Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
1A-354-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbiene, Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis
T. G.
Civilinis ieškovas
A. G.
Nukentėjusysis
A. G.
Kategorijos

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-354/2010

Teisejas Jonas Ivanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1., 1.1.10.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. lapkricio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Lauretos Ulbienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, nuteistajam T. G., jo gynejui adv. Algirdui Gurauskui, nukentejusiajai ir civilinei ieškovei A. G., jos atstovui adv. Remigijui Merkeviciui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisves atemimu šešeriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo T. G. nukentejusiosios A. G. naudai priteista 23 594 Lt turtines žalos atlyginimo, 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidu ir 90 000 Lt neturtines žalos atlyginimui.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

T. G. nuteistas už tai, kad budamas neblaivus vairavo keliu transporto priemone ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir eksploatavimo taisykles, del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus, o butent: 2006-10-23, apie 22.58 val., Žaliuju ežeru g., Vilniuje, vairuodamas automobili „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) neapsidraudes transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu, budamas neblaivus (nustatytas 1,28 promiliu lengvas girtumo laipsnis), išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta, del ko automobilis „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) kuri vairavo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vengdamas susidurimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenke i pakeles stulpelius, po ko automobilis „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) susidure su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) kuri vairavo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. B. nuo patirtu eismo ivykio metu sužalojimu žuvo eismo ivykio vietoje. Taip pat nukentejo „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) kartu važiaves keleivis Š. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyti kuno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu budu T. G. pažeide Keliu eismo taisykliu (2006-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo redakcija) 53, 54, 61.3., 68, 144, 172 punktu reikalavimus ir, atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendi iš dalies pakeisti, sušvelninat jam paskirta bausme ir pritaikius BK 75 str., atideti jam paskirtos bausmes vykdyma. Taip pat prašo sumažinti civilini ieškini neturtines žalos dalyje.

Nurodo, kad teismas neatsižvelge i tai, kad ivykio metu jis taip pat buvo sunkiai sužalotas. Jam buvo sutrenktos smegenys, todel neatsimena ivykio aplinkybiu. Bylos teisminio nagrinejimo metu jis neneige, kad galejo vairuoti „BMW“ automobili, nors to ir neprisimena. Todel nesutinka su teismo išvada, kad del padaryto nusikaltimo neprisipažino. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, neteistas, ivykio metu neteko 60 proc. darbingumo, be to, jis yra prisirišes prie savo šeimos, turi drauge, su kuria ketina tuoktis, o del paskirtos bausmes trukmes jis netektu galimybes igyti darbiniu igudžiu, užsidirbti bei atlyginti civilini ieškini.

Pasak apelianto, priteistas 90 000 Lt neturtines žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis dabartinio šalies ekonominio pragyvenimo lygio ir realios galimybes atlyginti priteista žala.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apeliantas ir jo gynejas praše skunda patenkinti.

Prokurore, nukentejusioji ir jos atstovas praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre nuteistajam T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudeties, jo kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 6 d., pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje ivertintais irodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis negincija.

Motyvai del bausmes paskyrimo

Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam T. G. už keliu transporto priemones vairavima esant neblaiviam ir keliu eismo saugumo bei eksploatavimo taisykliu pažeidimus, del kuriu ivyko eismo ivykis ir vienas žmogus žuvo, o kito sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, paskirdamas šešeriu metu laisves atemimo bausme, atsižvelge i jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe, kitas reikšmingas bausmes dydžiui aplinkybes ir nepažeide LR BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, kas nepagristai gincijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima padariusiam asmeniui. Bausme visais atvejais yra individuali prievartos priemone, t. y. ji skiriama konkreciam asmeniui už konkrecia nusikalstama veika. Bausme turi atitikti LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmes paskirti ir turi buti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikantis BK bendrosios dalies nuostatu. Už sunkaus nusikaltimo - keliu transporto priemones vairavima esant neblaiviam ir keliu eismo saugumo bei eksploatavimo taisykliu pažeidimus, del kuriu ivyko eismo ivykis ir vienas žmogus žuvo, LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta tik terminuota laisves atemimo bausme, kurios minimumas yra treji metai, o maksimali laisves atemimo bausme numatyta dešimt metu. Taigi, šioje sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis yra šešeri metai šeši menesiai.

