- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-264-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 24-asis notaro biuras, V. R.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6998-833/2012 pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 24-asis notaro biuras, Č. K., V. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turtinių teisių susikūrimo – I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo tikslu apie tai, kad pareiškėja po sutuoktinio I. K. mirties (2011-12-01) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad 2011-12-01 mirė pareiškėjos K. K. sutuoktinis I. K.. Pareiškėja ir jos sutuoktinis gyveno I. K. motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja pažymėjo, jog po vyro mirties ji toliau gyvendama jo motinai priklausančiame name, prisidėjo prie jo išlaikymo, duodant pinigines lėšas jo motinai, kuri mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad galima kreiptis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo per 6 mėn. po sutuoktinio mirties, todėl pas notarą ji nuvyko po 3 mėnesių po I. K. mirties (LR CK 5.51 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Č. K. ir V. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamos, jog neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu. Suinteresuotiems asmenims yra žinoma, kad jų motina K. K. naudojosi namų apyvokos reikmėmis, t.y. faktiškai paveldėjo turtą. Taip pat ji prisidėjo prie namo išlaikymo, duodama lėšas tėvo motinai, kuri mokėjo mokesčius už tiekėjų suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-08 sprendimu nusprendė pareiškimo netenkinti. Teismas nustatė, kad pareiškėja K. K. yra 2011-12-01 mirusio I. K. našlė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau liko gyventi jo motinai priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Byloje apklausta liudytoja G. G. paliudijo, kad pareiškėja gyveno su jos broliu apie 30 metų adresu (duomenys neskelbtini), kur po brolio mirties ir liko gyventi. Liudytoja paaiškino, kad jokių ypatingų kilnojamųjų daiktų jos miręs brolis neturėjo, gyvenamasis namas priklauso liudytojos ir jos mirusio brolio motinai. Liudytoja T. M. (pareiškėjos kaimynė) paliudijo, kad pareiškėja liko gyventi gyvenamajame name, prižiūrėjo turtą, darė remontą, mokėjo mokesčius. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis pareiškėjos sutuoktinis I. K. mirties dieną nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo (b. l. 6). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas pažymėjo, jog liudytojų parodymais bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis I. K. nuosavybės teise įregistruotų daiktų ar kokio turto, išskyrus įprastinius namų apyvokos daiktus, neturėjo. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio dalyje liko gyventi pareiškėja, nuosavybės teise priklauso jos anytai. Teismas padarė išvadą, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl namo dalies faktinio valdymo po sutuoktinio mirties, kadangi ši namo dalis jos sutuoktiniui niekada nepriklausė. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. K. motinai, o tai reiškia, kad pareiškėja negalėjo priimti palikimo, faktiškai pradėdama jį valdyti, kuris yra kito asmens nuosavybė. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ar jo dalis, nepriklausė I. K., todėl negali būti vertinamas, kaip paveldimas turtas. Teismas nurodė, jog, pareiškėjos teigimu, ji po sutuoktinio mirties toliau naudojosi įprastiniais namų apyvokos reikmenimis, baldais. CK 5.14 straipsnyje nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Teismo vertinimu, ši įstatymo nuostata nustato, kad namų apyvokos daiktai pereina pergyvenusiam sutuoktiniui savaime ir jam dėl šių daiktų nereikia kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, t. y. namų apyvokos daiktų kartu gyvenusiam sutuoktiniui nereikia paveldėti, pateikiant įstatymo nustatytais terminais pareiškimą notaro biurui. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad dėl namų apyvokos daiktų paveldėjimo kreiptis į notarą nereikia, juridinę reikšmę turintis faktas dėl jų faktinio valdymo nenustatytinas. Pagal suformuotą praktiką analogiški juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėjimo dokumentams gauti. Pareiškėjos nurodoma namo dalis (duomenys neskelbtini), priklauso kitam savininkui ir niekada nuosavybės teise nepriklausė pareiškėjos sutuoktiniui I. K., todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus apie faktinį namo dalies valdymą, kaip nepagrįstus. Namų apyvokos daiktai savaime pereina sutuoktinį pergyvenusiam sutuoktiniui ir dėl šių daiktų faktinio valdymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyti nereikia – namų apyvokos daiktams perimti nuosavybės teisės liudijimas nereikalingas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos K. K. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, kaip nepagrįstą (LR CK 5.15 str., 5.50 str., 5.51 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėja K. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turtinių teisių susikūrimo – I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo tikslu apie tai, kad pareiškėja po sutuoktinio I. K. mirties (2011-12-01) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad faktinį palikimą po sutuoktinio I. K. mirties pareiškėja įrodinėjo ne tik ta aplinkybe, jog po sutuoktinio mirties ji naudojasi namo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), kuri priklauso kitam savininkui ir niekada nuosavybės teise nepriklausė I. K., bet ir tuo, jog pareiškėja valdė ir naudojosi daiktais, kurie užgyventi gyvenant santuokoje su vyru. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog pareiškėja po savo vyro mirties priėmė palikimą sutuoktiniams priklausančio turto faktiniu valdymu. Pareiškėjos sutuoktinis I. K. turėjo sąskaitas bankuose. Pareiškėjai taip pat yra žinoma, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos yra nuosavybės teisių atkūrimo byla dėl I. K. nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį pareiškėja siekia paveldėti. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo manė, kad palikimą sudaro kilnojamieji daiktai, todėl nepagrįstai nepatenkino pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinio fakto - palikimo priėmimo nustatymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad jos sutuoktinis turėjo piniginių lėšų banko sąskaitose. Apeliantė teigia, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neišnagrinėjo bylos visa apimtimi (LR CK 5.51 str. 1 d., 6.925 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Č. K. ir V. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, paveldėjimo fakto. Teismas taip pat nevertino pareiškėjos paaiškinimų ir kitų surinktų byloje įrodymų, t.y. neišnagrinėjo bylos visa apimtimi (LR CK 5.51 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismas atlieka aktyvų vaidmenį (LR CPK 8 str., 179 str., 443 str. 8 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškimą visiškai (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas numatė, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė (CK 5.50 str. 1 d. - 3 d.), kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja negali kitu būdu gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl juridinis faktas nustatinėtinas teismine tvarka, kaip galintis turėti įtakos pareiškėjos turtinėms teisėms, nes tai yra susiję su pareiškėjos asmeninių turtinių teisių įgyvendinimu. Nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių.
Byloje nustatyta, kad I. K. mirė 2011-12-01 (b.l. 3), būdamas santuokoje su pareiškėja K. K., kuri, kaip ir palikėjo dukterys – V. R., Č. K. (b.l. 4), per 3 mėnesių terminą nesikreipė į Vilniaus miesto 24-ąjį notaro biurą ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 5).
Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos G. G. (palikėjo sesuo) ir T. M. (palikėjo kaimynė) parodė, kad po I. K. mirties namų apyvokos daiktus, kaip palikimą, priėmė pareiškėja K. K.. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir logiški, ir atitinkantys apeliacinės instancijos teisme apklausto suinteresuoto asmens Č. K. paaiškinimus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi.
Aplinkybės, kad I. K. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 6), nepanaikino faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, kad po jo mirties pareiškėja K. K. priėmė palikimą, nes tarp įstatyminių palikėjo įpėdinių – pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų V. R., Č. K. nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių.
Ta aplinkybė, kad pareiškėja pradėjo valdyti namų apyvokos daiktus, kaip palikimą, patvirtina viso palikėjo palikimo valdymą faktiniu pagrindu, nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pažymėtina, kad naujai pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-11-27 raštas (b.l. 63) patvirtina, kad palikėjas I. K. pretendento teisėmis yra įtrauktas į nuosavybės teisės į 1,0379 ha buvusio savininko B. V. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės dalį, o nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtino pareiškėjos valią priimti palikimą objektyvia išraiška ir atsirado palikimo priėmimo teisinės pasekmės.
Teismas nevertina aplinkybių dėl to, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio dalyje po palikėjo mirties liko gyventi pareiškėja, nuosavybės teise nepriklausė palikėjui, kadangi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies nuosavybės teisių nustatymo ir tai neturi teisinės reikšmės palikimo priėmimo teisiniams santykiams ir su tuo susijusio juridinio fakto nustatymui (LR CK 1.5 str., 1.112 str., 1.136 str. 2 d. 2 p., 1.138 str.; LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendži a:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011 metų gruodžio 1 d. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.