Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovės advokatės Rūtos Stulgės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. G. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1363-2023, kuriuo UAB „X“ (toliau ir – Bendrovė) direktorius A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bauda, paliktas galioti, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1363-2023 UAB „X“ direktorius A. G. buvo nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį – 600 Eur bauda, dėl to, kad jis, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų laikymosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau ir – Reglamentas) laikymosi, kadangi 2022 m. gegužės 14 d. iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmus vandens mėginius, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolu Nr. P-113-2022-135/1 nustatytas teršalo skendinčios medžiagos (toliau – ir SM) leistino normatyvo viršijimas. Nustatytas faktas iš išleistuvo Nr. N23 yra 480 mg/l, iš išleistuvo Nr. N25 – 630 mg/l. Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų dalyje nustatyta, kad maksimalus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų leidžiamas momentinis teršalo SM normatyvas yra 50 mg/l. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.1.1 papunktyje nustatyta, kad maksimalus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų leidžiamas momentinis teršalo SM normatyvas yra 50 mg/l. 2022 m. gegužės 14 d. iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25, (duomenys neskelbtini), Vilniuje į aplinką buvo išleistos paviršinės nuotekos viršijant maksimalią leidžiamą SM teršalo koncentraciją, nesilaikant Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus. Į aplinką išleidus paviršines nuotekas, viršijant 50 mg/l SM teršalo koncentraciją pažeistas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.1.1 papunktis.

2. 2023 m. gegužės 15 d. Institucijos nutarimą A. G. atstovė apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi apelianto skundas buvo atmestas ir skundžiamas institucijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nuotekos iš bylai aktualių išleistuvų turėjo būti valomos tol, kol bus pasiekti teisės aktų reikalaujami rodikliai, o UAB „X“, kaip (duomenys neskelbtini) paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybėje, privalėjo užtikrinti tinkamą paviršinių nuotekų tvarkymą. Akcentuota ir tai, jog pagrindo manyti, kad byloje nagrinėjamą situaciją lėmė natūralūs gamtos reiškiniai (žiedadulkės, smarkūs lietūs), nėra. Pažymėta, jog atsakingoms institucijoms reikėjo skubiai reaguoti į galimai avarinę nuotekų situaciją, fiksuoti ir tirti nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimų pažeidimą, vertinti galimą žalą upei, todėl laukti, kol išleistuvai nebus apsemti, objektyvios galimybės nebuvo (pačios Bendrovės teigimu rašytiniuose paaiškinimuose, išleistuvai būna apsemti didžiąją metų dalį). Nutartyje nurodyta, kad ženkliai leistinus taršos rodiklius viršijantys duomenys buvo gauti ir pačios Bendrovės 2023 m. gegužės 12 d. inicijuoto nuotekų ėminio paėmimo metu (t. 1, b. l. 88), tad teismo įsitikinimu, manyti, kad mėginių tyrimo rezultatus iškreipė netinkamas jų paėmimas 2023 m. gegužės 14 d., nėra jokio pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo manyti, kad mėginius paveikė savaime užterštas skendinčiomis medžiagomis upės vanduo. Skundo teiginius, kad mėginių kokybę pablogino upės vanduo, paneigia tyrimų rezultatai, pagal kuriuos Neries vandenyje 50 metrų aukščiau išleistuvų suspenduotų medžiagų rodiklis buvo tik 14 mg/l (neviršijantis leistinos normos), 300 metrų žemiau išleistuvų – 37 mg/l (padidėjęs, bet dar neviršijantis leistinos normos), todėl akivaizdu, jog šalia išleistuvų paimto vandens rodiklius lėmė iš išleistuvų į vandenį išleidžiami užteršti paviršiniai vandenys, o ne kitos aplinkybės. Taipogi, nutartyje teigiama, jog UAB „X“, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojas, negalėjo apsiriboti tik paviršinių nuotekų stebėsena, bet ir turėjo užtikrinti, kad išleidžiamos į aplinką paviršinės nuotekos atitiktų Reglamento 18 punkto ir Taršos leidimo reikalavimus. A. G., kaip UAB „X“ vadovas, privalėjo užtikrinti jo vadovaujamos įmonės UAB „X“ veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams, t. y. iš UAB „X“ pateiktų Paviršinių nuotekų tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis asmuo įpareigojamas užtikrinti išvalytas nuo teršalų paviršines atliekas į atvirus vandenis tik techninių galimybių ribose. Taip pat jis yra atsakingas už Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, tinkamą paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą ir funkcionavimą tik (duomenys neskelbtini) skiriamų asignavimų apimtyje. Pats pareiškėjas nustatytus pažeidimus siejo su pakankamų techninių galimybių užtikrinti tinkamą išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų tvarkymą bendrovėje nebuvimu, nepakankamais finansais paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, o šių klausimų sprendimai, teismo vertinimu, išeina už A. G. pavaldžių asmenų kompetencijos ribų, todėl už nustatytą pažeidimą pagrįstai traukiamas pats bendrovės vadovas. Be kita ko, apylinkės teismas padarė išvadą, jog skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn už tą patį pažeidimą tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais pagrindais yra neapgrįstai patraukti du asmenys, nepagrįstas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. G. atstovė advokatė R. Stulgė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (panaikinant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą). Tačiau teismui, visgi nustačius, kad yra atsakomybės sąlygos – netaikyti nuobaudos arba ją sumažinti.