Nagrinejamu atveju, T. G. yra nubaustas šešeriu metu laisves atemimo bausme. Nustatydamas tokia bausme nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode išsamius bausmes skyrimo motyvus. Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad teismas atsižvelge i tai, jog T. G. padare neatsargu nusikaltima, taip pat i tai, kad T. G. neteistas. Taip pat ivertino T. G. asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis. Nustatyta, kad T. G. budamas jauno amžiaus (gim. 1982 m.) niekur nedirba, nusikaltima padare, pažeisdamas keliu eismo saugumo reikalavimus, budamas neblaivus, nuo 2003 m. jis septynis kartus baustas už keliu eismo taisykliu pažeidimus, tarp ju du kartus už vairavima apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybes rodo nuteistojo susiformavusi neigiama požiuri i istatymo ginamas vertybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymejo, kad važiuodamas girtas, T. G. turejo suprasti, jog elgiasi rizikingai kitu žmoniu atžvilgiu, kelia realu pavoju ju sveikatai ir gyvybei. Skiriant bausme teismas ivertino ne tik aukšciau paminetas aplinkybes, bet atsižvelge ir i tai, kad jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu byloje nera. Taigi, šiuo atveju apylinkes teismas turejo pagrinda skirti nuteistajam artima sankcijos vidurkiui bausme.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismas, atsižvelges i aukšciau nurodytas aplinkybes, nuteistojo T. G. asmenybe, jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pobudi, priežastis, pavojingumo laipsni, pagristai už keliu transporto priemones vairavima esant neblaiviam ir keliu eismo saugumo bei eksploatavimo taisykliu pažeidimus, del kuriu ivyko eismo ivykis ir vienas žmogus žuvo, kito asmens sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, nuteistajam skyre laisves atemimo bausme, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmes vidurkiui, kas, teiseju kolegijos nuomone, leis igyvendinti LR BK 41 str. itvirtintus bausmes tikslus. Taigi, teiseju kolegijos vertinimu, paskirta bausme nera aiškiai per griežta, švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Nuteistojo skundo argumentai, susije su šeimyninemis aplinkybemis, t.y. kad T. G. ketina sudaryti santuoka, yra prisirišes prie šeimos, nera pagrindas švelninti jam paskirta laisves atemimo bausme.

Motyvai del LR BK 75 str. netaikymo

Nuteistojo prašymas neskirti jam realios laisves atemimo bausmes netenkinamas, kadangi kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

LR BK 75 str. gali buti taikytas tuomet, kai teismas prieina išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose priejo išvados, kad bausmes tikslai bus pasiekti tik izoliavus kaltininka nuo visuomenes. Tokiai išvadai pritartina. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo jam paskirtos bausmes atidejimo motyvus – jaunas amžius, neteistas, ivykio metu pats buvo sužalotas, del ko neteko 60 proc. darbingumo, prisirišimas prie šeimos ir ateities planai - santuokos sudarymas, galimybe isidarbinti ir pradeti atlyginti civilini ieškini, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pritaria realios laisves atemimo bausmes skyrimui. Nors nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, taciau jo asmenybe apibudinama neigiamai. Nustatyta, kad T. G. nedirba, todel labiau deklaratyviu laikytinas apeliacinio skundo teiginys, jog budamas laisveje jis gales isidarbinti ir pradeti atlyginti priteista žala. Nemažiau svarbu ir tai, kad iki skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos – T. G. buvo septynis kartus baustas už keliu eismo taisykliu pažeidimus (t. 2, b.l. 121-123), tarp ju du kartus už vairavima apsvaigus nuo alkoholio (imant laikotarpi 2003-2006). Nusikaltimas, už kuri T. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padarytas vairuojant transporto priemone bunant neblaiviu (nustatytas 1,28 promiliu girtumo laipsnis), neapsidraudus transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu. Eismo ivykio metu del vairuotojo T. G. kaltes kilo nepataisomos pasekmes - žuvo žmogus. Šios aplinkybes tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. G. yra pavojingas visuomenei. Išnagrinejusi bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentus, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija prieina išvados, kad nera pagrindo manyti, jog bausmes atidejimo atveju T. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamu veiku darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis istatymu ir nebenusikals, bei tuo bus užtikrintas teisingumo principo igyvendinimas. Tuo paciu pažymetina, kad T. G. asmenybe, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktine, nuteistasis del kilusiu pasekmiu dideliu išgyvenimu bei gailejimosi nerodo, taigi tinkamu išvadu del savo elgesio nedaro. Nuteistajam skirtina reali laisves atemimo bausme.

