. y., kiek konkrečiai jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, būtinas detalus ir išsamus J. N. psichinės būsenos tyrimas ir tam būtina stacionarinė psichiatrinė ekspertizė.

Teismas sutinka, su prokuroro pateikto skundo argumentu, kad J. N. psichinei būsenai turėjo didelės įtakos tai, jog atlikti ekspertizei jis buvo atvesta į jam nepažįstamą aplinką, tai tapo jo sąmonės ir būsenos dirgikliu, ir tai taip pat lėmė tiriamojo savijautą bei turėjo lemiamą įtaką gautiems tyrimo rezultatams. Be to, pažymėtina, jog paskirti ekspertizę teismo posėdžio metu prašė ir įtariamojo gynėjas.

Todėl esant aptartoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-12-02 nutartis naikintina ir J. N. skirtina stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-12-02 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują spendimą: J. N. paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos psichiatrijos komisijai.

l. Ar nusikalstamos veikos padarymo metu J. N. sirgo psichine liga ir ar serga šiuo metu?

2. Ar nusikalstamos veikos padarymo metu J. N. galėjo visiškai ar tik iš dalies suvokti savo atliekamų veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti? Ar šiuo metu jis supranta visiškai ar tik iš dalies savo atliekamų veiksmų esmę ir ar gali juos valdyti?

3. Ar J. N.būtinas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas?

Ekspertams pateikti nutartį skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 85-2-0008-03.