3.1. Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, priimta neištyrus visų byloje aktualių faktinių aplinkybių klaidingai vertinant bei interpretuojant byloje esančius įrodymus. Pažymėta, jog pareiškėjas, teikdamas skundą dėl Institucijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo panaikinimo arba pakeitimo, rėmėsi jau egzistuojančia teismų praktika, suformuluota analogiškomis aplinkybėmis, ginčui esant tarp tų pačių asmenų, dėl tokio paties pažeidimo. 2007 m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė ginčą, kuomet Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas siekė nubausti Bendrovę dėl to, kad naftos produktais užterštos lietaus nuotekos teka į Vilnelės upę per lietaus nuotėkų išleistuvą. Šiame nutarime teismas pažymėjo, kad administracinė atsakomybė galima tik tada, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Akcentavo, kad UAB „X“ nėra įpareigota įrengti trūkstamus valymo įrenginius ir valyti lietaus nuotekas tuose (duomenys neskelbtini) jai perduotuose eksploatuoti lietaus nuotėkų tinkluose, kuriuose valymo įrenginiai nebuvo įrengti. Taip pat pažymėta, kad taršos leidimo sąlygos taikomos tik UAB „X“ eksploatuojamų lietaus nuotėkų tinklų, kuriuose yra įrengti nuotėkų valymo įrenginiai, atžvilgiu, t. y. UAB „X“ galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis viršytų taršos leidime nurodytus leistinus normatyvus tuose jos eksploatuojamuose lietaus nuotėkų tinkluose, kuriuose yra įrengti valymo įrenginiai. Teismas, konstatavęs, kad padidintas teršalų kiekis rastas lietaus nuotėkų išleistuvuose, kurie neturi teršalų valymo ar sulaikymo įrengimų, sprendė, kad Bendrovė neturėjo galimybės užtikrinti, kad į aplinką per jai eksploatuoti perduotus lietaus nuotėkų tinklus, kuriuose neįrengti valymo įrenginiai, patektų tik tinkamai išvalytos, taršos leidime nurodytas sąlygas atitinkančios nuotekos. Dėl minėtų priežasčių pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra kaltės ir bylą nutraukė neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde pabrėžta, jog Paviršinių nuotėkų tvarkymo Reglamentas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 ir Reglamentas šio Vyriausiojo administracinio teismo nutarimo priėmimo metu jau galiojo, tad anksčiau minėti išaiškinimai suformuoti įvertinus Reglamento reikalavimus, keliamus paviršinių nuotėkų tvarkymo subjektams.

3.2. Skunde minima ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išaiškinta, kad „kaip matyti nagrinėjamu atveju, aplinkos teršimo faktas administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas būtent tuose išleistuvuose, kuriuose nėra vandens valymo įrenginių. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „X“ negali atsakyti už teršalų patekimą į aplinką iš tokių jos eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų, kuriuose nėra įrengtų teršalų valymo ar sulaikymo įrenginių“. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad šiuo klausimu jau yra suformuota teismų praktika bei rėmėsi aukščiau minėtu 2007 m. liepos 19 d. nutarimu. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl aukščiau aptartų precedentų, nurodė, kad pareiškėjo cituojamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarime išvada, kad UAB „X“ nėra įpareigota valyti lietaus nuotekas, buvo padaryta remiantis 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „X“ ir (duomenys neskelbtini) administracijos įtvirtinta UAB „X“ įsipareigojimų apimtimi. Teismo vertinimu, 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarybai UAB „X“ paskyrus paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir pavedus jai vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas, ji jas turi vykdyti visa įstatymų numatyta apimtimi, įskaitant paviršinių nuotekų valymą. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas įvėlė klaidą, įvardydamas pareiškėjo cituojamą teismų praktiką, kadangi suklydo įvardydamas bylų datas ir numerius (anksčiau skunde nurodytos teisingos datos ir numeriai).

3.3. Taigi, pasak apylinkės teismo, teismų sprendimuose išvada, kad UAB „X“ nėra įpareigota valyti lietaus nuotekas, buvo padaryta remiantis 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „X“ ir (duomenys neskelbtini) administracijos įtvirtinta UAB „X“ įsipareigojimų apimtimi, o UAB „X“ pareigos kyla iš 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) taryba UAB „X“ paskyrė paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pastebėta, jog LVAT, priimdamas 2007 m. liepos 19 d. nutarimą, nesivadovavo 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartimi, nes nutarimo priėmimo metu pastarasis dokumentas neegzistavo, todėl apylinkės teismas padarė loginę argumentavimo klaidą.

3.4. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. kovo 3 d. priimant nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „X“ buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja, galiojo, todėl teismui sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės sprendimas buvo žinomas ir neturėjo įtakos situacijos vertinimui. Skunde minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kuriame išaiškinta apie precedentus analogiškose bylose bei akcentuota, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo išaiškinimą, skundžiamoje nutartyje privalėjo remtis jau egzistuojančiais anksčiau paminėtais precedentais. Atstovės advokatės įsitikinimu, skunde analizuoti teismų sprendimai suformulavo elgesio taisyklę, t. y., kad tuo atveju, jei aplinkos teršimo faktas administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas būtent tuose išleistuvuose, kuriuose nėra vandens valymo įrenginių, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra kaltės.

3.5. Pabrėžta, kad kaltės buvimas – tai būtinasis administracinio nusižengimo požymis. Nesant kaltės, veika negali būti pripažinta administraciniu nusižengimu, o asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apylinkės teismo vertinimu, nesant prie aktualių išleistuvų įrengtų valymo įrenginių, pareiškėjui vis tiek kyla administracinė atsakomybė. Teisine prasme nuotėkų neišvalymas turėtų būti traktuojamas kaip administracinio nusižengimo padarymas neveikimu. Kadangi paviršinių nuotėkų valymas įmanomas tik esant valymo įrenginiui, kurio šiuo atveju nebuvo, dėl ko paviršinės nuotekos negalėjo būti išvalytos. Akivaizdu, kad priežastinis ryšys yra ne tarp Bendrovės direktoriaus veiksmų neatlikimo ir viršnorminių taršos rodiklių, o tarp nuotekų valymo įrenginio nebuvimo, nulėmusio viršnorminius taršos rodiklius. Todėl atstovės įsitikinimu, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp direktoriaus neveikimo ir atsiradusių pasekmių – paviršinių nuotekų neišvalymo, dėl ko nėra pareiškėjo kaltės.

