Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ?ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, t. y. jis, ne vėliau kaip 2024 m. spalio mėnesio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, būdamas Ukrainos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą ? Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno iki 2024 m. spalio 12 d., 20.08 val., kol vykdamas automobiliu Daimlerchrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Naujakiemio k. prieigose, Buivydžių sen., Vilniaus r., jį panaudojo dokumentų patikrinimo metu, t. y. žinomai netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto pasienio užkardos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad pametė savo vairuotojo pažymėjimą, reikėjo važiuoti perlaikyti egzaminą Ukrainoje. Internete pamatė asmens kontaktus, kur buvo nurodyta, kad susisiekus jais gali nevažiuoti į Ukrainą ir gali gauti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo, su kuriuo susisiekė šiais kontaktais klausė jo vairavimo stažo, pasakė, kad 18?19 m. Praėjo kelios savaitės, žmona nuėjo, paėmė jo vairuotojo pažymėjimą. Už dokumentą reikėjo mokėti, pervesti pinigus. Neatsimena, kiek tiksliai mokėjo, nemažai, 2 000?3 000 grivinų. Žinojo dokumentų išdavimo tvarką, padarė klaidą. Suprato, kad dokumentas gautas ne teisės aktų nustatyta tvarka. Pripažįsta savo kaltę. Savo veiksmus vertina blogai. Lietuvoje gyvena apie trejus metus, yra vedęs, žmona dirba konditere Lietuvoje, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pats kaltinamasis kol kas jo neturi, tačiau žada įsidarbinti ir sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. Kol kas negali to padaryti, nes jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra saugomas šioje baudžiamojoje byloje. Turi dvi dukras. Viena gyvena Kijeve, o kita – kartu su jais Lietuvoje. Šiuo metu mokosi anglų ir lietuvių kalbos, bandys stoti į mokymosi įstaigą. Šiuo metu dirba, gauna 1 000Eur?1 500 Eur atlyginimą, tačiau jam siūlomas didesnis darbo užmokestis. Buvo sustabdytas, kai važiavo Nemenčinėje, Lietuvoje, neketino kirsti sienos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 spalio 12 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto pasienio užkardos specialisto tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d., 20.08 val. Vilniaus pasienio rinktinės Jurgio Kybarto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Naujakiemio k., sustabdytas lengvasis automobilis Daimlerchrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU reg.), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pasienio patikrinimo metu įtarimą sukėlė (duomenys neskelbtini) piliečio pateiktas Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13?22).

2024 m. spalio 13 d. asmens kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kratos metu iš įtariamojo S. G. paimtas Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48?52).

2024 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 109KTS-60 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pateiktas tirti Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. G. vardu yra netikras. Pateiktame tirti Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame S. G. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 35?36).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo Nagrinėjamoje byloje S. G. inkriminuojami žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo, gabenimo ir panaudojimo alternatyvieji požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. G. kaltė pagal šį jam pareikštą kaltinimą byloje yra įrodyta, t. y. byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad S. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, laikė ir gabeno žinomai suklastotą dokumentą – Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, ir jį panaudojo, pateikdamas pasienio užkardos pareigūnui.

Be paties S. G. parodymų, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina pasienio užkardos specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad sulaikius S. G. įtarimą sukėlė jo pateiktas Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. rugsėjo 17 d.; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad S. G. pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, žinomai netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, gabeno ir panaudojo. Taigi S. G. neteisėti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. G. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau Lietuvoje neteistas ( b. l. 140?141), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu baustas du kartus už nusikaltimo padarymo dieną vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, ir buvo pasienio ruože be jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b. l. 142), teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. pateikė teismui dokumentą, patvirtinantį, kad jam paskirtą baudą jis yra sumokėjęs (b. l. 159), šiuo metu nedirba, tačiau atgavęs jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus žada įsidarbinti Lietuvoje. Byloje nėra duomenų apie S. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. G. už BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje įtvirtintą švelnesnę bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą minimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės dydžiui – 24 (dvidešimt keturias) paras. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

S. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.).

Byloje nustačius, kad kaltinamais anksčiau nebuvo baustas arešto bausme, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, nors ir yra užsienio valstybės pilietis, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jau trejus metus kartu su šeima gyvena Lietuvoje, jo sutuoktinė dirba Lietuvoje konditere, sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus S. G. nuo visuomenės, tad jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas be pirmiau aptartų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje yra neteistas, jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, sumokėjo, pateikdamas teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Teismas atkreipia dėmesį, kad baigiamosios kalbos metu prokurorė taip pat nurodė neprieštarausianti, jei teismas taikytų kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas.

Baigiamosios kalbos metu gynėja, be kita ko, prašė teismo svarstyti galimybę skirti S. G. baudą. Tačiau teismo jau buvo minėta, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra nustatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Švelnesnę bausmės rūšį – baudą, teismas galėtų skirti tik vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3dalimi ar BK 62 straipsniu, tačiau šių teisės normų taikymo sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų ((duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje voke, prisegtame prie bylos viršelio, grąžintini S. G..

Į S. G. paskirtą bausmę, jos realaus atlikimo atveju, įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 12 d., 20.08 val. iki 2024 m. spalio 13 d., 12.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (b. t. 1, b. l. 85?87).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? netikras Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (po tyrimo atlikimo paliktas saugoti VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje) (b. t. 1, b. l. 34), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VSAT Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui jo, kaip metodinės medžiagos, naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

S. (S.) G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. (S.) G. paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, S. (S.) G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į S. (S.) G. paskirtą bausmę, jos realaus atlikimo atveju, įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 12 d., 20.08 val. iki 2024 m. spalio 13 d., 12.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. (S.) G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų ((duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje voke, prisegtame prie bylos viršelio, grąžinti S. (S.) G.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (po tyrimo atlikimo paliktą saugoti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriuje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui jo, kaip metodinės medžiagos, naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.