Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui L. S., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. S. patikslintą ieškinį atsakovei B. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. N., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė B. G. teismo posėdyje nedalyvauja. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį ji nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta atsakovei tinkamai, neatvykimo priežasčių ji nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas (b.l.48).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ginčo (b.l.32), kurioje nurodo, kad atsakovė B. G. gyvena Prienų mieste, tačiau savo dukros S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), neaugina. Mergaitei nuo 2008 m. kovo 17 d. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta I. N., su kuria gyvena S. G.. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdyje išvadą palaikė, dėl ieškinio neprieštaravo, kadangi paduotas vaiko interesais.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, institucija pateikė išvadą dėl ginčo (b.l.38-39), kurioje nurodo, kad šeimos teisnių santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, todėl sprendžiant klausimą, susijusį su vaiku, pirmiausia privaloma atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Dėl to ginčijant tėvystę, kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Jeigu būtų nuginčyta L. S. tėvystė S. G. atžvilgiu, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš tėvo gaunamo išlaikymo, nes biologinės tėvystės nustatymas neaiškus. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.52).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius savo pareigas jo atžvilgiu (CK 3.161 straipsnis). Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie vertinami kaip patikimiausi.

Teismo posėdžio metu iš ieškovo paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendro gyvenimo nevedė, santuokos įregistravę nebuvo. Ieškovo teigimu, su atsakove B. G. jie kartu niekada negyveno, nevedė bendro ūkio, iki vaiko gimimo turėjo kelis atsitiktinius santykius. Atsakovei B. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. G., įrašas apie tai gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.29). Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikto bendro pareiškimo tėvystei nustatyti 2002 m. sausio 17 d. Nr. 1 pagrindu S. G. tėvu įrašytas L. S. (b.l.28). Ieškovas ginčija dukros S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystę, kadangi 2014 metais rudenį iš atsakovės tetos sužinojo, kad jis nėra mergaitės tėvas. 2014 m. lapkričio 28 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l.3-4).

Specialisto išvada patvirtino, kad L. S. nėra S. G. biologinis tėvas, tačiau tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Lietuvos Aukščiausias Teismas tėvystės nuginčijimo bylose taip pat pabrėžia, jog būtina nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai, įvertinti vaiko savijautą, požiūrį, ryšį su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių vylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. iš atsakovės žinojo apie S. G. gimimą, tačiau mergaitės neaugino, savo dukra jos niekuomet nelaikė, išlaikymo gera valia neteikė, tėvo valdžios vaiko atžvilgiu nevykdė.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp vaiko ir tėvo. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis 1 punktas). Dėl to, senaties termino klausimas, kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti taip pat sprendžiamas. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų bei nustatyta faktų, kad L. S. per visą praėjusį nuo mergaitės gimimo iki kreipimosi į teismą laikotarpį vykdė tėvo valdžią S. G. atžvilgiu. Priešingai, jis S. G., kaip savo dukros, nepažinojo, su ja visiškai nebendravo, išlaikymo gera valia neteikė, jokių ryšių su mergaitės motina nepalaikė. Įvertinant tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, svarbu nustatyti, kokie susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, koks buvo L. S. požiūris į vaiką, ar vaikas savo gyvenime jį pažinojo, kaip vienintelį savo tėvą. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad L. S. mergaitės atžvilgiu niekada nevykdė tėvo valdžios, tarp L. S. ir S. G. nebuvo susiformavę tėvo ir vaiko santykiai, tarp jų niekada nebuvo ir nėra emocinio ryšio, mergaitę ieškovas pirmą kartą pamatė kai globėja atvežė ją ekspertizei atlikti. Analogiškas aplinkybes L. S. patvirtino ir ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo metu (b.l.9, 40). Nepilnametės S. G. globėja, faktiškai auginanti mergaitę, su ieškiniu sutinka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas – CK 3.150 straipsnis 2 dalis.

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę arba teismine tvarka nusistatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir jų būti globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinas išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 14,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, apie L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 14,50 Eur (keturiolika eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.