3.6. Apylinkės teismas akcentavo 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį, kurios egzistavimas neva turi įtakos skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms, tačiau skunde pabrėžta, kad jokios įtakos kaltės nustatymui šis dokumentas neturi ir jo egzistavimas nekeičia minėtų precedentų. Ėminio ėmimo metu galiojo tarp (duomenys neskelbtini) administracijos ir UAB „X“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bendrovė įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas Vilniaus mieste (gatvių priežiūra žiemą, paviršinių nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas, avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas, smėlio, sniego, gruntų sąvartynų eksploatavimas, mechanizuotas važiuojamosios dalies gatvių valymas ir plovimas, beglobių gyvūnų priežiūra, specialiosios sanitarinės paslaugos, kenksmingų cheminių medžiagų surinkimas ir neutralizavimas, avarinių gedimų padarinių likvidavimas paviršinių nuotekų tinkluose). Naujos redakcijos Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta ir įsigaliojo 2023 m. gruodžio 22 d., sutartyje įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl Bendrovės teikiamų paslaugų apimties ir įsipareigojimų. Pažymėta, jog nei viena iš šių sutarčių Bendrovės neįpareigojo įrengti valymo įrenginius prie visų Vilniaus miesto išleistuvų, įskaitant išleistuvus, aktualius šioje byloje. Taip pat pareigos įrengti valymo įrenginius prie visų Vilniaus miesto išleistuvų nenustato nei Reglamentas nei joks kitas teisės aktas, reglamentuojantis paviršinių nuotekų tvarkymo teisinius santykius. Be to, jokio įstatyminio imperatyvo – konkrečios teisės normos, įtvirtinančios valymo įrenginių įrengimo pareigą nenurodė ir apylinkės teismas. Teismas, motyvuodamas savo nutarimą, apsiribojo bendro pobūdžio taisyklėmis dėl subjekto pareigos neviršyti taršos normatyvų, iš kurių kildino Bendrovės pareigą dėl valymo įrenginių įrengimo, tačiau bendro pobūdžio pareiga kontroliuoti taršą negali būti tapatinama su pareiga įrengti valymo įrenginius, dėl ko tokia apylinkės teismo pozicija yra ydinga, paneigianti nusistovėjusią teismų praktiką, sukurianti perteklines, įstatymų nenumatytas ir objektyviai sunkiai įmanomas įgyvendinti pareigas paviršinių nuotekų tvarkytojams.

3.7. Pažymėta, kad Reglamentas numato bendruosius reikalavimus paviršinių nuotekų tvarkymui, o būtent pagal 7 punktą, planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turi būti išnagrinėjami ir, esant galimybei, taikomi šiame punkte išvardyti techniniai sprendimai, įskaitant techninius sprendimus, sumažinančius susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą. Taip pat Reglamentas išskiria situaciją, kuomet Reglamento reikalavimų neatitinkančios nuotėkų tvarkymo sistemos įdiegtos (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Iš pastarojo reguliavimo matyti, kad Reglamente nustatant išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų užterštumo skendinčiomis medžiagomis normatyvus, buvo atsižvelgta į tai, kad dalis nuotekų tvarkymo sistemų yra įrengtos iki Reglamento įsigaliojimo, o privalomi valymo techniniai sprendimai taikomi naujai įrengiamoms ar kapitališkai rekonstruojamoms sistemoms.

3.8. Byloje aktualus paviršinių nuotekų tinklas buvo pastatytas 1979 m. ir įrengtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl įrengiant tinklą Reglamento nuostatos negalėjo būti taikomos. Pažymėta, jog analizuojamu tinklu paviršinės nuotekos surenkamos iš Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo baseino Nr. 59, kurio plotas siekia 1072,4 ha. Į šio baseino ribas patenka (duomenys neskelbtini) bei dalis (duomenys neskelbtini) mikrorajonų, kurie yra gyvenamieji, o juose didelių gamybinių įmonių, kurių vykdoma veikla patektų į galimai teršiamos teritorijos sąvoką, nėra. Visos minėtame baseine esančios degalinės, kurias nurodo apylinkės teismas, turi savo vietinius paviršinių nuotekų valymo įrenginius, todėl išleistuvuose fiksuota tarša susidaro ne ant galimai teršiamų teritorijų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Reglamentas numato, jog galimai teršiamos teritorijos (objekto) statybos techniniame projekte ir (ar) projekto dalyje aplinkos apsauga (jeigu tokia projekto dalis rengiama), prieš gaunant statybos leidimą, turi būti išvardinami paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai, įskaitant valymo įrenginius, tačiau šie reikalavimai keliami naujai įrengiamoms paviršinių nuotekų sistemoms, t. y. Reglamentas imperatyviai neįtvirtina pareigos įrengti valymo įrenginius bylai aktualiems išleistuvams.

3.9. Skunde akcentuota ir tai, jog pagal suformuotą teismų praktiką, nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, kadangi užtenka nustatyti, jog buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Atstovės advokatės vertinimu, teismas turėjo įvertinti byloje esančias faktines aplinkybes ir įrodymus, rodančius galimų priemonių taršos stabdymui objektyvų prieinamumą, galimumą, efektyvumą ir realias įgyvendinimo galimybes ir tik tada spręsti, ar reikalaujamos priemonės yra adekvačios, proporcingos ir įmanomos bei ar Bendrovė ėmėsi būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Teigiama, jog Bendrovė daro viską, ką jos turimais resursais įmanoma atlikti, t. y. nuolat vykdo naujų valymo įrenginių statybą. Vilniuje be valymo įrenginių yra 73 vienetai išleistuvų. Bendrovės finansinės galimybės priklauso nuo daugelio faktorių, t. y. Bendrovės 100 procentų akcijų priklauso (duomenys neskelbtini), Bendrovė teikia viešąsias paslaugas, kurios iš dalies apmokamos mokesčių mokėtojų pinigais. Lėšų skirstymas ir panaudojimas yra planuojamas atsižvelgiant į konkretaus laikotarpio Bendrovės poreikius užtikrinant veiklos, apimančios daugybę sričių tęstinumą ir efektyvumą, kurios vykdymui nuolat reikia apyvartinių lėšų. Naujų paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos kaina, priklausomai nuo jų dydžio ir statybos darbų sudėtingumo, svyruoja tarp 150 – 2500 tūkst. Eur be PVM, todėl investicijos į valymo įrenginius visiems Vilniaus mieste esantiems išleistuvams galėtų siekti apie 80-100 mln. Eur be PVM, o jų įrengimas įvertinant projektavimo procedūras, statybai reikalingų sklypų formavimą, užtruktų ne mažiau kaip 8-10 metus, todėl, nors Bendrovė ir skiria tam reikalingą dėmesį ir lėšas, tačiau šiai dienai nėra jokių objektyvių galimybių užtikrinti paviršinių nuotekų valymą iš visų išleistuvų.

