Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. e2A-374-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
e2A-374-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00633-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
O. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-374-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00633-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui S. S. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties įforminimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. K. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 1996-10-23 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 147879 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Trakų rajone“ pardavė ieškovei 1,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, tačiau sandorio neužbaigė dėl atsakovo kaltės; 2) įpareigoti atsakovę sudaryti ½ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 3) įpareigoti atsakovę suformuoti, ir parduoti ieškovei žemės sklypą, besiribojantį su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), ir apribotą sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančius laisvus 0,55-0,65 ha dydžio žemės sklypus ir ieškovės pasirinkimu parduoti jai žemės sklypą, kurio dydis būtų lygus skirtumui tarp 1 ha ir aukščiau išvardintų sklypų sumos. Nurodė, jog ji nuo 1974 m. naudojasi 1,00 ha asmeninio ūkio žeme, esančia (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1996-06-06 pradėjo minėto žemės sklypo privatizavimo procedūras, kurių metu ji ir valstybės įgaliota institucija faktiškai sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, bet jis nebuvo įformintas iki galo. Ieškovė išreiškė valią įsigyti valstybinę žemę privačion nuosavybėn (pateikė sandoriui reikalingus dokumentus ir sumokėjo už žemės sklypą), valstybės įgaliota institucija taip pat aiškiai išreiškė valią parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą (parengė žemės sklypo įkainojimo aktą, priėmė sprendimą parduoti ieškovei skirtą žemės sklypą, nustatė žemės sklypo buvimo vietą, plotą ir kainą, priėmė iš ieškovės pinigus už perkamą žemės sklypą), tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties valstybės institucija nesudarė.Atsakovė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovei nei apylinkės tarybos sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, nei apskrities valdytojo sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisėtumo ar apskrities viršininko sprendimu dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo patvirtinimo asmeninio ūkio žemė nebuvo suteikta. Ieškovės nurodytas Piliečių, perkančių asmeninio ūkio žemę sąrašas yra tik leidimas pirkti asmeninio ūkio žemę ir tai nėra asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinantis dokumentas. Į šį sąrašą ieškovė įrašyta nesant teisinio pagrindo.Trečiasis asmuo S. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka bei palaiko atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-01-05 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų S. S. naudai; priteisė iš ieškovės 16,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sutiko, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su šios sąlygos buvimu – ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus. Nesant šios sąlygos asmuo nėra laikomas asmeninio ūkio naudotoju. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentu, jog asmuo įgyja teisę iš valstybės įsigyti privačion nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę tik priėmus apylinkės tarybos sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ar apskrities valdytojo sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisėtumo arba apskrities viršininko sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo patvirtinimo (administracinį aktą) ir šią žemę naudojant pagal paskirtį.Iš 1991-08-30 Lietuvos Respublikos Trakų rajono Vievio apylinkės Liaudies deputatų tarybos protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) 1 ha pasodybinis žemės sklypas buvo suteiktas A. K.. Apie ieškovei suteiktą žemės sklypą arba apie tai, kad ieškovė paveldėjimo ar kitu pagrindu perėmė A. K. naudotą žemės sklypą, duomenų byloje nėra. Ginčui yra reikšminga ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalį sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos galėjo priimti ne vėliau kaip iki 1994-07-01 (1994 -05-24 įstatymas Nr. I-476, įsigaliojęs nuo 1994-06-08). Todėl ieškovės pateiktu Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-23 įsakymu Nr. 1478-79 žemės sklypas negalėjo būti suteiktas ieškovei, o tik galėjo būti patvirtintas žemės naudojimo teisėtumas. Ir nors byloje esančioje 1996-09-24 pažymoje apie ieškovės asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad minėtas asmuo 1 ha ploto žeme naudojasi teisėtai, šioje pažymoje esanti pastaba patvirtina aplinkybę, kad pažymos išdavimo pagrindas buvo Trakų rajono Vievio apylinkės Liaudies deputatų tarybos 1-ojo šaukimo 8 sesijos 1991-08-30 protokolas, iš kurio matyti, kad 1,00 ha ploto pasodybinė žemė buvo suteikta A. K.. Teismas darė išvadą, kad ieškovė galėjo naudotis A. K. skirta žeme, tačiau duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė yra A. K. priklausančio turto ar teisių į žemę paveldėtoja, byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad nesant ginčo sklypo naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ieškovei negalėjo būti suteikta teisė jį pirkti. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė pardavė ieškovei žemės sklypą, tačiau sandorio neužbaigė dėl atsakovės kaltės, teismas atmetė.Kadangi reikalavimai įpareigoti atsakovę sudaryti ½ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir suformuoti bei parduoti ieškovei žemės sklypą, besiribojantį su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), apribotą sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susiję su pirmuoju ieškovės reikalavimu ir jų patenkinimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovė pardavė ieškovei ginčo žemės sklypą, tačiau sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovės kaltės, teismas šiuos reikalavimus taip pat atmetė. Ieškovė, teikdama reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančius laisvus 0,55-0,65 ha dydžio žemės sklypus ir ieškovės pasirinkimu parduoti jai tam tikro ploto žemės sklypą teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ji kreipėsi dėl šios informacijos pateikimo ir jai buvo atsisakyta suteikti tokią informaciją. Nurodyta informacija yra viešai prieinama. Teismas taip pat konstatavo, jog nepagrįstas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę ieškovės pasirinkimu parduoti ieškovei tam tikro ploto žemės sklypą, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, o kitų reikalavimo pagrindų ieškovė nenurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė O. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-01-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė atliko visas savo prievoles, o atsakovė savo veiksmais leido suprasti, kad sandoris bus sudarytas. Atsakovė nėra pateikusi jokio dokumento leidžiančio manyti, kad ieškovė neturėtų teisės pirkti 1 ha žemės sklypo, todėl ieškovė nesiėmė jokių kitų veiksmų įsigyti šalia gyvenamojo namo esantį sklypą. Ieškovė už sklypą sumokėjo, tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų kaltės. Taigi ieškovė savo teisę įsigyti nuosvaybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.Nei ieškovė, nei atsakovė nekėlė Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos įsakymo Nr. 147879 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Trakų rajone“ teisėtumo klausimo, tačiau teismas, išeidamas iš bylos nagrinėjimo bei savo kompetencijos ribų, nustatė, kad nesant ginčo sklypo naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ieškovei negalėjo būti suteikta teisė jį pirkti.Nepaisant to, kad skiriasi pimosios instancijos teismo cituojamos Vyriausiojo administracinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos klausimai ratio decidendi, ieškovė, priešingai nei cituojamos bylos atveju – visą laiką naudojo parduodamą žemės sklypą pagal paskirtį.Teismas, nepasisakė dėl išvestinių ieškinio reikalavimų – parduoti ieškovei išvardintus žemės sklypus. Šis išvestinis reikalavimas yra sąlygotas aplinkybės, kad atsakovė tretiesiems asmenims jau yra perleidusi dalį ieškovei parduoto sklypo ir konkretūs išvardinti sklypai yra ieškovės pageidavimas dėl galimo ginčo sprendimo.Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad piliečių, perkančių asmeninio ūkio žemę sąrašas, patvirtintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-23 įsakymu Nr. 1478-79, yra tik leidimas pirkti asmeninio ūkio žemę ir tai nėra asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinantis dokumentas. Į šį sąrašą ieškovė įrašyta nesant teisinio pagrindo. Vilniaus apskrities valdytojas tik realizavo teisę duoti leidimą pirkti asmeninio ūkio žemę ir patvirtinti asmenų, kuriems parduodama asmeninio ūkio žemė, sąrašą, tačiau tokio leidimo išdavimas negali būti tapatinamas su sprendimu suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies taikymo prasme. Teismas, nustatęs, kad ieškovei asmeninio ūkio žemė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skirta, pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo suformuoti ir parduoti ieškovei alternatyvų žemės sklypą ir dalį kitos paskirties valstybinės žemės sklypo.Trečiasis asmuo S. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-06-06 ieškovė pateikė prašymą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos agrarinės reformos tarnybai leisti privatizuoti 1,00 ha asmeninio ūkio žemę, kuria ji naudojasi nuo 1974 m. 1996-06-10 žemėtvarkininkas L. P. surašė asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, bei pateikė ieškovei asmeninio ūkio žemės sklypo planą. 1996-09-19 ieškovė agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą leisti nusipirkti asmeniniam ūkiui ne aukciono tvarka 1,00 ha žemės ūkio naudmenų. 1996-09-24 ieškovei buvo išduota pažyma, kad ji turi teisę iš valstybės pirkti 1,00 ha asmeninio ūkio žemės, kurioje taip pat nurodyta, kad pagrindas yra Apylinkės tarybos 1991-08-30 sprendimas, kuriuo išskirta 1,00 ha pasodybinės žemės sklypas. 1996-10-10 d. vyr. žemėtvarkininkas A. P. pateikė žemės ūkio paskirties bazinės kainos paskaičiavimą, kuriuo nustatė, kad išperkamos žemės sklypo kaina sudaro 54 investicinius čekius. 1996-10-23 Vilniaus apskrities valdytojo administracija priėmė įsakymą Nr. 1478-79 parduoti asmeninio ūkio žemę Trakų rajono 15 piliečių pagal priedą, kuriame nurodyta ir ieškovė kaip 1 ha ploto žemės naudotoja. 