- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- A2.9.-3439-795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02931-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- Ž. M.-G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant A. B., A. G. ir Joanai Runelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M.-G., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. M.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini)lektore, administracine tvarka nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M.-G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-07-02 apie 16.30 val. žinomai melagingai iškvietė policijos ekipažą dėl vartojamo alkoholio darbo vietoje – Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, adresu I.Kanto g. 11, Klaipėda, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. M.-G. su padarytu teisės pažeidimu nesutiko, parodė, kad protokole nurodytą dieną atvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių norėdama išsiaiškinti, ar nėra pažeidinėjamos jos vaiko, apklausto mokymo įstaigoje be jos žinios, teisės. Jai nuvykus į Vaiko teisių apsaugos skyrių bendravo su viena inspektore, kuri nežinodama kai kurių atsakymų į jos klausimus nuėjo pasitarti pas kitą skyriaus darbuotoją. Išgirdusi šių darbuotojų pokalbį, ji, Ž. M.-G., įėjo nekviesta į kabinetą, dėl ko tarp jos ir skyriaus darbuotojų kilo konfliktas. Darbuotojos elgėsi netinkamai, be to ji, Ž. M.-G., užuodė nuo darbuotojų sklindantį alkoholio kvapą. Išėjusi iš kabineto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, prisistatė, pranešė apie šį įvykį, tai yra kad užuodė alkoholio kvapą, sklindantį nuo valstybės institucijos tarnautojų, ir paprašė išsiaiškinti. Atvykstančių policijos pareigūnų nelaukė. Neturėjo tikslo sutrikdyti Skyriaus darbą.
Teismo posėdžio metu išklausytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas Ž.M. G. skambučio garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad Ž.M. G. praneša apie savo įtarimą, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai darbo metu galimai vartoja alkoholinius gėrimus. Šį savo įtarimą ji pagrindžia tuo, kad kabinete užuodė alkoholio kvapą, o o pokalbis su tarnybos atstovais buvo pranešėjai nemalonus. Ž. M. – G. pranešime nurodo savo vardą ir pavardę.
Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. A. 2014-07-08 raštu Nr. (24.8)-VT4-1146 pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 1-ajam policijos komisariatui, kad 2014-07-02 16.30 val. į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nežinomas asmuo melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Prašo nustatyti šį asmenį ir taikyti atitinkamas sankcijas už šmeižtą ir valstybės tarnautojų įžeidimą (b.l. 5).
Iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto A. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2014-07-02 apie 16.30 val. į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko interesantė, kuri neprisistačiusi pasiteiravo specialistų ar nepilnamečių reikalų inspektorė, atvykusi į mokyklą, galėjo apklausti vaikus dėl įvykusios mobilaus ryšio telefono vagystės nedalyvaujant tėvams. Specialistai paaiškino, kad pokalbis su vaikais apie įvykį nelaikomas apklausa, todėl vaiko interesai pažeisti nebuvo. Be to, pokalbyje dalyvavo socialinis pedagogas. Be to, interesantė paaiškino, kad gavo pareigūnų šaukimą atvykti į policijos komisariatą dėl jos nepilnamečio vaiko apklausos. Vaiko teisių specialistams ji paaiškino, kad ten nevyks, tačiau jai buvo paaiškinti, kad netikslinga vengti apklausos ir kaip tik geriau nuvykti, siekiant išsiaiškinti situaciją. Toks paaiškinimas interesantę supykdė, ji pradėjo reikalauti pateikti specialistų įgaliojimus bei pareigybių aprašymus, o perskaičiusi jai pateiktą įgaliojimą pasakė, kad šis skyrius yra tuščia vieta, nes nesiima priemonių prieš policijos pareigūnų netinkamą darbą, skyriuje yra vartojamas alkoholis ir nuo skyriaus darbuotojų sklinda alkoholio kvapas (b.l. 6).
Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. S. (b.l. 7).
Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė E. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-07-02 apie 16.30 val. einant koridoriumi išgirdo kaip moteris pakeltu tonu kalbėjo su skyriaus vyr. specialistu A. V., vyr. specialiste V. S. ir vyresn. specialiste A. M.. Iš pokalbio turinio suprato, kad atėjusi moteris supyko dėl to, kad jos vaikas buvo apklaustas mokykloje be jos, motinos, žinios. Moteriai ir A. V. išėjus, į korodorių išėjo V. S., iš kurios sužinojo, kad moteris sakiusi, jog užuodžia alkoholio kvapą. Po 5 min. atvyko policijos pareigūnai. Prieš atvykstant pareigūnams, ji, E. S., ir A. M. užėjo į kabinetą, tačiau alkoholio kvapo neužuodė (b.l. 8).
Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė A. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-07-02 apie 16.30 val. į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko moteris, kuri teiravosi, ar nepilnamečių reikalų inspektorė, atvykusi į mokyklą, galėjo apklausti vaikus dėl įvykusios mobilaus ryšio telefono vagystės nedalyvaujant tėvams. Ji, A. M., nuėjo konsultacijos pas specialistus V. S. ir A. V.. Jiems kalbant į pokalbį įsiterpė atėjusi moteris. Kolegos ją patikino, kad nepilnamečių reikalų policijos inspektorius turi teisę be vaiko tėvų žinios ir sutikimo apklausti nepilnametį asmenį. Moteris buvo susijaudinusi, nusivylusi. Toliau vykstant diskusijai, ji, A. M., iš kabineto išėjo. Netrukus išėjo iš moteris. Vėliau sužinojo iš kolegų, jog moteris piktinosi, kad aukščiau nurodytų skyriaus darbuotojų kabinete jaučiamas alkoholio kvapas. Pareiškia, kad kolegų kabinete alkoholio kvapo nejautė. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, nurodydami, kad buvo gautas anoniminis pranešimas apie skyriuje konkrečiame kabinete vyraujantį alkoholio kvapą. Pareigūnai, apžiūrėję kabinetą, pažeidimų nenustatė (b.l. 9).