3.10. Iš Vilniaus miesto baseino ploto lentelės matyti, kad Bendrovės prižiūrima baseino bendra vandenį surenkančių plotų suma siekia 8827 ha. Taip pat pateikta lentelė su Bendrovės eksploatuojamais 43 valymo įrenginiais. Iš pastarosios lentelės duomenų matyti, jog didelio našumo valymo įrenginiai buvo statyti 2019-2023 m. laikotarpiu. Iki 2019 m. Vilniaus mieste esantys paviršinių nuotekų valymo įrenginiai dirbo 4125 l/s našumu – šis skaičius yra artimas vidutiniam Vilnios upės debitui. Įgyvendinus planuojamus projektus, paviršinių nuotekų valymo įrenginių našumas padidėjo beveik 4 kartus. Vilniaus miesto paviršinių nuotekų surinkimo baseinas Nr. 59 (Nr. taršos leidime – 21) yra pats didžiausias, o jo vandenį surenkančių dangų plotų suma siekia daugiau nei 919 ha. Skaičiuotinas bendras šio baseino paviršinių nuotekų srautas siekia 26000 l/s. Vadovaujantis Reglamentu, valymo įrenginiai turi gebėti valyti 15 procentų maksimalaus srauto, kas sudaro 3900 l/s. Tokio našumo valymo įrenginių ilgis siektų apie 50 m, o plotis apie 40 m, t. y. jų statybai prireiktų apie 2000 m2 laisvos neužstatytos žemės (tai atitiktų apytiksliai 5 krepšinio aikštelių plotą). Tokio valymo įrenginio kaina siektų apytiksliai 2,5 mln. Eur. Į bylą yra pateikta principinė schema su inžinerinių tinklų gausa šalia išleistuvo Nr. 59. Aktualią teritoriją iš rytinės ir šiaurinės pusės riboja (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini) pr. automobilių žiedas, iš rytinės – privatūs sklypai, medžių plotai. Šioje teritorijoje tokio dydžio valymo įrenginių, kurie atitiktų paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, pastatyti objektyviai neįmanoma dėl vietos trūkumo. Pažymėta, jog 57 baseino valymo įrenginys buvo įrengtas su esamo tinklo rekonstrukcijos projektu, nes šis baseinas yra daug kartų mažesnis, dėl ko tokio dydžio valymo įrenginiui vietos atsirado. Skunde nurodyta, kad mėginių ėmimo metu 57 baseino išleistuvo valymo įrenginiai nebuvo paleisti (išleistuvo Nr. 57 valymo įrenginiai neįtraukti į galiojantį taršos leidimą). Skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog Bendrovė iš savo gaunamo pelno nuolat kompensuoja žalą aplinkai mokėdama taršos mokestį. Viršnorminės taršos mokesčių minėtuose išleistuvuose buvo išvengta.

3.11. Nors apylinkės teismas sprendė, kad jei nebuvo galimybės nuotekas valyti, Bendrovė, remiantis Reglamento 14 punktu, turėjo stabdyti jų išleidimą (uždaryti išleistuvus), tačiau skunde su teismo pozicija nesutinkama, nes toks pasiūlymas sąlygotų didelę žalą. Skaičiuotinas paviršinių nuotekų debitas liūties metu siekia apie 26 000 l/s. Dėl šios priežasties stabdyti tokio kiekio vandens tekėjimo nėra net menkiausių fizinių galimybių. Tuo atveju jeigu tik teoriškai būtų sustabdytas paviršinių nuotekų tekėjimas šiuo magistraliniu tinklu, vanduo labai greitai užpildytų sistemą ir imtų veržtis per šulinius, tad per kelias minutes būtų užtvindytos ne tik pagrindinės Vilniaus miesto gatvės ((duomenys neskelbtini)) bet ir aplink jas esanti kita Vilniaus miesto infrastruktūra. Taip pat galimai kiltų rizika minėtuose mikrorajonuose gyvenančių Vilniečių turtui. Esant tokiems katastrofiniams padariniams kiltų pavojus ir gyventojų sveikatai ar net gyvybei. Pabrėžta ir tai, kad Bendrovė neturi techninių galimybių uždarius sistemą tokį kiekį vandens išsiurbti, transportuoti bei kažkur įleisti. Pastebėta, jog taršą sudarančias skendinčias medžiagas iš esmės sudarė daugiausiai žiedadulkės. Mėginiuose nebuvo rasta jokių pavojingų medžiagų, kurios darytų rimtą žalą gamtai ar žmonių sveikatai, todėl skunde teigiama, kad teismo siūloma priemonė užsklendžiant išleistuvus sukeltų didesnę žalą.

3.12. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 punktas yra taikomas paviršinių nuotekų, susidarančių ant galimai teršiamų teritorijų, tvarkymui. Tame pačiame reglamente yra pateikiama galimai taršios teritorijos sąvoka. Skunde nurodoma, kad išleistuve fiksuota tarša susidaro ne ant galimai teršiamų teritorijų, todėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 punktas neturėtų būti taikomas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog tarša buvo siejama su intensyviu lietumi, kuomet liūčių metu leidžiama valyti tik 15 procentų visų baseine surinktų nuotekų. Taip pat teismas nurodė, kad įvykio vietoje darytose nuotraukose neužfiksuotas smarkaus lietaus, tiesiog pažymėta, jog lyja. Tačiau byloje yra pateiktas Departamento nuotekų ir paviršinio vandens ėminio ėmimo ir matavimo protokolas Nr. N113-2022-80, iš kurio matyti, kad ėminiai imti lyjant lietui, paviršinio vandens išvaizda – patvinusi, upės tėkmė – greita. Imant mėginius išleistuvai buvo apsemti iki pusės, todėl akivaizdu, kad šie rodikliai parodo buvus stiprų lietų.

