Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1992 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 147 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1994 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, taikant BK 43 straipsnio nuostatas ir 1993 m. birželio 15 d. įstatymą Nr. l-182 „Dėl amnestijos <...>“ – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams ir 3 dienoms;

3) Vilniaus apygardos teismo 1998 m. balandžio 24 d. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams su viso turto konfiskavimu;

4) Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2003 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnį – 50 parų arešto bausme;

5) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine – laisvės atėmimo 9 metams 1 mėnesiui bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straispnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 239 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2020 m. balandžio 27 d. bausmę atliko);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., 2020 m. spalio 2 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), namo arkoje iš Ž. K. rankų pagrobė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S8 Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 1 Eur vertės, tokiais savo veiksmais jis atvirai pagrobė nukentėjusiajai Ž. K. priklausantį 201 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, tačiau suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, t. y. kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011, 2K-428/2011 ir kt.). Taigi, susiklosčiusi teismų praktika nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip atvirąją vagystę, reikalauja nustatyti ne tik kaltininko subjektyviąją pusę – tiesioginę tyčią pagrobiant svetimą turtą veikti atvirai, bet ir nukentėjusio asmens suvokimą, kad iš jo atvirai neteisėtai grobiamas jam priklausantis turtas. Būtent pastarasis faktas daro vagystę pavojingesnę, kadangi rodo kaltininko įžūlumą.

Taigi, kaltinamojo parodymai, iš esmės nukentėjusios parodymai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis V. A., matant nukentėjusiajai, atvirai pagrobė jai priklausantį telefoną su SIM kortele ir padarė 201 Eur turtinę žalą. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad V. A. 2020 m. spalio 2 d. atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinime nurodytas netikslus nukentėjusios vardas „Ž.“, šioje dalyje tikslina kaltinimą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. A. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 61-62).

Nukentėjusiajai Ž. K. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (2 t., b. l. 49-50). Prašymų, skundų negauta.

Dėl V. A. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, nukentėjusiajai žala atlyginta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. A. – yra brandaus amžiaus, nedirbantis (1 t., priedo b. l. 168), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., priedo b. l. 169), praeityje teistas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šią veiką padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 101-109), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (1 t., priedo b. l. 170-173). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, jog V. A. linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, kadangi išėjęs iš pataisos įstaigos, po mažiau kaip pusės metų vėl nusikalto. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą maksimaliam, kartu skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktuose. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė su skirtinais įpareigojimais atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 166-168) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepalaiko, kadangi jai padaryta 201 Eur turtinė žala atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei pradėti dirbti, besigydant reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei pradėti dirbti, besigydant reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.