Iš Polis duomenų sistemos matyti, kad 2014-07-02, 16.32 val. gautas pranešimas Klaipėdos AVPK, kad Klaipėdos m., I.Kanto g. 11, kabinete vartojamas alkoholis. Pranešėja Ž. M. teigia, kad minėtame kabinete buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Padarius pastabą, darbuotojai iš pareiškėjos pasišaipė iš išvadino konfliktiška (b.l. 11)
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-07-02 apie 16.34 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad I.Kanto g. 11,Vaikų teisių apsaugos skyriuje kabinete darbo vietoje yra vartojamas alkoholis. Apie 16.35 val. atvyko nurodytu adresu. Minėtame kabinete nebuvo nei alkoholinių gėrimų nei alkoholio kvapo, o tik nealkoholinis gėrimas – mineralinis vanduo. Kabinete dirbusi specialistė paaiškino, kad alkoholio darbo vietoje nei ji nei kitos įstaigos darbuotojos nevartoja ir išreiškė įtarimą, kad melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas moteris, kuri prieš kelias minutes konfliktavo su Vaiko teisių apsaugos specialistais. Kiti minėtos tarnybos specialistai tvirtino, kad kažkokia konfliktuojanti moteris, kuri neprisistatė, sukėlė konfliktą. Nė nuo vieno iš darbuotojų nesklido alkoholio kvapas, todėl tikrinti blaivumą alkotesteriu nebuvo pagrindu (b.l. 13).
Rašydama paaiškinimą Klaipėdos AVPK 1-ajam policijos komisariatui administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. M.-G. nurodė, kad būdama Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje viename kabinetų užuodė alkoholio kvapą, skyriaus teisininkai su ja elgėsi nemandagiai, kaltino konfliktiškumu. Išėjusi iš skyriaus apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Sakė operatorei, kad užuodė alkoholio kvapą. Skambino iš savo mobilaus ryšio telefono, tinkamai prisistatė. Melagingai iškviesti policijos pareigūnus nesiekė, o tik vykdė savo pilietinę pareigą. Įsitikinusi, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kabinete tvyrojo alkoholio kvapas (b.l. 17-18).
ATPK 186 str. numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Nagrinėjamu atveju, Ž. M.-G. policijos pareigūnų iškvietimą grindė tuo, kad 2014-07-02 būdama Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kabinete nuo ten dirbusių valstybės tarnautojų užuodė sklindantį alkoholio kvapą. Kaip nurodė pati administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. M.-G. tarp jos ir skyriaus specialistų kilo konfliktas, ką patvirtino į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas bei skyriaus darbuotojai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė A. M. teigė, kad Ž. M.-G. atrodė pasimetusi, nusivylusi ir susijaudinusi. Sprendžiant dėl iškvietimo melagingumo yra atsižvelgiama į situaciją, buvusią iškvietimo metu. Kaip nustatyta, Ž. M.-G. būnant Vaiko teisų apsaugos skyriuje, kilo konfliktas. Esant tokiai situacijai, Ž. M.-G. išgyvenant dėl tariamai pažeistų jos vaiko teisų, negavus tikėtinos skyriaus specialistų pagalbos, manytina, kad Ž. M.-G. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir per jautriai reaguoti į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pastabas. Būdama įsitikinusi, kad skyriaus darbuotojai vartoja alkoholinius gėrimus, apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu.
Remiantis Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 str. 1 d., bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagalbos prašymu laikomas numeriu 112 gautas prašymas suteikti pagalbą, tuo tarpu pagalbos prašymu nelaikomas prašymas suteikti informaciją ar pagalbą, kai akivaizdu, kad pranešama apie aplinkybes, nesusijusias su nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Skambinant nurodytu telefono numeriu, konkrečias įvykio aplinkybes privalo išsiaiškinti bendrojo pagalbos telefono operatorius, kuris turėtų nuspręsti, ar tikslinga pranešimą perduoti specialiosioms tarnyboms, kurios nedelsiant vyktų pagal iškvietimą, ar konkrečiu atveju užtektų asmeniui išaiškinti kitą tinkamą savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą. Pažymėtina, kad Ž. M.-G. su policijos institucija sujungta nebuvo, sprendimą apie įvykį pranešti policijos pareigūnams priėmė bendrojo pagalbos telefono operatorius.
Administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-156/2009, N575-2181/2009). Daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra išnaudotos visos galimybės nustatytiems prieštaravimams bei abejonėms pašalinti. Esamos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įvertinamos jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2424/2010).
Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra neginčijamai nustatyta asmens veikoje pažeidimo sudėties požymių visuma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Ž. M.-G. bendruoju pagalbos telefonu žinomai melagingai kvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, todėl nesant pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Nutraukti administracinės bylą Ž. M.-G. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, nesant pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.