3.13. Nurodoma, kad imant mėginius putose matomos žiedadulkės, todėl atstovei advokatei nesuprantama teismo išdava, jog nėra pagrindo manyti, kad mėginių kokybei turėjo įtakos žiedadulkės. Žiedadulkių atsiradimas vandenyje yra natūralus gamtos procesas, kurio negalima kontroliuoti ir tai neturėtų būti laikoma taršos šaltiniu. Nei Bendrovė, nei A. G. neturi jokių objektyvių techninių galimybių kontroliuoti žiedadulkių atsiradimo nei paviršinėse nuotekose, nei Neries vandenyje. Ginčo atveju skendinčių medžiagų didžioji dalis sudaryta iš biologinių gamtinių medžiagų – žiedadulkių. Skendinčių medžiagų pavojingumas upės ekosistemai menkas, o sustabdžius lietaus nuotekų srautą kiltų potenciali rizika miesto gyventojams, Bendrovė patirtų didelę finansinę žalą kompensuodama nuostolius. Skunde akcentuota ir tai, jog momentiniai mėginiai neparodo realios situacijos, nes skendinčių medžiagų koncentracija stipriai varijuoja priklausomai nuo metų laiko, kritulių kiekio ir dažnumo.

3.14. Kaip jau skunde paminėta, Bendrovė vykdo monitoringą ir moka taršos mokestį už į aplinką išmestus teršalų kiekius, kurie apskaičiuojami išvedus vidurkį iš per metus darytų tyrimų duomenų. Esantys valymo įrenginiai situacijos nekeičia, lengvos biologinės dalelės nenusėda valymo įrenginiuose, todėl augalų žydėjimo metu ir net po žolės pjovimų padidėja skendinčių medžiagų koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kad valymo įrenginiai, esant stipriam lietui, privalo valyti tik 10-15% srauto, nukrypimų nuo normų išvengti neįmanoma. Be to pastebėta, jog net ir atradus teorinių galimybių prie ginčo išleistuvo įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius, jie valytų tik 15 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto, t. y. 26 000 x 0,15 = 3 900 l/s (Reglamento 9 ir 9.2 punktai). Dėl šios priežasties likę 85 procentų išleidžiamų nuotekų (26 000 x 0,85 = 22 100 l/s) net ir esant valymo įrenginiams nebūtų valomos. Aplinkos apsaugos departamentas, tirdamas nuotekų mėginius, skaičiuodamas baudas ar skirdamas administracinio nusižengimo protokolus, į šio reglamento 9 ir 9.2 punktus neatsižvelgė. Teigiama, jog Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai įstatymus traktuoja naudodami tik jiems palankius punktus bei baudžiant fizinius asmenis. Taip skunde pažymėta, jog administracinės atsakomybės taikymo galimybę paneigia ANK įtvirtinta nuostata t. y., kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, dėl ko prašo A. G. atstovės advokatės Rūtos Stulgės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Institucijos nuomone, apeliaciniame skunde išskirtas pagrindinis akcentas, jog teismas turi pareigą remtis jau egzistuojančiais precedentais, t. y. anksčiau paminėtame 2007 m. liepos 19 d. nutarime padaryta išvada. Pažymėta, jog Institucijai bylos proceso metu nepavyko susipažinti su šiuo nutarimu, nes viešojoje erdvėje jis yra nepasiekiamas. Bylą nagrinėjant Institucijoje, Institucijai 2022 m. spalio 17 d. pateiktame UAB „X“ dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta minėto 2007 m. liepos 19 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ištrauka: <...> „nesant ir neprivalant būti atitinkamoms techninėms priemonėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujama bendrovė neturėjo techninių galimybių sulaikyti ištekančias užterštas nuotekas. Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujama bendrovė neturėjo techninių galimybių sulaikyti ištekančias užterštas nuotekas“. Taigi, LVAT iškėlė būtiną sąlygą – „nesant ir neprivalant būti (valymo įrenginiams)“, tačiau apeliaciniame skunde, cituojant nurodytą LVAT nutarimą, formuluotė „ir neprivalant“ yra nepaminėta.

4.2. Teigiama, jog byloje nekilo ginčo dėl nuotekų mėginių paėmimo vietos. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti išleistuvai Nr. 23 ir Nr. 25, UAB „X“ yra nurodomi kaip Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiai įmonei išduotame taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės paraiškoje patikslinti jai išduotą taršos leidimą, jiems yra suteikti numeriai 20 ir 21. Institucijos 2022 m. gegužės 14 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės paraiškoje patikslinti jai išduotą taršos leidimą, išleistuvų koordinatės sutampa. Byloje nustatyta ir tai, kad iš UAB „X“ paraiškos taršos leidimui pakeisti 2 lentelės matyti, kad per Nr. 20 ir Nr. 21 išleistuvus yra išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo gatvių, aikštelių, kurių bendras plotas 1097,5 ha, galimai teršiamų teritorijų plotas – 1,829 ha. Šioje paraiškoje nurodyta, kad per šiuos išleistuvus yra išleidžiamos paviršinės nuotekos, be kita ko, pagal sudarytas sutartis su privačiais asmenimis, iš degalinių „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4.3. Atsiliepime minimas Reglamento 15 punktas, kuriame nustatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų. Šio reglamento 20 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų. Byloje aktualiu atveju autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių) yra daugiau negu 10 ha (nustatyta 1097,5 ha), galimai teršiamų teritorijų daugiau negu 0,01 ha (nustatyta 1,829 ha). Taigi, byloje nustatyta, kad susidarančių nuotekų užterštumas viršijo 18 punkte nustatytus normatyvus, todėl nuotekos turėjo būti valomos.

4.4. Institucijos nuomone, apeliaciniame skunde yra iš esmės nepagrįstai tapatinama pareiga valyti nuotekas valymo įrenginiuose su pareiga tokius įrenginius įrengti. Apeliantas nėra pripažintas kaltu dėl valymo įrenginių neįrengimo. Kaip jau paminėta, Institucija nėra susipažinusi su LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutarimu, tačiau šios nutarties aiškinimas, taip kaip jį aiškina apeliantas, yra aiški žinutė visuomenei, jos atskiriems subjektams, jog jie gali neįrenginėti nuotekų valymo įrenginių, įrengtus įrenginius pašalinti, kadangi tuomet jie negalės daryti įtakos bėgančioms nuotekoms ir už tai nebus atsakingi. Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, jog įmonė turi veikti laikydamasi taršos leidime nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, atitinkamai privalo imtis visų priemonių, kad aplinkosaugos reikalavimai, įskaitant įmonei išduotame taršos leidime nustatytuosius, nebūtų pažeidžiami. Iš UAB „X“ ekologinės priežiūros skyriaus pateiktų nuotekų cheminio tyrimo rezultatų protokolo matyti, kad dar 2022 m. gegužės 12 d. buvo fiksuoti teršalo skendinčio medžiagos (SM) leistino normatyvo viršijimai – atitinkamai 190 mg/1 iš išleistuvo (duomenys neskelbtini) (N23), 308 mg/1 iš išleistuvo (duomenys neskelbtini) (N25), todėl Institucijos nuomone, situacija išleidžiant neleistinai užterštas paviršines nuotekas iš minėtų išleistuvų UAB „X“ buvo žinoma dar iki atsakingų institucijų patikrinimo, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo. Atsiliepime pažymėta ir tai, jog į visus kitus apeliacinio skundo nepagrįstus teiginius jau buvo atsakyta ankstesniame 2023 m. liepos 7 d. atsiliepime.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje bei prašo, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu būtų nutraukta.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu UAB „X“ direktoriui A. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje.

7. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apelianto atstovės teigimu, skunde analizuoti teismų sprendimai suformulavo elgesio taisyklę, kad tuo atveju, jei aplinkos teršimo faktas administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas būtent tuose išleistuvuose, kuriuose nėra vandens valymo įrenginių, turi būti daroma išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra kaltės, t. y. Bendrovei ir jos atsakingiems asmenims negali būti taikoma atsakomybė už taršą iš paviršinių lietaus nuotėkų išleistuvų, kuriuose nėra įrengti valymo įrenginiai. Skunde akcentuota ir tai, jog Institucijos įvykio vietoje paimtų mėginių kokybei turėjo įtakos žiedadulkės, kurių atsiradimas vandenyje yra natūralus gamtos procesas, dėl ko tai neturėtų būti laikoma taršos šaltiniu (Bendrovė ir A. G. neturi objektyvių techninių galimybių kontroliuoti žiedadulkių atsiradimo nei paviršinėse nuotekose, nei Neries vandenyje). A. G. atstovės skunde išdėstyta pozicija iš esmės sutampa su argumentais, kuriuos ji jau buvo nurodžiusi apylinkės teismui ir kuriuos šis teismas išsamiai vertino, tačiau vien tai, kad apylinkės teismas A. G. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

8. Kaip jau paminėta, UAB „X“ direktorius A. G. buvo nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį – 600 Eur bauda už tai, kad būdamas įmonės vadovu, neužtikrino Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų laikymosi ir Reglamento laikymosi, t. y. 2022 m. gegužės 14 d., iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmus vandens mėginius, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolu Nr. P-113-2022-135/1 nustatytas teršalo skendinčios medžiagos leistino normatyvo viršijimas, t. y. iš išleistuvo Nr. N23 – 480 mg/l, iš išleistuvo Nr. N25 – 630 mg/l. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad tyrimų protokole Nr. P-113-2022-135/1, atitinkamai vėliau administraciniame kaltinime yra nurodyti nebeaktualūs seni išleistuvų žymėjimai (N23 ir N25), kurie šiuo metu UAB „X“ dokumentuose žymimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (arba išleistuvas Nr. 57 ir išleistuvas Nr. 59), o taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) šių išleistuvų numeriai yra Nr. 20 ir Nr. 21 (t. 2, b. l. 44-46).

9. Pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

10. Institucijos nutarime konstatuota, kad A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ (toliau – ir 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas) 18.1.1 papunkčio reikalavimus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo dieną) be kitų reikalavimų numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Šio įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje be kitų reikalavimų numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti. Anksčiau minėtame Reglamento 18.1.1. punkte numatyta, jog į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis, kaip skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l. Taigi, šiuo atveju apygardos teismo įsitikinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas bei byloje surinkta medžiaga paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais apelianto atstovė grindžia A. G. nekaltumą.

11. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nesivadovavo jau suformuota teismų praktika analogiškoje situacijoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas, padarydamas išvadą, jog UAB „X“ (duomenys neskelbtini) administracijai nėra įsipareigojusi valyti lietaus nuotekas, t. y. (duomenys neskelbtini) UAB „X“ yra pavedusi tik prižiūrėti ir eksploatuoti lietaus nuotekų tinklus bei šalinti avarinių gedimų padarinius, vadovavosi 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutartimi NR. (duomenys neskelbtini). LVAT priimame nutarime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas, padarydamas išvadą, jog valyti lietaus nuotekas UAB „X“ nebuvo pavesta, taip pat atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimą „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „X“ teikti privalomąsias paslaugas“, kurio 1.2 punkte nurodyta pavesti UAB „X“ teikti šias privalomąsias paslaugas: „1.2 lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo“. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „X“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. Šis sprendimas, apygardos teismo vertinimu, nustatė UAB „X“ platesnes pareigas, nei tik prižiūrėti ir eksploatuoti lietaus nuotekų tinklus bei šalinti avarinių gedimų padarinius, numatytas Privalomųjų paslaugų teikimo sutartyje NR. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tarybos sprendime „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „X“ teikti privalomąsias paslaugas“. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atstovės pozicija, jog tiek administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo analizuojamos analogiškos situacijos.

12. Kaip jau paminėta, (duomenys neskelbtini) tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „X“ buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. Apygardos teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kuriame nurodyti UAB „X“ veiklos tikslai. Be kita ko, tarp visų tikslų yra numatytas: paviršinių nuotekų tvarkymas ir valymas; lietaus vandenų surinkimas, nuvedimas; valymas ir išleidimas į atvirus vandens telkinius; paviršinių (lietaus) nuotekų siurblinių administravimas (t. 1, b. l. 150). Apygardos teismas pastebi, kad (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymu buvo patvirtinti UAB „X“ įstatai. Šio įsakymo priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos Bendrovės veiklos rūšys, kuriose taip pat numatytas paviršinių nuotekų tvarkymas ir valymas; lietaus vandenų surinkimas, nuvedimas, valymas ir išleidimas į atvirus vandens telkinius. Šios nurodytos aplinkybės, apygardos teismo įsitikinimu, įrodo, jog tiek įvykio metu, tiek šiuo metu, būtent, UAB „X“ buvo pavesta laikantis teisinio reglamentavimo tvarkyti paviršines nuotekas. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, jog pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnį paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo vykdyti paviršinių nuotekų stebėseną; teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, šeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui; teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis; teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą (leidimus) išgauti vandens išteklius, tvarkyti nuotekas, paviršines nuotekas. Pažymėta ir tai, kad paviršinių nuotekų tvarkytojo abonentui atidavus paviršines nuotekas paviršinių nuotekų tvarkytojui, būtent šiam tenka tolesnė atsakomybė už jų tvarkymą (3 straipsnio 37 punktas).

13. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė eksploatuoja 119 išleistuvų, iš kurių 81 pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą reikalinga turėti taršos leidimą. Taip pat Bendrovė eksploatuoja 9 paviršinius (lietaus) nuotekų valymo įrenginius, kuriems reikalinga turėti taršos leidimą. Dalis surenkamų paviršinių nuotekų surenkamų nuo 1,07 tūkst. ha ploto yra valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose prieš išleidžiant į vandens telkinius, likusios surenkamos paviršinės nuotekos nuo 7,6 tūkst. ha ploto tiesiogiai be valymo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius. UAB „X“ paraiškoje dėl taršos leidimo pakeitimo deklaravo, jog didžiausia tarša, kuri numatoma gauti su abonentų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) surenkamomis nuotekomis iš išleistuvo Nr. 20 bei išleistuvo Nr. 21 neviršys skendinčiųjų medžiagų vidutinės metinės koncentracijos – 30 mg/l, didžiausios momentinės koncentracijos – 50 mg/l (7 lentelė) (t. 2, b. l. 22-23). Atsižvelgdama į minėtoje paraiškoje išdėstytus duomenis, Aplinkos apsaugos agentūra išdavė Bendrovei taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo įtvirtintas leistinas į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų, be kita ko, skendinčiųjų medžiagų kiekis, kuris įtvirtintas Reglamento 18.1.1. punkte.

14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtame taršos leidime nėra padaryta išlyga dėl valymo įrenginių, t. y. nėra nustatyta, kad leidime įtvirtintas išleistinų teršalų (skendinčiųjų medžiagų) kiekis priklauso nuo to ar nuotekos praeina per valymo įrenginius ar ne. Leidime nėra įtvirtinta, kad maksimalus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekis turi neviršyti paminėtų normatyvų tuomet, kai paviršinės nuotekos praeina per valymo įrenginius. Iš anksčiau nurodyto reglamentavimo matyti, jog nuotekos turi būti valomos tuo atveju, kai viršija leistinas Reglamento 18 punkte numatytas normas (Reglamento 15 punktas). Nagrinėjamu atveju, gavus pranešimą apie tai, kad upė yra teršiama bei atsakingiems darbuotojas atliktus patikrinimus, buvo konstatuota, kad skendinčiųjų medžiagų teršalas žymiai viršijo anksčiau nurodytus leistinus normatyvus (iš išleistuvo Nr. N23 skendinčiųjų medžiagų kiekis buvo nustatytas – 480 mg/l, iš išleistuvo Nr. N25 – 630 mg/l). Taigi, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, pastebi, jog priešingai nei nurodo apelianto atstovė, UAB „X“ direktorius buvo nubaustas administracine tvarka ne už tai, jog neįrengė Vilniuje prie visų išleistuvų valymo įrenginių, bet už tai, jog neužtikrino, kad į aplinką išleidžiama didžiausia tarša, būtent skendinčiųjų medžiagų kiekis, neviršytų taršos leidime nustatyto dydžio – didžiausios momentinės koncentracijos – 50 mg/l.

15. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, pastebi ir tai, jog Bendrovės teigimu, ši daro viską tam, kad nuolat vyktų naujų valymo įrenginių statyba, bet jos finansinių galimybių tam šiuo metu nepakanka. Skunde nurodyta, kad naujų paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos kaina yra labai didelė (priklausomo nuo jų dydžio ir statybos darbų sudėtingumo), todėl investicijos į valymo įrenginius visiems Vilniaus mieste esantiems išleistuvams galėtų siekti apie 80-100 mln. Eur be PVM, o jų įrengimas įvertinant projektavimo procedūras, statybai reikalingų sklypų formavimą, užtruktų ne mažiau kaip 8-10 metus, todėl, nors Bendrovė ir skiria tam reikalingą dėmesį ir lėšas, tačiau šiai dienai nėra jokių objektyvių galimybių užtikrinti paviršinių nuotekų valymą iš visų išleistuvų. Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog naujų valymo įrenginių statyba gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą bei reikalauti didelių finansinių išteklių, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti susiklosčiusią situaciją dėl dviejų UAB „X“ priklausančių išleistuvų, kuriuose buvo nustatytas didelis taršos kiekis, viršijantis taršos leidime nurodytus leistinus normatyvus daugiau nei 10 kartų.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų Bendrovė vykdydama taršos monitoringą 2022 m. gegužės 12 d. pati užfiksavo itin didelius skendinčių medžiagų taršos rodiklius, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų tam, kad sumažinti šios dydį. Įvertinęs šią aplinkybę apygardos teismas pažymi, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad Bendrovė, stebėdama teršalų kiekį, atlikdama matavimus prie anksčiau nurodytų išleistuvų, nežinojo apie taršos leidime numatytų normatyvų viršijimą, t .y. kad situacija su paviršinėmis nuotekomis bylai aktualiose jų išleidimo vietose reikalauja atitinkamų veiksmų atlikimo, siekiant sumažinti rodiklius. Pastebėtina, jog UAB „X“ įrengė prie išleistuvo Nr. 57 valymo įrenginį tik po to, kai Institucija nustatė pažeidimus, t. y. Bendrovė po nustatyto pažeidimo, siekdama sumažinti išleidžiamų teršalų kiekį, iš karto ėmėsi atitinkamų veiksmų. Skunde teigiama, jog 57 (taršos leidime – 20) baseino valymo įrenginys buvo įrengtas greičiau, nes šis baseinas yra daug kartų mažesnis nei 59, ir tokio dydžio valymo įrenginiui atsirado vietos, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, ši aplinkybė nepaneigia to fakto, kad Bendrovė, nustačiusi nukrypimą nuo taršos leidime numatytų normatyvų, iš karto į tai nereagavo.

