Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su pareiškėjų O. J. ir J. J. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. L. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. kovo 18 d. gautas O. J. ir J. J. privataus kaltinimo skundas, kuriame jie nurodo, kad „Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Patriotai", reportaže „kiek kainuoja teisingumas kelių gaideliui? (II)", parodytame 2014 m. vasario 11 d. 22:00 val., žurnalistas A. L. pareiškėjus O. J. ir J. J. viešai išvadino gyvuliais mentais, degeneratais, jis teigė, kad jie pagimdė sūnų-kiaulę. Tą pačią dieną 23:21 val. šio siužeto įrašas įkeltas internete, tinklapio adresas: http://tv.lrytas.lt/?id-139215134813905. Ištraukos iš jo pasisakymų „ ...tėvai yra gyvuliai mentai..., tas tėvas pagimdė kiaulę yra pats gyvulys..., aš nevertinu to žmogaus kaip žmogaus- degeneratai..." Tai susiję su jų buvusiu darbu Vidaus reikalų sistemoje, abu su vyru ėjo pareigas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, vyras – kriminalinėje policijoje, ji vadovavo Operatyvaus valdymo poskyriui, jai suteiktas komisaro laipsnis. Abu yra komisuoti, kadangi dėl ligos nebegalėjo tęsti tarnybos. Ji yra netekusi 60 procentų darbingumo, vyras - 70 procentų. Toks žurnalisto A. L. elgesys juos užgauliai pažemino ir įžeidė, jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Vyrui labai pablogėjo savijauta, nebepadėjo kasdien vartojami vaistai, turėjo leistis papildomai didesnę vaistų dozę. Jai nuolat skauda galvą, prasidėjo nemiga, labai bijo, kad tai gali turėti įtakos ligos atsinaujinimui. Šie požymiai atsirado po patirto įžeidimo ir yra tiesioginio priežastinio ryšio pasekmė kaltinamojo veiksmų. Nemažiau žeidžia ir tai, kaip jis toliau kalbėjo apie jų sūnų A. J., žemindamas jį, įžeidinėdamas, tarsi prognozuodamas jų ateitį teigė „ ...baigs paprasčiausiai po vaiko ratu, arba kruša, arba peiliu..."

Nors sūnui yra pareikšti įtarimai dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, ir vykdomas ikiteisminis tyrimas, jis nenuteistas, tačiau jis yra viešai niekinamas, žeminamas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sunų auklėjo būti humanišku, doru žmogumi, jo niekada neskatino smurtauti ar kitaip negerbti įstatymų, jis yra pilnametis, 23 metų vaikinas. Namuose dėl jo elgesio niekada problemų neturėjo, jis yra ramaus būdo, mandagus, jautrus, paslaugus jaunuolis, visada padeda jiems tvarkytis namuose, nes dėl pablogėjusios sveikatos ne viską abu su vyru gali pasidaryti patys.

Suprantama, kad kiekvienas žmogus gali susidaryti nuomonę apie kitą asmenį, bet ją viešai reikšti, siekiant užgauliai pažeminti kito žmogaus garbę ir orumą, draudžia įstatymai. Iš A. L. pasisakymo akivaizdu, kad jis tiesiogine tyčia juos viešai nepadoriai apibūdindamas suvokė, kad užgauliai žemina juos ir to nori. Nusikalstama veika padaryta viešai, kitų asmenų akivaizdoje, t. y. jiems matant, girdint per visuomenės informavimo priemones ir internete. Žmogaus prilyginimas gyvuliui yra ne kas kita, o žmogaus pažeminimas. Tokių sąvokų pavartojimas rodo, jog kaltinamasis suvokė savo užgaulų ir žeminantį pasisakymo pobūdį ir siekė juos pažeminti.

Todėl pagrįstai mano, kad toks netinkamas žurnalisto elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 155 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, ir šia nusikalstama veika jiems yra padaryta neturtinė žala. Prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 155 straipsnio 1 dalį; pripažinti pareiškėjus civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje; priteisti iš A. L. pareiškėjams po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiems asmenims.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, keliami nukentėjusiojo skundui ar pareiškimui. Jame turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.

Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 407 straipsnio nuostatomis privataus kaltinimo bylos nagrinėjamos teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad šio pobūdžio bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas ar jo atstovo pareiškimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Nesant aiškaus kaltinimo tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Atsižvelgus į minėtą privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo nukentėjusiojo skundo paskirtį ir funkciją, jam yra keliami didesni formalūs reikalavimai, negu, pavyzdžiui, kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar tik bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2007).

Teismas nustatė, kad pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Visų pirma teismas pažymi, kad kartu su skundu nebuvo pateikti absoliučiai jokie duomenys, patvirtinantys jame išdėstytus teiginius.

Be to, pareiškėjai skunde nurodo tam tikrus A. L. pasisakymus, kuriais, jų teigimu, buvo viešai niekinamas ir žeminamas jų sūnus A. J.. Vadovaujantis BPK 408 straipsnio 1, 2 dalimis, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys nei apie tai, ar pareiškėjai yra jų įvardyto asmens, o būtent A. J., tėvai, nei kad yra aplinkybės, įvardytos BPK 408 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo nepilnametystė, fiziniai ar psichiniai trūkumai, dėl kurių asmuo negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis), kuomet jiems galėtų būti pripažintas A. J. teisėtų atstovų procesinis statusas, įgalinantis teikti privataus kaltinimo pareiškimą dėl A. J. įžeidimo ir palaikyti tokį kaltinimą teisme.

Be to, pareiškėjai skundo motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog jų įvardytas žurnalisto A. L. elgesys atitinka BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje reiškia reikalavimą pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal BPK 155 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad veikas, už kurias yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, apibrėžia BK. Tuo tarpu BPK yra įtvirtintos teisės normos, kurios reguliuoja baudžiamąjį procesą, ir šis teisės aktas nusikalstamų veikų sudėčių neapibrėžia. Tikslus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuojama privataus kaltinimo skunde įvardijama veika, įvardijimas yra svarbi reiškiamo kaltinimo dalis, todėl šios aplinkybės laikytinos esminėmis, jos turi būti suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai.

Įstatymas nenumato privataus kaltinimo skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, O. J. ir J. J. privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškimą padavusiems asmenims.

Ši nutartis neužkerta pareiškėjams galimybės pašalinus skundo trūkumus iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti O. J. ir J. J. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. L. atžvilgiu ir skundą grąžinti jį padavusiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.