- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- eI-426-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03029-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- F. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
pareiškėjo atstovui advokatui A. T.
vertėjai I. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. J. (F. J.) skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t, b. l. 1, 29), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę Nacionalinė žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) grąžinti likusią nacionalizuotą žemę ir mišką; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2014 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 8 d., 2004 m. gegužės 18 d., 2010 m. spalio 4 d. sprendimais grąžino pareiškėjo tėvo nacionalizuotą žemę ir mišką (duomenys neskelbtini) kurio plotas buvo 5,35 ha. Po žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini) žemės grąžinta neteisingai. Iš žemės sklypo 1,99 ha, grąžinta 1,91 ha, nors turi būti grąžinta 1,97 ha. Iš grąžintos 1,9161 ha po perkėlimo grąžinta 1,55 ha, iš grąžinto miško 1,55 ha, po perkėlimo buvo grąžinta tik 0,48 ha, nors žemės balas vienodas. Atsakovė NŽT vilkina likusio žemės bei miško grąžinimo.
Nurodo, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą - atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją, įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių grįžti į pirminę padėtį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. spalio 27 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai). Atsakovė nesivadovauja šiais principais, jos trunkantys veiksmai, sprendimai dėl žemės grąžinimo ne proporcingai prieštarauja įstatymo paskirčiai, labiau negu reikia, varžo pareiškėjo teisės, tokiais neteisėtais veiksmais padarydama neturtinę žalą. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus. Neteisėtais veiksmais buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo sveikata. Valstybinės institucijos, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko teisės normas, bet jais buvo pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje (I t, b. l. 1, 29).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą tenkinti (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą tenkinti (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–51).
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.3 papunktyje reglamentuota, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Atkūrimo įstatymą ir Žemės reformos įstatymą, vertę.
Pažymi, kad piliečiui kitoje vietoje pagal išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą vertę atkuriant nuosavybės teises į žemę projektuojamo perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio sklypo vertė skaičiuojama pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 113 punkte įtvirtintas nuostatas, t. y. naudojant žemės, miško, medynų tūrio ir vandens telkinio vertes, kurios galioja priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Nurodo, kad F. J. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ir miško sklypo bendra vertė atitinka 2000 m. gegužės 4 d. parengtoje išvadoje Nr. 2260 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) nurodytą vertę.
Atsakovės teigimu, iš nuosavybės teisių atkūrimo eigos matyti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė, dėl pažeistų teisių gynimo įstatymų nustatyta tvarka į teismą niekada nesikreipė.
Atsakovės nuomone, NŽT, atkurdama pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypus, priėmė pagrįstus ir teisingus sprendimus, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Sprendimai neprieštarauja nei sprendimų priėmimo metu galiojusių, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad NŽT veiksmai ar sprendimai yra (buvo) neteisėti. Atsižvelgdami į tai, kad nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes nuosavybės teisės F. J. visa apimtimi atkurtos. Be to, pareiškėjas visiškai neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Atsakovė prašo taikyti senaties terminą, nes atsakovės nuomone, senaties termino pradžia laikytina 2000 m. gegužės 4 d., kai buvo parengta Išvada, o į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 5 d. Taigi, pareiškėjas yra praleidęs ne tik CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą terminą, tačiau ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomų paaiškinimų ir esmės nepateikė, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises į visą pareiškėjo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš NŽT galimai neteisėtų veiksmų.
Iš teismui pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau - Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius) 1999 m. rugsėjo 10 d. parengė pažymą Nr. 4428 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, patvirtinančią, kad pretendentas F. J. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko F. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško (II t., b. l. 12). Pareiškėjas F. J. 2000 m. balandžio 10 d. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 12). Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. gegužės 4 d. parengė išvadą Nr. 2260 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad F. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško, iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė – 6 880 Lt), o 1,55 ha - grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt) (II t., b. l. 23).
Pagal Išvadą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3625-85, (duomenys neskelbtini) F. J. buvo suprojektuoti keturi 1,91 ha bendro ploto žemės sklypai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8-85-9772 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį vietoj turėtos 1,99 ha (vertė 3 015 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius bendro 1,91 ha ploto (vertė - 3 015 Lt) žemės sklypus žemės ūkio veiklai, esančius (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį 3,36 ha žemės ir 0,75 ha miško bus atkurtos vėliau (II t., b. l. 24–73). Pareiškėjas F. J. su žemės sklypų ribomis sutiko (II t., b. l. 29–36).