17. Skunde pažymėta, jog Vilniaus miesto paviršinių nuotėkų surinkimo baseinas Nr. 59 (taršos leidime – 21) yra pats didžiausias, o jo vandenį surenkančių dangų plotų suma siekia daugiau nei 919 ha. Akcentuota, jog tokio valymo įrenginio kaina siektų apytiksliai 2,5 mln. Eur, o ir minėtoje teritorijoje tokio dydžio valymo įrenginį, kuris atitiktų paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, pastatyti objektyviai neįmanoma dėl vietos trūkumo. Apygardos teismas, įvertinęs šiuos argumentus, pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog Bendrovė būtų kreipusis į atsakingas institucijas, siekdama išspręsti susiklosčiusią problemą. T. y., skunde pateikti tik Bendrovės svarstymai dėl valymo įrenginių galimos kainos, įrenginiams reikiamos teritorijos dydžio, tačiau nėra nustatyta, kad UAB „X“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl papildomų lėšų skyrimo, pranešdama apie tai, jog situacija prie minėto išleistuvo yra bloga, rodikliai žymiai viršija taršos leidime numatytus leistinus normatyvus, Bendrovė nepajėgi šių rodiklių sumažinti be naujai įrengtų valymo įrenginių, nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl negalimumo suvaldyti taršos lygį bendrovė būtų informavusi Aplinkos apsaugos departamentą. Be kita ko, nebuvo aiškintasi ir dėl galimybės minėtoje teritorijoje rengti valymo įrenginius. Šios aplinkybės parodo, kad nors apie susiklosčiusią problemą Bendrovei yra žinoma, tačiau ši nesiima adekvačių priemonių tam, kad viršnorminės taršos būtų išvengta.

18. Šiame kontekste pabrėžtina, jog minėtų taršos rodiklių viršijimas, apygardos teismo vertinimu, priklauso ir nuo to, jog UAB „X“ yra pasirašiusi sutartis su anksčiau nurodytais abonentais, pagal kurias įsipareigojusi surinkti jų paviršines nuotekas. Bendrovė, žinodama, jog minėti išleistuvai neturi valymo įrenginių, pasirašė sutartis ir įsipareigojo tvarkyti paviršines nuotekas, tokiu būdu prisiimdama riziką, jog leidime nurodyti taršos dydžiai gali būti viršijami. Nors skunde ir pažymėta, jog abonentai turi savo valymo įrenginius, tačiau byloje nėra pateikta jokių šį teiginį patvirtančių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad iš abonentų surenkamos paviršinės nuotekos neturėjo įtakos per išleistuvus išleistinų teršalų leistino normatyvo viršijimui. Be kita ko, apeliaciniame skunde išreikšta nuomonė, jog skendinčių medžiagų leistinas normatyvas buvo viršytas dėl atsiradusių žiedadulkių upės vandenyje, t. y. tai turėjo įtakos mėginių kokybei. Apygardos teismas, nesutikdamas su šiais skunde išdėstytais teiginiais, atkreipia dėmesį į liudytojo S. T. duotus parodymus. Iš šio asmens parodymų matyti, kad iš „X“ išleistuvų buvo leidžiama daug putų (tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 72-73), nuotekos buvo pilkos spalvos. Apygardos teismo įsitikinimu, žiedadulkių atsiradimas vandenyje neturi įtakos nei vandens spalvos pasikeitimui, nei putų atsiradimui, be to, kaip paminėta, tyrimai buvo daromi Neries vandenyje 50 metrų aukščiau išleistuvų, kur nustatyta, jog suspenduotų medžiagų rodiklis buvo tik 14 mg/l (neviršijantis leistinos normos), ir 300 metrų žemiau išleistuvų – 37 mg/l (padidėjęs, bet dar neviršijantis leistinos normos). Taigi, akivaizdu, jog šalia išleistuvų paimto vandens rodiklius, kurie ženkliai viršijo taršos leidime nustatytus normatyvus, lėmė iš išleistuvų į vandenį išleidžiami užteršti paviršiniai vandenys, o ne kitos aplinkybės. T. y., neįtikima, jog žiedadulkės kažkokiu tai būdu intensyviausios buvo upės atkarpoje šalia išleistuvų, ir viršijo taršos leidime nurodytus normatyvus net 10 kartų. Todėl vertinti, jog skendinčių medžiagų leistinas normatyvas buvo viršytas tik dėl žiedadulkių, nėra pagrindo.

19. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl negalėjimo įrengti prie nurodytų išleistuvų valymo įrenginių bei kontroliuoti išmetamų teršalų kiekio, pateikti siekiant sumenkinti apelianto atsakomybę už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimą ir siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, jog pareiškėjas nustatytus pažeidimus siejo su pakankamų techninių galimybių užtikrinti tinkamą išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų tvarkymą Bendrovėje nebuvimu, nepakankamais finansais paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, o šių klausimų sprendimai, apylinkės teismo vertinimu, išeina už A. G. pavaldžių asmenų kompetencijos ribų, todėl sprendė, kad už nustatytą pažeidimą pagrįstai buvo patrauktas pats bendrovės vadovas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija bei pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. G. neužtikrino, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, nebūtų nukrypta nuo Bendrovei išduoto taršos leidimo sąlygų bei tokiu būdu pažeidė aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Reglamento 18.1.1 papunkčio reikalavimus, dėl ko pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

20. Už ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kaip jau paminėta, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 170 Eur iki 1170 Eur. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Iš Institucijos nutarimo matyti, kad A. G. privalėjo užtikrinti jo vadovaujamos įmonės UAB „X“ veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis), tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties A. G. buvo paskirta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta bauda – 600 Eur, kuri nesiekia sankcijoje įtvirtinto vidurkio. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (t. y. administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė – nuotakyne, prijungtame prie išleistuvo Nr. 57 dabar jau įrengtas paviršinių nuotekų valymo įrenginys, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių) Institucijos nutarime padarytai išvadai dėl A. G. paskirtos baudos ir jos dydžio pritaria. Teismo paskirta administracinė nuobauda (jos dydis) yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei, paskirta nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, vadovaujantis įstatymu. Be kita ko, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, jog apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, jog šiuo atveju nuobauda apeliantui išvis neturėtų būti taikoma.

21. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovės advokatės Rūtos Stulgės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.