Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, išsituokęs, dirba Švedijoje įmonėje (duomenys neskelbtini)", miško darbuotoju, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. ten pat., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2020 m. birželio 8 d. 18:42 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,26 prom.), savo namuose, konflikto metu, tyčia ranka pastūmė sugyventinės mažametį sūnų L. D., gim. (duomenys neskelbtini), po ko šis griūdamas galvos pakaušiu atsitrenkė į durų staktą, tuo sukėlė nukentėjusiajam-mažamečiui L. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su L. D. gyvena apie 2 metus (duomenys neskelbtini), yra sugyventiniai. Namai priklauso jam. Jis padeda auginti ir išlaikyti L. D. vaikus: L. D., kuriam yra 13 metų, E. D., kuriam 10 metų, A. B., kuriam yra 3 metai. Jis L. vaikų nėra įsivaikinęs, jie yra ne jo. 2020-06-08 po pietų, ne namuose, gėrė alų, išgėrė apie 5 litrus ir jautėsi gerokai apsvaigęs. Po 18.00 val., grįžo į namus. Paskutiniu metu su L. D. konfliktuoja dažnai dėl šio "kaprizų" - dėl telefono, dėl motociklo, dėl visokių buitinių dalykų. Jis buvo neblaivus ir nelabai gerai atsimena, kur ir kokiam kambaryje pastūmė L., po ko šis griuvo ir atsitrenkė į durų staktą. Tačiau taip galėjo būti, nes šis jį išvedė iš kantrybės. Kur tuo metu buvo E. ir A., jis nežino. Jis neneigia, kad L. pastūmė, po ko jis užsigavo galvą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Jis negirdėjo, kad L. skųstųsi galvos skausmais, ar jam galvoje būtų gumbas. Ar kiti vaikai buvo išsigandę ir ar verkė, negali pasakyti. Sugyventinė L. įvykio metu buvo blaivi. Jis niekada nėra smurtavęs šeimoje ir ypatingai prieš vaikus, šis įvykis jų šeimoje pirmas kartas ir labai dėl to gailisi. Būtų blaivas, taip būtų nepasielgęs. Galbūt jis L. D. sukėlė momentį skausmą. Jis savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl padarytos veikos gailisi. Kai tik galės, jis L. dar kartą atsiprašys, bet jis po įvykio iki atvykstant pareigūnams L. atsiprašė. Kol vyks tyrimas laikinai pagyvens pas kaimyną, pažada su vaikais nebendrauti. Prašo esant galimybei bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant arešto bausmę, kadangi baudai susimokėti pinigų neturi. Jis dirba užsienyje Švedijoje, tačiau dėl karantino neišvyko ir dabar yra laikinai nedirbantis (b. l. 85, 86, 95, 96).

Kaltinamojo V. Č. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:

Nukentėjusysis L. D. parodė, kad jis yra L. D., jam yra 13 metų. Gyvena su mama L. D., bei broliu E. D. ir A. B.. Kartu gyvena patėvis V. Č.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) 2020-06-08 apie 17-18 val., mama su V. išėjo į koridorių pasikalbėti. V. grįžo neblaivus, veidas jo buvo patinęs, išburkęs, ėjo kitaip, mėtėsi. Jis išėjo taip pat į koridorių ir jam V. sakė, eiti į kambarį, jis pasakė, kad neis. Tuomet V. ranka per krūtinę jį pastūmė, nuo ko jis atsitrenkė į durų staktą. Užsigavo galvą, skaudėjo pakaušį. Jam tuo tarpu skaudėjo, paskui ne. Gal truputi ir buvo gumbas. Jis labai susinervino ir nuėjo į savo kambarį. Abu broliai tuo metu buvo kambaryje, šalia jų nebuvo. Gal broliai ir girdėjo triukšmą, jis nežino. Broliai nebuvo išsigandę ir neverkė. Ar broliai suprato kas įvyko, jis nežino. Jis apsiverkė tik tuo tarpu. Mama iškvietė policiją, prieš atvykstant policijai V. jo atsiprašė. Toks įvykis jų šeimoje pirmas kartas. Prieš mamą nėra matęs, kad V. keltų ranką. Dažniausiai su V. sutaria gerai, blaivas taip tikrai būtų nepasielgęs. V. iki šio įvykio gėrė savaitę, prieš tai mažai gėrė (b. l. 57, 58).

Liudytoja, įstatyminė atstovė L. D. parodė, kad 2020-06-08 apie 18:42 val., į namus (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sugyventinis V. Č. ir pradėjo konfliktuoti su jos nepilnamečiu sūnumi L. D., kurį konflikto metu pastūmė ir šis galvos pakaušiu trenkėsi į durų staktą, tuo sukėlė jos sūnui fizinį skausmą. Į namus buvo atvykę medikai, apžiūrėjo sūnų, tačiau sužalojimų nerado ir dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nevyko. Kartu su sugyventiniu gyvena apie du metus, visą laiką gyveno minėtu adresu. Namas priklauso sugyventiniui, tačiau minėtu adresu ji ir visi trys jos vaikai yra registruoti. Jos trys vaikai yra nuo kitų vyrų. Ji su V. Č. bendrų vaikų neturi. Sugyventinis jai padeda auginti vaikus, auklėti, jais rūpintis, bei juos prižiūrėti. Konfliktas tarp sūnaus L. ir V. įvyko koridoriuje-prieškambaryje. V. ranka vieną kartą sūnų pastūmė per krūtinę ir šis trenkėsi pakaušiu į durų staktą. Sūnui matėsi, kad skaudėjo, kadangi apsiverkė. Sūnus rodė galvos pakaušį, tačiau ji jokio gumbo neapčiuopė. Mano, kad vaikui sukėlė momentinį skausmą. Likusieji jos du vaikai tai yra E. D. ir A. B. buvo kambaryje ir pačio konflikto nematė, tačiau girdėjo triukšmą, rėkavimus. Girdėjo kaip brolis apsiverkė. Ji prieš tai vaikams liepė būti kambaryje ir neiti. E. po įvykio klausė kas įvyko, ji pasakė, kad susibarė brolis su V. ir daugiau nieko neaiškino. Abu vaikai likę nebuvo išsigandę, bei neverkė. Prašo ją pripažinti įstatymine atstove atstovauti jos sūnaus L. D. interesus. V. prieš atvykstant policijai spėjo jos sūnaus L. atsiprašyti. Prieš šeimos narius smurtauja pirmą kartą, todėl nepageidauja, kad sugyventiniui būtų taikomi apribojimai (b. l. 38, 43, 44).

Įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Prieškambaris yra įvykio vieta, durys ir durų staktos medinės. Šalia durų tvarkingai sudėti įvairūs įrankiai ir kiti daiktai (b. l. 15-21).

2020-06-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad grįžęs į namus neblaivus V. Č. kėlė triukšmą, pastūmė prie durų stovėjusį posūnį, kuris galva trenkėsi į durų staktą. Nukentėjusiojo L. D. pakaušyje skausmas, bei vaikas labai susijaudinęs. V. Č. nustatytas 3,26 promilės girtumas (b. l. 22-25).

2020-06-10 nutarimu leista įgaliotajam atstovui dalyvauti procese paskirtas advokatas L. U., atstovauti nepilnamečio interesus (b. l. 64-67). 2020-06-10 nutarimu leista atstovui pagal įstatymą nepilnamečio L. D. mamai L. D. dalyvauti procese (b. l. 48, 49).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis V. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka pastūmė sugyventinės mažametį sūnų L. D., gim. (duomenys neskelbtini) po ko šis griūdamas galvos pakaušiu atsitrenkė į durų staktą, tuo sukėlė nukentėjusiajam-mažamečiui L. D. fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 str. 1 d., 9 p.,)

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo V. Č. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, teisiamas pirmą kartą (b. l. 107), administracine tvarka nėra baustas (b. l. 109), nedirbantis (b. l. 110, 111).

Prokurorė siūlo V. Č. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, skirti 24 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis V. Č. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 16 (šešiolikos) parų areštą. Arešto bausmę atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 8 d. 19.10 val., iki 2020 m. birželio 9 d. 14.53 val. (1 parą).

V. Č. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Kompaktinį diską su mažamečio L. D. apklausa palikti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.