Apeliacines instancijos teisme gynybos nurodyti nusiskundimai del T. G. psichines bukles buvo patikrinti, skiriant byloje dar viena ambulatorine teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertize. 2010 m. birželio 10 – rugpjucio 31 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte Nr. 82 TPK-18/2010 konstatuojama, kad T. G. nusikalstamos veikos padarymo metu letiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo busenoje, del psichikos bukles jis galejo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobudi (savo veiksmu esme) ir valdyti savo veiksmus, priešingai nei kad nurodo gynyba, šiuo metu letiniu psichikos sutrikimu neserga, del nustatytu sutrikimu jis gali suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti, jam nereikia taikyti priverciamuju medicinos priemoniu, del dabartines bukles gali atlikti jam paskirta laisves atemimo bausme (t. 4, b.l. 73-83). Taigi, aplinkybiu, del kuriu T. G. negaletu atlikti jam paskirta laisves atemimo bausme, byloje nenustatyta.

Motyvai del nukentejusiosios, civilines ieškoves A. G. ieškinio išsprendimo

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. LR BPK 113 str. 1 d. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 d. teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta LR BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Bylos duomenimis, nukentejusioji A. G. pirmosios instancijos teisme pateike ieškini jai nusikaltimu padarytai neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Iš bylos matyti, kad A. G. jai padaryta turtine žala ivertino 25000 Lt, neturtine žala - 500000 Lt (t. 3, b. l. 103-109). Nukentejusiosios ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant jai 23594 Lt turtines žalos bei 90 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su nukentejusiajai priteistu neturtines žalos dydžiu. Taciau apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spresdamas civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, netinkamai taike neturtines žalos nustatymo tvarka reglamentuojancias nuostatas, neivertino dabartinio šalies ekonominio pragyvenimo lygio bei realios galimybes atlyginti tokio dydžio žala, yra nepagristi.

Pirmosios instancijos teismas dalinai patenkindamas nukentejusiosios ieškini del neturtines žalos atlyginimo, atsižvelge i LR CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, nusikalstamos veikos pobudi ir del jos kilusias pasekmes, šia veika padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir teisingai nustate atlygintinos neturtines žalos dydi, iš nuteistojo T. G. pagristai priteisdamas 90000 Lt.

Kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtine žala, nurode pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje pasisake del priteistinos neturtines žalos dydžio, t.y. motyvavo tuo, kad del T. G. kaltes žuvo nukentejusiosios vyras, jai buvo sukeltos dideles dvasines kancios, del netiketos vyro netekties ji patyre didžiulius pergyvenimus, gilius dvasinius ir emocinius sukretimus, vienatves jausma, taip pat dideli gyvenimo diskomforta, emocini stresa. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymejo, jog T. G. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, o butent, kad jis kaltu neprisipažino, žalos neatlygino, leidžia pagristai manyti, jog del ivykio jis nesigaili. Teismas, spresdamas priteistinos neturtines žalos dydžio klausima, atsižvelge i tai, kad kaltinamasis samoningai nesieke sukelti žalos nukentejusiajai, nusikaltimas padarytas del neatsargumo, taciau ivertino ir tai, kad T. G. transporto priemone vairavo neblaivus, neteiseta veika padare šiurkšciai pažeisdamas keliu eismo saugumo reikalavimus, kilusios pasekmes neatitaisomos – atimta žmogaus gyvybe. Teismas taipogi atsižvelge i kaltinamojo T. G. turtine padeti, t. y., jis kad niekur nedirba, jokiu pajamu negauna, nekilnojamojo turto neturi. Apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi, kad už žala atsakingo asmens sunki turtine padetis negali buti išimtine aplinkybe, nulemiancia pareikšto civilinio ieškinio dydi. Tuo paciu pažymetina, kad nuteistasis visgi yra jauno amžiaus, darbingas, taigi per kuri laika tures galimybe atlyginti nusikaltimu padaryta žala. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala. Atsižvelgiant i LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus, šios bylos aplinkybes, o taip pat teismine praktika tokio pobudžio bylose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 90000 Lt neturtines žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai veikai ir del jos kilusioms pasekmems. Del pasakyto, mažinti nukentejusiajai A. G. priteistos neturtines žalos dydi nera pagrindo.

Apeliacines instancijos teismo nutartimi, nekeiciant 2009 12 08 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžio, patikslinama nuteistojo bausmes atlikimo vieta, paskirta nuosprendžiu bausme paskiriant atlikti atviroje kolonijoje.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio rezoliucineje dalyje nurodyti, kad T. G. paskirta šešeriu metu laisves atemimo bausme skiriama atlikti atviroje kolonijoje.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Ryšardas SkirtunasLaureta Ulbiene