F. J. 2005 m. spalio 27 d. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame prašo pagal Išvadą suteikti nuosavybėn neatlygintinai mišką (duomenys neskelbtini), o žemę - (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 23). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-14504-85, pagal Išvadą suprojektuotas pasirinktas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn 0,48 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 806-4), esantis (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 77–97). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha miško (0,75 ha miško+0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,48 ha ploto (vertė – 1 189 Lt) žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį 2,56 ha žemės bus atkurtos vėliau (II t., b. l. 75–76). Suprojektuotas žemės sklypas vietovėje paženklintas ir 2010 m. birželio 2 d. surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, abrisas, kuriuose F. J. pasirašydamas sutiko su šio žemės sklypo ribomis (II t., b. l. 84–85, 93).
Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,04 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,9161 ha ploto (vertė- 3 078 Lt) žemės ūkio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį 0,52 ha žemės (vertė - 787 Lt) bus atkurtos vėliau (II t., b. l. 99–121).
(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-126 (II t., b. l. 144–145), pagal Išvadą suprojektuoti pasirinkti perduodami neatlygintinai nuosavybėn 0,1722 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2102-1) ir 0,3423 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2102-2), esantys (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypų plotas- 0,5145 ha, vertė 228 Eur (787 Lt)). Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,52 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,5145 ha ploto (vertė- 228 Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 122–123).
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių j išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka), ir kitais nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – ir Žemėtvarkos projektai), kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.
Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“.
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.
Išvados parengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.4 papunktyje buvo reglamentuota, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę.
Metodikos 113 punkte nurodyta, kad Žemėtvarkos projektą rengiantis autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo“, apskaičiuoja kiekvieno žemės sklypo vertę.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad rengiant išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, žemės, miško, vandens telkinio, kurių pilietis nepageidauja grąžinti natūra ir pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje, turi būti apskaičiuota ir nustatoma buvusio savininko turėtos žemės vertė išvados parengimo metu. Pažymėtina, kad apskaičiuota ir nustatyta buvusio savininko turėtos žemės vertė nesikeičia visame nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Iš teismui pateiktos Išvados (II t., b. l. 23) matyti, kad pareiškėjui buvusio savininko F. J. turėtos žemės vertė buvo apskaičiuota (II t. b. l. 13–22). Pažymėtina, kad pareiškėjas pastabų, pretenzijų dėl Išvadoje apskaičiuotos grąžintinos žemės, miško vertės Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė, vadinasi su Išvadoje nustatyta grąžintinos žemės ir miško verte sutiko.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.3 papunktyje reglamentuota, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Atkūrimo įstatymą ir Žemės reformos įstatymą, vertę.
Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę (Metodikos 113 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pagrindinis kriterijus projektuojant grąžintinus žemės sklypus yra ne turėtos žemės plotas, o Išvadoje apskaičiuota turėtos žemės vertė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas F. J. pagal Išvadą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško, iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė – 6 880 Lt), o 1,55 ha - grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt), vadinasi bendra grąžintino turto vertė 8 069 Lt (II t., b. l. 23). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8-85-9772 (II t., b. l. 25–26), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55 (II t., b. l. 75–76), NŽT 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 (II t., b. l. 99–100) ir NŽT 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 (II t., b. l. 122–123) F. J. atkūrė nuosavybės teisės vietoj turėtos (6, 1 ha) mažesniu plotu (4,82 ha), tačiau atkurtos nuosavybės vertė atitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę (8 069 Lt). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė NŽT pagrįstai nurodė, kad F. J. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ir miško sklypo bendra vertė atitinka Išvadoje nurodytą vertę.
Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą bei ginčą reglamentuojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė NŽT atkurdama nuosavybės teises pareiškėjui nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Nacionalinė žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos grąžinti likusią nacionalizuotą žemę ir mišką atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė NŽT pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius NŽT neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovės NŽT viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. J. (F. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.