- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2-77-299/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01604-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. C.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Kristina Mauručaitienė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovei, advokatei Kristinai Mauručaitienei, atsakovui R. C., jos atstovui, advokatui Vytautui Kelpšui, institucijos, teikiančios išvadą atstovei Laimai Stirbienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal K. K. ieškinį atsakovui R. C., institucijai, teikiančiai išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti 2011-01-26 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo iš atsakovo nepilnametės dukters S. G. C., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės ir padidinti išlaikymo dydį iki 550 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Taip pat ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti atsakovui bendravimo su dukra tvarką: kol jai sukaks 7 metai vieną kartą mėnesyje, šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 14 val. Šilutės mieste, viešoje vietoje; kai dukrai bus nuo 7 m. iki 10 m. du kartus per mėnesį po 2 (14.00) valandos Šilutės mieste, viešoje vietoje, atsakovui pasirenkant susitikimo laiką ir dieną; kai dukrai bus nuo 10 m. iki 14 m. du kartus per mėnesį po 3 (15.00) valandos Šilutės mieste, viešoje vietoje. Apie susitikimų laiką atsakovas privalo įspėti ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip 3 dienas iki susitikimo. S. G. C. į susitikimo su atsakovu vietą pristato ir iš jos pasiima ieškovė K. K.. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors dukters gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, tačiau duktė gyvena su ja, todėl įvertinant atsakovo neprognozuojamą charakterį, būtina nustatyti dukters gyvenamąją vietą. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė nurodė, kad atsakovui ji neribojo bendravimo laiko su dukterimi, tačiau buvo kilę įtarimai dėl atsakovo elgesio, dėl to, kad atsakovas galimai galėjo atlikti tvirkinamuosius veiksmus dukters atžvilgiu, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nors šis tyrimas buvo nutrauktas, jai liko abejonių dėl atsakovo. Be to atsakovas su dukra ilgą laiką nebuvo bendravęs, duktė nuo jo buvo atpratusi, todėl tikslinga, kad bendravimo laikas būtų ribojamas ir, kad atsakovas bendrautų su dukra būdamas viešoje vietoje. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovė nurodė, kad jos nuomone priteistas išlaikymo dydis buvo per mažas, šiuo metu padidėjo dukters poreikiai, jai reikalinga medicininė priežiūra, psichologo konsultacijos, taip pat pradėjus dukrai lankyti darželį, atsirado papildomos išlaidos susijusios su dukters nuvežimu į darželį. Taip pat ieškovė nurodė, kad nors atsakovas teigia neuždirbantis pakankamai pinigų, jis gali dirbti papildomą darbą bei labiau prisidėti prie dukters išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies nurodydamas, kad neprieštarauja dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, tačiau nesutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 550 Lt mokamų periodinių išmokų. Nurodo, kad jis ūkininkauja, parduoda pieną, įvairias daržoves, gauna pajamas iš deklaruojamos žemės. Paaiškino, kad vidutinės jo pajamos per mėnesį sudaro 1200-1300 litų, tačiau tuo pačiu yra ir papildomų būtinų išlaidų. Jam reikia apdirbti žemę, o būtinos technikos neturi, todėl ją reikia samdyti, būtina pirkti trąšas. Be to, jis turi sveikatos problemų, jam būtina operacija, tačiau jos darymą jis atideda, kadangi tam nėra lėšų. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu jis gali skirti daugiau lėšų dukters išlaikymui, sutinka mokėti po 400 Lt per mėnesį, tačiau atsakovės reikalaujamos sumos jis mokėti negalėtų. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukra. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jis neva tvirkinęs savo dukterį, niekuo nepagrįsta. Buvo dėl to ieškovės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, kadangi nebuvo jokių įrodymų, kad jis būtų tvirkinęs savo dukterį. Atsakovo nuomone, ieškovė tyčia, norėdama sudaryti sunkumus jam bendrauti su dukra, kreipėsi su nepagrįstu pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką:
1. R. C. su dukra S. G. C. gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val..
2. Vasaros atostogų laiku pasirinktinai birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai savaitę laiko nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Šiame punkte nustatytą bendravimo laiką R. C. su dukters mama suderina likus ne mažiau kaip dvi savaitės iki bendravimo pradžios.
3. Taip pat R. C. su savo dukra bendrauja:
3.1 birželio pirmą sekmadienį, t.y. Tėvo dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val.
3.2 Neporiniais metais per Šventas Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 18.00 val.
3.3. Poriniais metais per Šventas Velykas pirmą Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
3.4 Dukters S. G. C. gimimo dieną, t.y. rugsėjo 20 dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val.
3.5 Dukrai pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, rudens atostogų laiku dvi dienas nepertraukiamai nuo 10.00 val. iki 18.00 val.
R. C. bendrauja su savo dukterimi S. G. C. šioje tvarkoje nustatytu laiku savo pasirinktoje vietoje. Bendraudamas su dukra R. C. dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos savo transportu ir savo lėšomis ir dukrą pristato atgal į jos gyvenamąją vietą.
Jeigu R. C. šioje tvarkoje nustatytu laiku vėluoja su dukra bendrauti daugiau kaip dvi valandas, tai tą dieną dukters mama turi teisę neleisti R. C. bendrauti su dukra.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė pateiktos išvados pagrindu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametės dukters S. G. C. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina, ieškove K. K.. Dėl bendravimo tvarkos, atstovė nurodė, kad buvo bendrauta su pačia nepilnamete S. G. C., kuri nurodė norinti bendrauti su savo tėvu, prisimena jį nors gana ilgą laiką su juo nebuvo bendravusi. Atsižvelgiant į tai, institucijos atstovės nuomone tėvas turi atnaujinti savo ryšius su dukterimi, todėl jie pritaria atsakovo pateiktai bendravimo su dukterimi tvarkai, tačiau nustatant tam tikrą pereinamą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys santuokos nebuvo sudariusios, tačiau jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. G. C.. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, 2011-01-26 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo dukters išlaikymui buvo priteistos lėšos po 300 Lt mokamų periodinių išmokų, tokiu būdu buvo patvirtintas faktas, kad duktė gyvena su motina.
Esant išvardintoms aplinkybėms, nesant ginčui tarp šalių, tikslinga būtų nepilnametės dukters S. G. C., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. K. (CK 3.169str.).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Iš bylos medžiagos, šalių parodymų matyti, kad iš atsakovo dukters išlaikymui Šilutės r. apylinkės teismas 2011-01-26 sprendimu priteisė po 300 Lt mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės (b.l. 7) Išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba padidintas atsiradus papildomos vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.1,2d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 apžvalga). Taip pat spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Teismo nuomone ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ar šalių turtinė padėtis. Nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, žymiai pasikeitė dukters poreikiai. Pažymėtina, kad atsakovė yra sukūrusi naują šeimą, todėl dalis pateiktų kaip įrodymai parduotuvėje pirktų prekių atiteko ir kitiems šeimos nariams. Teismui taip pat ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodo tarp išlaidų tenkančių vaikui ir būsto paskolos išlaidas, komunalinių mokesčių išlaidas, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, kiek ji moka iš viso už būsto paskolą ar komunalinius mokesčius, neaišku, kodėl būtent tokia, ieškovės dalis turi tekti kaip išlaikymas dukrai ir šią dalį turi mokėti atsakovas, Todėl remiantis visų aplinkybių visuma darytina išvada, kad didinti išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, į tai, kad jis savanoriškai sutinka mokėti didesnes lėšas dukters išlaikymui, šiame reikalavime ieškinys tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 800 Lt per mėnesį vaikui skiriama tėvų išlaikymo suma laikytina protingomis ir realiomis išlaidomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi (CK 1.5 str.). Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Kiekvienam iš tėvų tektų po 400 Lt iš aukščiau paminėto išlaikymo nepilnametei dukrai (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko amžiaus, jo sveikatos požiūriu, toks dydis atitinka protingus vaiko poreikius bei esamas ir galimas atsakovo finansines, fizines galimybes, todėl 2011-01-26 teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis keistinas iki 400 lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.
Dėl bendravimo su dukterimi tvarkos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, reikia atsižvelgti į CK ir kituose įstatymuose įtvirtintas vaikų teises, tėvų valdžios turinį, vadovautis paminėtomis įstatymo nuostatomis.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t.y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.), vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 str.), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (CK 3.180 str.). CK 3.170 str. 4 d. siekiama išspręsti ginčą tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, kai tėvai gyvena skyrium. Tokio ginčo dalyku gali būti ne bendravimo ir auklėjimo būdas, kadangi tai numatyta įstatyme, bet sąlygų, kuriomis esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nustatymas. Įstatymas numato, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.).(2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1027/2002 m.).
Šiuo atveju teismas kritiškai vertina ieškovės būgštavimus dėl atsakovo netinkamo elgesio su dukra. Nors atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažamečio tvirkinimo, tačiau atlikus išsamų tyrimą dėl šio fakto, ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013-05-30 nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius R. C. veikoje nusikaltimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. 94-1-0969-12, lapas Nr. 205-210). Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo išsamus, atliekant visus galimus veiksmus. Todėl šiuo atveju galioja nekaltumo prezumpcija (praesumptio innocentiae) įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje kur nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas neturi jokio pagrindo įtarti, kad atsakovas galimai netinkamai elgėsi su savo dukterimi. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismui pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, bendravimo su vaiku tvarka nustatytina pagal atsakovo išreikštą poziciją, atsižvelgiant į išvadoje numatytą pereinamąjį laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė bei atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė kvitą tvirtinantį apie advokato išlaidas, kurios sudaro 2420 Lt. Taip pat ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo advokato išlaidos sudaro 2000 Lt. Kitos bylinėjimosi išlaidos yra žyminis mokestis reikalavime dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – 72 Lt, pašto išlaidos 50,80 Lt priteistinos valstybės naudai. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovė pateikė tris reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas visiškai, kiti du iš dalies. Tokiu būdu, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, laikytina, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, tokiai pat daliai jos reikalavimai buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, advokatų atstovavimo išlaidos vienai iš kitos šalims nepriteistinos, iš ieškovo atsakovei priteistina pusę sumokėto žyminio mokesčio, o iš abiejų šalių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 79 str., 93 str., 96 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnametės S. G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti 2011-01-26 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 litų per mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos 2013-09-12 iki dukters pilnametystės.
Priteistų dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išlaikymo suma turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pirmus du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo R. C. susitinka su dukra kas antrą šeštadienį ar sekmadienį po 3 valandas susitikime dalyvaujant mergaitės mamai K. K. (bendravimo vietą, dieną ir laiką tėvai suderina iš anksto).Praėjus dviem mėnesiams, iki mergaitei sukaks 7 metai bei abiems tėvams sklandžiai įvykdžius pirmame punkte aptartą tvarką, R. C. su S. G. C. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį, pasiimdamas mergaitę iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatydamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val.
3. Vėliau R. C. su dukra S. G. C. gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val..
4. Vasaros atostogų laiku pasirinktinai birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai savaitę laiko nuo pirmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Šiame punkte nustatytą bendravimo laiką R. C. su dukters mama suderina likus ne mažiau kaip dvi savaitės iki bendravimo pradžios.
5.1 Birželio mėnesio pirmą sekmadienį, t.y. Tėvo dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val.
5.2 Neporiniais metais per Šventas Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 18.00 val.
5.3. Poriniais metais per Šventas Velykas pirmą Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
5.4 Dukters S. G. C. gimimo dieną, t.y. rugsėjo 30 dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val.
5.5 Dukrai pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, rudens atostogų laiku dvi dienas nepertraukiamai nuo 10.00 val. iki 18.00 val.
R. C. bendrauja su savo dukterimi S. G. C. šioje tvarkoje nustatytu laiku savo pasirinktoje vietoje. Bendraudamas su dukra R. C. (išskyrus aptartą pirmą punktą) dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos savo transportu ir savo lėšomis ir dukrą pristato atgal į jos gyvenamąją vietą.
Jeigu R. C. šioje tvarkoje nustatytu laiku vėluoja su dukra bendrauti daugiau kaip dvi valandas, tai tą dieną dukters mama turi teisę neleisti R. C. bendrauti su dukra.
Priteisti iš atsakovo R. C. 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. K. naudai.
Priteisti iš R. C. ir K. K. po 61,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Kitą reikalavimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.