1996-12-18 ieškovei buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, remiantis kuriuo buvo nustatyta perkamo sklypo kaina 54,00 Lt. Minėta suma buvo nurašyta nuo J. B. taupomojo banko sąskaitos, o 9,44 Lt valstybinis mokestis buvo sumokėtas Lietuvos Taupomojo banko Vilniaus apskrities skyriaus Vienio filiale. Duomenų, jog sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų parengta ir sandoris galutinai įformintas, byloje nėra.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, nes ieškovė savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pagal ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisinį reguliavimą ieškinio tenkinimo būtinoji sąlyga yra ginčo žemės suteikimas ieškovei pagal teisės aktų reikalavimus ir ši sąlyga nebuvo tenkinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-23 įsakymu Nr. 1478-79 žemės sklypas negalėjo būti suteiktas ieškovei, o galėjo būti tik patvirtintas žemės naudojimo teisėtumas, tačiau nors byloje esančioje 1996-09-24 pažymoje apie ieškovės asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad minėtas asmuo 1 ha ploto žeme naudojasi teisėtai, šioje pažymoje esanti pastaba patvirtina aplinkybę, kad tokios pažymos išdavimo pagrindas buvo Trakų rajono Vievio apylinkės Liaudies deputatų tarybos 1-ojo šaukimo 8 sesijos 1991-08-30 protokolas, iš kurio matyti, kad 1,00 ha ploto pasodybinė žemė buvo suteikta A. K., o ne ieškovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo aiškinamasi, ar ieškovė naudojosi ginčo žeme teisėtai, t. y. ar šiam naudojimuisi buvo teisinis pagrindas, kuris galėjo būti patvirtintas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė 1974 m. ištekėjo ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), pas uošvius, kartu su sutuoktiniu ir uošviais rūpinosi ir prižiūrėjo žemę, dėl kurios kaip asmeninio ūkio žemės ginčas vyksta šioje byloje. Ieškovės atstovas negalėjo nurodyti, ar ieškovė turėjo teisinį pagrindą naudotis žeme. Paaiškino, jog ½ gyvenamojo namo, kuriame ieškovė gyvena, ji paveldėjo iš savo sutuoktinio, o likusi dalis namo priklauso valstybei. Nurodė, kad ieškovės ir A. K. giminystės ryšiai nesieja, A. K. buvo ieškovės sutuoktinio tėvo žmona iš antros santuokos, t. y. ieškovės sutuoktinio pamotė. Pastarasis faktas sąlygoja, jog ieškovė negalėjo būti A. K. paveldėtoja pagal įstatymą. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų paveldėjusi ir priėmusi A. K. palikimą ar jo dalį, įskaitant ir teisę įsigyti A. K. suteiktą žemę pagal testamentą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1996-09-24 pažymoje esančio teiginio, jog ieškovė 1 ha ploto žeme naudojasi teisėtai, negalima traktuoti esant ieškovės naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisėtumo patvirtinimu, nes šis teiginys neturi teisinio pagrindo ir akivaizdžiai atsirado pažymoje, kuria remiantis priimtas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-23 įsakymas Nr. 1478-79, per klaidą, manant, kad ieškovė ir A. K. yra tas pats asmuo, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), todėl skundžiame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovė neįgijo teisės sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, kas buvo pagrindu ieškinį atmesti.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovė pardavė ieškovei 1,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, tačiau sandorio neužbaigė dėl atsakovės kaltės, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Šiuo atveju teismas galėjo atmesti nurodytą reikalavimą nepaisant to, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-23 įsakymas Nr. 1478-79 nebuvo ginčijamas byloje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentui, jog piliečių, perkančių asmeninio ūkio žemę sąrašas, patvirtintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-23 įsakymu Nr. 1478-79, į kurį ieškovė įrašyta nesant teisinio pagrindo, yra tik leidimas pirkti asmeninio ūkio žemę ir tai nėra asmeninio ūkio žemės suteikimą patvirtinantis dokumentas – Vilniaus apskrities valdytojas tik realizavo teisę duoti leidimą pirkti asmeninio ūkio žemę ir patvirtinti asmenų, kuriems parduodama asmeninio ūkio žemė, sąrašą, tačiau tokio leidimo išdavimas negali būti tapatinamas su sprendimu suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalies taikymo prasme. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės argumentus, susijusius su nurodyto ieškovės reikalavimo netenkinimu, atmeta.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi bendrąją teisės aiškinimo taisykle suformuluota Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2014-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-216/2014, o ne vadovavosi teismo procesiniu sprendimu kaip precedentu, todėl nagrinėjamu atveju ratio decidendi atitikimas neanalizuotinas. Teisėjų kolegija nurodo, jog dėl išvestinių ieškinio reikalavimų parduoti ieškovei išvardintus žemės sklypus pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė skundžiamame sprendime, nurodydamas, jog šie reikalavimai yra atmestini, nes yra susiję su pirmuoju ieškovės reikalavimu ir jų patenkinimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovė pardavė ieškovei ginčo žemės sklypą, tačiau sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovės kaltės, tačiau teismas to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, susijusius su išvestiniais ieškinio reikalavimais dėl žemės sklypų pardavimo, atmeta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėDainius RinkevičiusJelena Šiškina