Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Kristinai Nekrošienei, Živilei Dervaitienei, Aidai Gaučienei, S. M.,

kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei kaltinamojo motinai V. B.,

kaltinamajam J. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei kaltinamojo motinai S. M.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Martynui Kapčiui, Vygintui Aukštuoliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 2 klasių išsilavinimo, Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 3 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. M., būdamas nepilnametis, 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., bendrininkaudamas vykdytoju su nusikalstamos veikos kurstytoju nepilnamečiu J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, J. M. ir kitam asmeniui prievarta palenkus jį daryti nusikaltimą, o būtent, J. M. ir kitam asmeniui rankose laikant peilius bei grasinant sužaloti šalia esančius V. M. brolį D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. M. draugę Ž. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), reikalavo V. M. iš kokio nors praeivio pagrobti telefoną arba kitą svetimą turtą, ko pasėkoje 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., V. M., vykdydamas J. M. ir kito asmens nurodymus, išlipdamas iš 15-ojo maršruto troleibuso, panaudodamas nukentėjusios A. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas ir tempdamas už nukentėjusios rankinės, dėl ko nukentėjusioji A. R. nukrito, tokiais veiksmais padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies minkštųjų audinių sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – A. R. priklausančią 200 litų vertės rankinę, kurioje buvo 300 litų, įvairiomis kupiūromis.

Kaltinamasis J. M., būdamas nepilnametis, 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., bendrininkaudamas kurstytoju su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei vykdytoju su V. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurį sukurstęs, t.y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą, o būtent: jam ir kitam asmeniu rankose laikant peilius, bei grasinant sužaloti šalia esančius V. M. brolį D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir V. M. draugę Ž. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), reikalavo iš V. M. iš kokio nors praeivio pagrobti telefoną arba kitą svetimą turtą, ko pasėkoje 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., V. M. vykdydamas jo ir kito asmens nurodymus, išlipdamas iš 15-ojo maršruto troleibuso, panaudodamas nukentėjusios A. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas ir tempdamas už nukentėjusios rankinės, dėl ko nukentėjusioji A. R. nukrito, tokiais veiksmais padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies minkštųjų audinių sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – A. R. 200 litų vertės priklausančią rankinę, kurioje buvo 300 litų įvairiomis kupiūromis.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie 12.30 val., Kauno stoties rajone susitiko su R. A., su kuriuo vaikščiojo, šnekučiavosi. Bevaikštant R. A. susitiko romą J. M., jie visi trys vaikštinėjo po stoties rajoną, R. A. ėjo su J. M. ir kalbėjosi, apie ką jie kalbėjo jis negirdėjo, kadangi ėjo jiems iš paskos. Apie 15 val. jį pavijo jo brolis D. M., kuris klausinėjo jo, kodėl jis neina namo, jaudinosi, kad jis ko nors neprisidirbtų. Be to, prie jų atėjo ir vyresnysis J. M. brolis. Jie prašė, kad jis su broliu nepabėgtų ir eitų kartu su jais kartu. Apie 17 val. jie visi kartu nuvažiavo į šeštą fortą, prie stotelės susitiko G. P., kuris daugiausiai kalbėjosi su J. P. ir jo vyresniuoju broliu. Jis pats su broliu suprato, kad kažkas gali būti negerai, kalbėjo, kad reikia trauktis. G. P., kuris yra tikrai stipresnis už juos, kartu su broliais romais visą laiką žiūrėjo, kad jis su broliu nepabėgtų, jiems tik pamėginus bėgti jie iš karto prišokdavo prie jų ir saugojo, kad jie nepabėgtų, mano, kad jei jie būtų pabėgę, jiems būtų buvę blogiau. G. P. su broliais romais trise kalbėjo apie apiplėšimus. Apie 18 - 19 val. jie visi sėdo į troleibusą ir nuvažiavo prie geležinkelio stoties, jie sakė, kad kai nuvažiuos tada skirstysis. Jie išlipo stotelėje prie autobusų stoties, R. jam pasakė, kad jis pavogtų rankinuką, nes jiems reikia pinigų, jis atsakė, kad nevogs, nes ne jo „fizikai“ tai daryti. Tada jis pamatė kitą savo brolį R. M. ir savo draugę Ž. Ž., kurie ieškojo jo, klausė, kas čia vyksta, sakė eiti namo. Jis jiems pasakė, kad jį verčia vogti. J. M. ir jo brolis abu švaistėsi peiliais, peilius demonstravo, taip mėgino juos išgąsdinti, todėl jis iš ten neišvažiavo, jis jų bijojo. Tada jie visi, tai yra G. P., J. M., jo brolis L., jis, jo broliai D. ir R. M. ir jo draugė Ž. Ž. sulipo į troleibusą ir išvažiavo atgal į šeštą fortą. Ten jie išlipo, perėjo į kitą pusę gatvės, ten jie vėl ėmė jį versti pavogti rankinuką, kalbėjo G. P., vertė vogti ir broliai romai, jie visi sakė, kad jei jis nevogs, jis gaus į „snukį“, prasidėjo grasinimai, siūlė vogti ir jo broliais, jo merginai vogti nesiūlė. Buvo apie 20 valanda. Kitoje pusėje gatvės stotelėje stovėjo pagyvenusi moteris, iš kurios jam liepė pavogti rankinuką. Jis nesutiko pavogti rankinuko, nuėjo su broliu į stotelę, pastovėjo ir sugrįžo. Tada jie liepė iš netoliese stovėjusių 15 – 16 metų amžiaus paauglių atimti telefoną, tačiau jis nesutiko. Tada jie visi vėl važiavo prie autobusų stoties, autobuse jie sakė, kad jei jis nepavogs rankinuko, jie pripjaus jo brolius arba jo draugę. Jis pasakė, kad nevogs, kad jam nereikia problemų. Tada J. M. ir jo brolis autobuse išsitraukė peilį, liepė lipti, stverti už rankinuko. Jie išlipo prie geležinkelio stoties, , jis stvėrė iš ten stovėjusios moters rankinuką, ta moteris trenkėsi į stulpą, laikė rankinuką, o jis tempė rankinuką kartu su moterimi, kol rankinuką išplėšė moteriai iš rankų ir juo nešinas pabėgo. Nubėgęs už turgaus jis numetė rankinuką į šiukšlių dėžę, o pats peršoko per tvorą ir pabėgo. G. P. su J. M. jį vijosi, liepė stoti, nebėgti, šaukė „atiduok rankinuką“, bet jis pabėgo. Jis bėgo prie tilto prie stoties, pamatęs policijos automobilį jis atsiklaupė ir pats pasidavė policijai. Jis iš karto papasakojo kaip viskas buvo, minėjo ir peilius. Patvirtino, kad J. M. brolis turėjo baltų miltelių, kuriuos supylė į vandenį ir liepė jam gerti, jis buvo priverstas gerti. J. M. atsuko mineralinio vandens butelį, išsitraukė maišelį su baltos spalvos milteliais, jie su broliu pro šnerves patraukė baltos spalvos miltelių, po to pabarstė ant butelio kaklelio, davė jam atsigerti. Jis nežinodamas gėrė iš butelio vandenį. Jam pasidarė bloga, svaigo galva. J. M. su kitais buvo pasitraukę į šalį ir stebėjo, kas jam bus, po to vėl priėjo ir liepė eiti su jais, sakydami, kad jis žino kas bus, jei jis nepavogs jiems rankinuko ar telefono. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, vertina savo veiką kaip kvailą, neatsakingą ir blogą poelgį, pasižada atlyginti nukentėjusiajai žala ir daugiau nenusikalsti.

Kaltinamasis J. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis pripažįsta V. M. nurodytas aplinkybes, tačiau tvirtina, kad jokių peilių nei grasinimų tikrai nebuvo, parodė, kad jis neatsimena kada buvo įvykis, buvo šviesus paros metas, jis susitiko R. A., kuris buvo kartu su V. M., kurio jis iki tol nepažinojo, kaip nepažinojo ir jo brolių. Ar jis pats buvo vienas ar ne jis neprisimena. Jie trise vaikščiojo prie stoties, ką paskui sutiko neprisimena. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2013-10-31, apie 11.00 val., prie Stoties, Vytauto prospekte jis su broliu L susitiko R. A., G. ir dar du vaikinus – brolius V. ir R.. Juos matė pirmą kartą, jie yra R. ar tai draugai ar tai pažįstami. G. pažįsta seniai, nuo mažumės, jis gyvena netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, kažkur mokosi, bet kur nežino. Jis yra lietuvis, jam 16 metų. Susitikę jie buvo centre, Akropolyje, vėliau nuvažiavo į 6-ą fortą, o vakare troleibusu grįžo visi kartu prie Stoties. Tik išlipus iš troleibuso prie Stoties, jis, brolis L. ir G. pasuko link Geležinkelio stoties. Tuo metu išgirdo moters riksmus, padėkit, gelbėkit. Kai atsisuko pamatė dvi nepažįstamas moteris ir nuo jų nubėgantį V.. Jo rankose matė rankinę, kokios spalvos nežino, nes buvo tamsu. Jis nubėgo link Stoties turgaus. R., jo brolis L. ir V. brolis taip pat kažkur nubėgo. Tada tos nepažįstamos moterys priėjo prie jo ir G., paprašė pasivyti vaikiną, kuris pavogė vienos iš jų rankinę. Tada jie nubėgo į Stoties turgų, kur rado V.. Jis kraustė moters rankinę, tačiau kai pamatė jį ir G. pabėgo. Ar jis ką kad ką iš rankinės paėmė nežino. Tada paėmė rankinę nuo žemės ir su G. grįžo prie moteriškių ir ją atidavė. Jis su G. rankinės nekraustė ir nieko neėmė. Po to kai rankinę grąžino, moterys ją apžiūrėjo ir pasakė, kad nėra pinigų, apie 500 litų ir paprašė surasti vaikiną , kuris pavogė rankinę. Už tai žadėjo duoti kažkiek pinigų. Su G. dar kartą nubėgo į Stoties turgų, tačiau V. nerado. Po to su G. sėdo į troleibusą, važiavo pas jo tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjus pas tėvą L. M. į namus, juose rado brolį L. ir R.. Po to visi kartu nuėjo į netoli esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, o grįžtant iš parduotuvės jį, brolį ir R. sulaikė policininkai. G. nuo policininkų pabėgo. Kai juos įsodino į policininkų mašiną, jame pamatė sėdinčius R. draugus – V., kuris pavogė iš moters rankinę ir jo brolį R.. Po to juos nuvežė į policiją (1 t., b.l. 137). Kaltinamasis pareiškė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, savo kaltę kad vertė V. M. daryti nusikaltimą pripažįsta, tačiau kad gąsdino V. M. peiliu jis neatsimena, peilio jis neturėjo, to nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško V. M. kaltės pripažinimo ir dalinio J. M. kaltės pripažinimo, jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2013 10 31 ji atvažiavo į Kauną, stotyje ją pasitiko jos sesuo O. M.. Jos Vytauto prospekte laukė troleibuso. Atvažiavus troleibusui, ji lipo į jį pro vidurines duris, pro kurias tuo metu išlipinėjo jaunuoliai, kilo spūstis. Sesuo ją pakvietė prie priekinių durų. Jai nuėjus prie priekinių durų pasidarė kažkokia grūstis, ją kažkas atstūmė, stvėrė už rankinės ir pradėjo ją tempti. Ji rankinės nepaleido, todėl ją atbulą kartu su rankine nutempė kokius penkis metrus nuo troleibuso. Ji matė, kaip vienas vaikinas bėgo šaukė, „ką tu darai ?“. Parodė, kad vienas traukė iš jos rankų rankinę, o kitas pakišo jai koją, patikslino, kad ji negali nuodyti, ar tas pats ar kitas vaikinas jai pakišo koją. Ji nugriuvo, trenkė galvą į grindinį, pradėjo šaukti. Prie jos pribėgo jos sesuo, padėjo jai atsikelti. Kai ji nugriuvo, jos rankinę nutraukė, atėmė ir nunešė. Ji stotelėje matė du vaikinus, vienas jų buvo romų bruožų juodaplaukis jaunuolis, kurį dabar mato teismo posėdžių salėję, tai, kaip dabar žino, J. M.. Tada pribėgo prie stovinčio policijos automobilio ,tačiau jis buvo tuščias. Ji pradėjo rėkti, tada kažkas pravėrė langą ir paklausė, ar reikia kviesti greitąją pagalbą, ji atsakė, kad reikia. Nukentėjusioji pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2013-10-31, apie 21.30 val., ji su seserimi O. M., Vytauto pr., priešais namą Nr.6, Kaune, stotelėje laukė troleibuso. Atvažiavus 15-ojo maršruto troleibusui jos įlipinėjo pro priekines duris. Tuo metu pro vidurines duris, iš troleibuso išlipinėjo 4-5 jaunuoliai. Jai nespėjus įlipti į troleibusą, pajuto kaip kažkas pagriebė už rankoje laikytos rudos spalvos rankinės. Kadangi ji rankinės nepaleido, ją tempė ir parvertė ant grindinio. Kai ji nukrito, rankinė buvo ištraukta. Gulėdama pamatė, kai vienas jaunuolis, kuris pagriebė jos rankinę bėgo link turgavietės, o kitas link autobusų stoties. Pamačiusi netoliese stovintį policijos automobilį, ji priėjo, tačiau jame nieko nebuvo. Jaunuolio kuris pavogė jos rankinę, atpažinti negalėtų, nes jį matė nubėgantį. Jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais ir nedidelio ūgio. Rankinėje buvo apie 300 litų, kupiūromis po 20, 20 ir 50 litų. Su seserimi priėjusi prie netoliese stovinčių dviejų jaunuolių. O. M. pagąsdino jaunuolius, kad atiduotų pavogtą rankinę. Jaunuoliai iš pradžių teigė, kad nepažįsta tų, kurie pavogė rankinę, bet sutiko padėti surasti ją. Jaunuoliai nuėjo link turgavietės pusės, kur pasišalino jaunuolis pavogęs rankinę. Maždaug po 3-4 min. jie grįžo su rankine ir paklausė ar tai jos rankinė. Jaunuoliai, kurie atnešė rankinę buvo 15-16 metų amžiaus, vienas žemo ūgio romų tautybės, kitas šviesių plaukų apie 162 cm. ūgio. Juos atpažinti galėtų. Rankinės vertė 200 litų. Jai padaryta 500 litų turtinė žala (1 t., b.l. 19, 22-23). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad vienas vaikinas bėgo link turgavietės, kitas bėgo link stoties. Nurodė, kad jos rankinė suplėšyta, nuplėšta rankena, ji negali būti nešiojama. Rankinę jai atnešė rankinę jai pažadėjo atnešti romų tautybės vaikinas. Prašo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti padarytą žalą iš kaltų asmenų.

Liudytoja O. M. parodė, kad 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., iš Vilniaus atvažiavo jos sesuo A. R., kurią ji pasitiko prie stoties. Jos abi prie turgavietės, buvusio Planetos kino teatro, laukė troleibuso. Atvažiavus troleibusui A. R. norėjo lipti pro vidurines duris, , ji pasakė, kad niekas jos neleis lipti pro vidurines duris, sakė, kad ji ateitų ir liptų pro priekines duris. Tuo metu pro vidurines duris išlipo keli jaunuoliai. Ji lipo pro priekines duris, jos sesuo A. R. lipo iš paskos ir stovėjo jai už nugaros. Staiga jos sesuo pradėjo šaukti „gelbėkite“. Atsisukusi ji pamatė, kad jos sesuo A. R. guli ant šaligatvio, pamatė, kaip vienas vaikinas bėga link autobusų stoties, o kitas nešinas sesers rankine bėga į bromą į turgavietės teritoriją. Mano, kad tai buvo jaunuoliai iš 4 – 5 jaunuolių būrio, išlipusių iš troleibuso pro vidurines duris. Ji priėjo prie sesers, padėjo jai atsikelti. Sesuo šaukė rėkė, ji seserį ramino. Ji paklausė sesers, kas buvo rankinėje, ji atsakė, kad buvo pinigai, apie 500 litų, banko kortelės. Sesuo nuėjo prašyti pagalbos, kalbėjo su iš antro aukšto žiūrėjusiu policininku. Ji tuo metu pamatė prie sustojimo stovėjusius du jaunuolius , tai buvo, kaip dabar žino, J. M., ir šviesių plaukų jaunuolis. Ji priėjusi paklausė, gal jie matė, kas apiplėšė jos seserį, vaikinai atsakė, kad nematė. Tada ji pasakė, kad jie meluoja, , kad jie visi iš tos pačios kompanijos, sakė, ką jie padarė, sudaužė jos seseriai galvą, pasakė eiti ir atnešti sesers rankinuką. Vaikinai nubėgo ir po kelių minučių atnešė sesers rankinę, kurioje viskas buvo, išskyrus pinigus. Ji dar pasakė, kad jie atneštų pinigus, sakė, kad jei atneš – pinigus pasidalins, tačiau vaikinai nuėjo ir nesugrįžo.

Liudytojas D. M., pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013-10-31 ryte jis buvo Kauno antroje ligoninėje, po to apie 14.00 val. susitiko su tėvais, broliu R. ir jo mergina Ž. prie Stoties turgaus. Tada V. nematė, tačiau tėvai pasakė, kad jis vaikščioja su kažkokiais nepažįstamais berniukai. Tėvai liepę R. ir Ž. eiti paieškoti brolio, o patys kartu su juo išvažiavo namo. R. su Ž. grįžo vieni namo apie 18.00 val., V. su jais nebuvo, todėl tada kartu su jais ieškoti brolio išvažiavo ir jis. V. sutiko prie Stoties turgaus, jis buvo su jam nepažįstamais berniukais. Kiek jų buvo neatsimena, pamena gerai du, nes jie panašūs į čigonus. Pas juos matė rankose peilius. Vienas iš turėjo rankose peilį – plaštakę, jį sukiojo. V. su minėtais berniukais visur vaikščiojo, buvo prie Akropolio, prie Stoties turgaus ir netoliese esančiame parke. Jis su broliu ir Ž. vaikščiojo jiems iš paskos. Kai buvo parke matė ir girdėjo, kaip berniukai panašūs į čigonus grasindami V., jog papjaus brolį ir draugę, jei jis ko nors nepavogs. Po to V. su berniukais nuėjo prie Stoties, jis su Ž. taip pat nuėjo iš paskos, o R. nuėjo link Akropolio. Kai priėjo stotelę, čigonai V., jam Ž. liepė lipti į troleibusą. Jie įlipo ir kartu važiavo link 6-ojo forto, po to grįžo atgal. Kai troleibusas sustojo prie Stoties turgaus, jis su Ž. išlipo pro galines duris, o V. su berniukais - pro vidurines. Kai išlipo, jis išgirdo šurmulį, V. niekur nematė, matė tik, kaip vienas iš berniukų su kuriais buvo brolis, nubėgo link Stoties turgaus. Pagalvojęs, kad V. nubėgo link namų, jis su Ž. taip pat grįžo namo, tačiau nei V. nei R. namuose nebuvo. Kitą dieną tik sužinojo, kad brolius sulaikė policininkai, nes V. bandė iš moters stotelėje pavogti rankinę. Papildomos apklausos metu D. M. parodė, kad vienas iš jaunuolių čigonų mano broliui V. M. liepė paimti iš bet ko rankinę ar telefoną, o kitas tik vaikščiojo su peiliu rankoje ir sukiojo peilį. Jis matė, kaip abu jaunuoliai V. vis pasivesdavo tolyn. Pavedus V. tolyn, jis pamatė kaip tas vaikinas, turėjęs rankose peilį, liepė ar sakė daryti V., nes buvo priėjęs prie V.. Ką tiksliai sakė jis negirdėjo, nes buvo toliau nuo jų. Su jaunuoliais čigonų tautybės buvo dar vienas jaunuolis, pravarde „(duomenys neskelbtini) “, kuris prisijungė vėliau. Jie visi buvo apstoję ratu V. (1 t., b.l. 66, 104 - 105). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad peilius turėjo J. M. ir jo brolis čigonas, parodė, kad jis jų bijojo, nes jie rankose vartaliojo peilius, tvirtina, kad J. M. tikrai turėjo rankoje peilį – plaštakę. Parodė, kad abu broliai čigonai liepė jiems lipti į troleibusą, jis lipo, nes bijojo, kad nenužudytų, kadangi jie, demonstruodami peilius, juos gąsdino ir grasino jiems, kad papjaus jį, vaido draugę jų brolį.

Liudytojas R. M. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jam ką nors apiplėšti pasiūlė čigonų tautybės jaunuoliai, vienas jų vardu J.. Jis jaunesnis už kitą jaunuolį. Čigonų tautybės jaunuolis Jonas turėjo peilį plaštakę, o kokį peilį turėjo kitas čigonų tautybės jaunuolis turėjo – nematė, jis peilį buvo užsikišęs už striukės vidinės kišenės, matė tik kotą. Jam peiliu negrasino, grasino tik jo broliui V. M. J. grasino žodžiu čigonų tautybės jaunuolis, sakydamas, kad jeigu jis nepavogs rankinuko ar telefono, tai broliui D. M. ir V. panelei Ž. Ž. kas nors atsitiks. Jis pats girdėjo kaip vyresnis čigonų tautybės jaunuolis reikalavo brolio, kad jis ką nors pavogtų, tiksliau rankinuką ar telefoną. Jis matė, kaip J. M. brolis ir jaunuolis mėlyna striuke pasidalino baltos spalvos miltelius juos susidėjo kiekvienas atskirai į foliją ir prarijo, užsigėrė vandens,, į likusį vandenį supylė likusius baltos spalvos miltelius, siūlė jam išgerti, kad atsirastų daugiau drąsos, bet jis atsisakė gerti, davė V. gerti (1 t., b.l. 111 - 112). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja Ž. T. (buvusi Ž.) parodė, kad ji 2013 m,. rudenį jai, V. M. ir jo broliui J. M. grasino nudurti juos peiliu. Liudytoja pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė vaikas, nurodytas įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad parodė, kad 2013-10-31, apie 14.00 val., ji su R. susitiko su jo tėvais prie Stoties. Taip pat iš ligoninės atvažiavo ir D.. Jie apsipirko. R. tėvai pasakė, kad matė, jog V., vaikščioja su kažkokiu įtartinu berniuku ir liepė jai su R. paieškoti V.. Tada tėvai su D. išvažiavo namo, oji su R. nuėjo ieškoti V., tačiau jo niekur nesutiko. Tada apie 15.00 val. grįžo namo, tačiau namuose V. nebuvo. Kadangi V. iki 18.00 val. namo negrįžo, ji su R. ir D., dar kartą, prašant mamai, nuvažiavo prie Stoties. Atvažiavus jie susitiko V., jis buvo su keturiais berniukais – dviem čigonais ir dar dviem. Šiuos berniukus matė pirmą kartą. Pas čigonus rankose matė peilius, vienas iš turėjo peilį – plaštakę, jį sukiojo, kitas - paprastą peilį. R. prašė, kad V. važiuotų namo, tačiau jis bijojo, nes nepažįstami berniukai jį buvo prigąsdinę, kad jei nepavogs telefono ir rankinuko, jie papjaus brolį ir ją. Tai ji girdėjo pati. V. ir kartu ją su R. gąsdino čigoniukai, jie sakė, kad nebandytų pabėgti, nes vis tiek juos susiras. Kadangi bijojo ir nenorėjo V. palikti vieno, vaikščiojo iš paskos. V. su berniukais buvo nuėję nuo Stoties turgaus, link parko, po to prie Akropolio. Po to kai V. su berniukais nuėjo prie Stoties, ji su D. nuėjo iš paskos, o R. nuėjo link Akropolio. Kai priėjo stotelę, čigonai V., jai ir D. liepė lipti į troleibusą. Jie įlipo, kartu nuvažiavo link 6-ojo forto, po to grįžo atgal. Kai troleibusas sustojo vėl Stoties turgaus, ji su D. išlipo pro galines troleibuso duris, o V. su berniukais - pro vidurines. Kai išlipo išgirdau triukšmą, V. niekur nesimatė. Pamatė tik kaip nuo stotelės pradėjo bėgti su V. buvę berniukai. Nusprendusi, kad V. pabėgo namo, su D. grįžo namo, tačiau namuose nei Vaido nei Ryčio nebuvo. Po kiek laiko Ryčio ir Vaido mamai paskambino ir pasakė, kad broliai yra sulaikyti todėl, kad bandė pavogti iš moters rankinuką Papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus bei papildomai parodo, kad pati matė ir girdėjo, kaip čigonų tautybės jaunuoliai grasino V. M. A. rankose turėjo peilius. Ir jai su D. M. grasino, sakė, kad pripjaus jei jie bėgs. Su jais buvo dar du jaunuoliai, vienas vardu G., kitas pravarde „(duomenys neskelbtini) “. Kai čigonai grasino V. M., jie nieko nedarė (1 t., b.l. 64, 180). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kai ji kartu su R., D. M. ir R. M. grįžę nerado V. M. namuose, grįžo jo ieškoti. Apie 18 val. ji su Dainiumi ir R. M. atvažiavo prie turgaus paviljono, buvusio Planetos kinoteatro. Jie pamatė V. M. vaikštantį su dviems romų tautybės vaikinais ir kitu vaikinu, kaip vėliau paaiškėjo vardu G. J. vaikščiojo Vytauto prospekte prie autobusų stoties. Jie priėjo prie jų, sakė V. M., kad eitų su jais namo,, bet jis nėjo, nes bijojo. J. M. liepė eiti kartu ir sakė, kad jei jie bandys bėgti, jie pavys ir bus blogai. Jie vaikščiojo kartu su V. M. ir minėtais vaikinais. J. M. turėjo peilį – plaštakę kišenėje, o kitas čigonas turėjo paprastą peilį, kurį buvo įsikišęs į rankovę, jie abu peilius išsitraukė ir jiems grasino. Ji išsigando. Jie buvo vartoję narkotinių medžiagų. Ji pati matė, kaip čigonai įmaišė į mineralinio vandens butelį baltų miltelių ir liepė gerti V. M.. Jis tą vandenį gėrė, po to jam buvo labai bloga. J. M. brolis turėjo baltų miltelių, kuriuos supylė į vandenį ir liepė V. gerti, jis buvo priverstas gerti. J. M. atsuko mineralinio vandens butelį, išsitraukė maišelį su baltos spalvos milteliais, jie su broliu pro šnerves patraukė baltos spalvos miltelių, po to pabarstė ant butelio kaklelio, davė V. gerti. Jis nežinodamas gėrė iš butelio vandenį. Jam pasidarė bloga, svaigo galva. J. M. su kitais buvo pasitraukę į šalį ir stebėjo, kas V. M. bus. Po to jie vėl priėjo ir liepė eiti su jais, sakydami, kad jis žino kas bus, jei jis nepavogs jiems rankinuko ar telefono. Prie jų priėjo du vaikinai, vienas pravarde „(duomenys neskelbtini) “, kitas vardu G. J. visi nuvažiavo troleibusų prie šešto forto į Baršausko gatvę. Ten išlipo, ėjo link daugiabučio namo, tačiau nerado žmogaus, kurį galėtų apiplėšti. Tada jie vėl nuvažiavo prie autobusų stoties, išlipo prie turgaus pastato, įrengto buvusiame Planetos kino teatre. Troleibuse jie triukšmavo, čigonai kalbėjo savo kalba, ji nieko nesuprato. Jie troleibuse tylėjo, nes bijojo, bijojo prašyti vairuotojo pagalbos. Atvažiavę prie stoties, ji ir D. M. išlipo pro galines duris, R. M. išlipo pro vidurines duris ir nuėjo, V. M. lipo pro priekines duris. Tuo metu pro priekines duris į troleibusą lipo moteris. Tada V. griebė iš moters rankinuką, ji matė, kad V. M. bėga kažką nešdamas rankose, kad nukrito moteris, o V. nubėgo pro turgavietės pastatą į turgų. Ji su D. M. nuėjo namo į (duomenys neskelbtini). Grįžę į namus, jie V. M. namuose nerado. Netrukus V. M. mama sulaukė skambučio, jai pranešė, kad V. ir R. sulaikyt ir laikomi policijoje. Mano, kad J. M. ir jo draugai nusipelno blogiausio. Po šio įvykio ji buvo strese ilgą laiką.

Liudytojas R. B. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliu, parodė, kad datos neprisimena, tai buvo gal 2013 m. lapkričio 31 d., krepšinio sezonas, jis, dirbdamas kartu su D. M., per radijo ryšį išgirdo, kad Vytauto prospekte, Kaune, užpulta moteris. Ten jau buvo nuvykęs policijos ekipažas, jie nusprendė pavažinėti po kiemus. Jis išleido D. M. Vytauto prospekte, jis pasakė, kad matė jaunuolius prie automobilio, jis automobiliu vijosi jaunuolį ir jį pagavo prie Girstupio gatvės. Jaunuolis prisipažino padaręs nusikaltimą, papasakojo visas smulkmenas, kad jį vertė tai daryti keturi ar penki jaunuoliai, kad jis jų verčiamas pastūmė moterį ir paėmė jos rankinę, kurią padėjo netoliese, kiti jaunuoliai ją iškraustė, paėmė vertingus daiktus ir tie kiti jaunuoliai gražino rankinę nukentėjusiai moteriai. Jie pastebėjo kitą vaikiną, sulaikytasis vaikinas pasakė, kad tai jo brolis, jie priglaudė ir jį. Kinologų ekipažas prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro pastebėjo jaunuolius, atitinkančius aprašytu požymius, jis taip pat buvo ten privažiavęs, pamatė 4 ar 5 jaunuolius, jie visi žiaumojo, jis žino, kad pas jaunuolius buvo rasta nemažai pinigų.

Liudytojas G. M. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kinologų grupės vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2013 m. spalio 31 d. jis dirbo kartu su patruliais R. E. ir R. B., Per radijo ryšį jie išgirdo, kad prie stoties apiplėšta moteris., ten jau buvo nuvažiavę R. B. ir D. M., jie pasakė, kad ne visus kaltininkus sulaikė, kiti nuvažiavo troleibusu į kalną link šešto forto. Jie nuvažiavo Baršausko gatve, troleibuse jų nerado, tačiau pamatė einančius išlipusius prie šešto forto penkis vaikinus, tarp kurių buvo ir romų tautybės vaikinų, jie visi ėjo link šešto forto, link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jie sustojo, vaikinai taip pat sustojo, vienas iš jų pradėjo bėgti, kiti nespėjo nes jie vaikinus sugavo. Jie klausinėjo vaikinus, vaikinai neneigė, kad važiavo nuo stoties. Tarp jų buvo du čigonų tautybės vaikinai, vienas jų J. M.. Jie pristatė vaikinus į policijos komisariatą.

Liudytojas R. B. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato PR MB kinologų grupės vyr. patruliu, pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013-10-31, apie 21.40 val. dirbdami renginyje, kuris vyko Kauno Žalgirio arenoje, radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad Vytauto pr. prie namo Nr.12, Kaune buvo įvykdytas plėšimas, t.y. iš moters pagrobta rankinė bei nukentėjusiajai sužalota galva. Į įvykio vietą išvyko Kauno apskrities VPK Mobilaus būrio vyr. patruliai D. M. ir R. B., kurie vėliau radijo ryšiu paprašė pagalbos, kadangi įtariamieji pabėgo. Tada jis su specialistu R. E. ir patruliu G. M. nuvyko į Vytauto prospektą, apvažiavo Ramybės parko ir Stoties prieigas. Kadangi kolegos radijo ryšiu pranešė, jog įtariamieji galėjo pasišalinti link Baršausko gatvės, jie vyko nurodyta kryptimi ir (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ einančius keturis jaunuolius. Vienas iš jų, juos pamatęs pradėjo bėgti, kiti trys sustojo. Kai jie priėjo prie jų, pastarieji paaiškino, kad jie tik vaikščioja ir apie jokį plėšimą Vytauto prospekte nežino. Minėti jaunuoliai buvo sulaikyti. Netrukus atvyko D. M. ir R. B.. Kolegos buvo sulaikę dar du jaunuolius, kaip vėliau paaiškėjo V. M. ir R. M.. Visi sulaikytieji buvo pristatyti į Kauno m. Centro PK, tolimesniam išsiaiškinimui. Jaunuoliai, kurie buvo sulaikyti Baršausko gatvėje pasivadino R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b.l. 60). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. E. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato PR MB kinologų grupės specialistu, parodė, kad 2013-10-31, apie 21.40 val. dirbdami renginyje kartu su patruliais G. M. ir R. B. radijo ryšiu išgirdo, kad Vytauto pr. prie autobusų ar geležinkelio stoties buvo užpulta moteris, į įvykio vietą išvyko Kauno apskrities VPK Mobilaus būrio vyr. patruliai D. M. ir R. B., kurie vėliau radijo ryšiu pranešė, kad kaltininkai galėjo troleibusu nuvažiuoti ir išlipti prie šešto forto. Jie nuvažiavo link šešto forto ir Baršausko gatvėje prie 6 forto stotelėje pamatė vaikinus, kurie atitiko nurodytus požymius. Vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Tai buvo keturi vaikinai, vienas jų buvo tamsių veido bruožų. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013-10-31, apie 21.40 val. dirbdami renginyje, kuris vyko Kauno Žalgirio arenoje, radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad Vytauto pr. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune buvo įvykdytas plėšimas, t.y. iš moters pagrobta rankinė bei nukentėjusiajai sužalota galva. Į įvykio vietą išvyko Kauno apskrities VPK Mobilaus būrio vyr. patruliai D. M. ir R. B., kurie vėliau radijo ryšiu paprašė pagalbos, kadangi įtariamieji pabėgo. Tada jis su patruliais R. B. ir G. M. nuvyko į Vytauto prospektą, apvažiavo Ramybės parko ir Stoties prieigas. Kadangi kolegos radijo ryšiu pranešė, jog įtariamieji galėjo pasišalinti link Baršausko gatvės, jie vyko nurodyta kryptimi ir (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, pastebėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ einančius keturis jaunuolius. Vienas iš jų, juos pamatęs pradėjo bėgti, kiti trys sustojo. Kai jie priėjo prie jų, pastarieji paaiškino, kad jie tik vaikščioja ir apie jokį plėšimą Vytauto prospekte nežino. Minėti jaunuoliai buvo sulaikyti. Netrukus atvyko D. M. ir R. B.. Kolegos buvo sulaikę dar du jaunuolius, kaip vėliau paaiškėjo V. M. ir R. M.. Visi sulaikytieji buvo pristatyti į Kauno m. Centro PK, tolimesniam išsiaiškinimui. Jaunuoliai, kurie buvo sulaikyti Baršausko gatvėje pasivadino R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b.l. 62). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad pas visus vaikinus buvo rasta po dalį pinigų panašiai lygiomis dalimis, peilių nerado.

Liudytojas D. M. parodė, kad pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013-10-31 dirbdami renginyje Žalgirio arenoje kartu su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mobilaus būrio vyr. patruliu R. B. radijo ryšiu išgirdo pranešimą, kad Vytauto prospekte, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, apiplėšta moteris, iš moters pagrobta rankinė, jai sužalota galva. Iš radijo ryšiu perduodamų pranešimų jie sužinojo, kad ten jau nuvažiavo policijos pareigūnai, todėl jie nusprendė apvažiuoti aplinkines gatves. Važiuojant bažnyčios gatve buvo pastebėtas jaunuolis, kuris tupėjo tarp automobilių. Jis pareikalavo sustoti, jaunuolis nestojo, tačiau buvo sulaikytas Tunelio ir bažnyčios gatvių sankryžoje. Jaunuolis buvo pristatytas į policijos komisariatą, jis pasivadino V. M. ir paaiškino, kad jis vaikščiojo su broliu, paskui sutiko draugą R. A., prie kurio vėliau priėjo jo nepažįstami vaikinai, kurie nuolat kartojo, kad jiems reikia pinigų. Jam jaunuoliai grasino sumušti, jei jis nieko nepavogs. Jis pagrobė iš moters rankų rankinę ir pabėgo. Kiti vaikinai pribėgo, paėmė iš rankinės pinigus, po to rankinę gražino nukentėjusiai moteriškei. Vėliau buvo pristatytas sulaikytojo brolis R. M., kuris nurodė kitų vaikinų požymius bei kur jie galėjo pasišalinti. Mobilaus būrio pareigūnai R. E., G. M. ir R. B. sulaikė kitus tris jaunuolius prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. V. M. ir R. M. patvirtino, kad tai tie patys vaikinai, su kuriais jie vaikščiojo. Pas tuos vaikinus buvo rasti 180 litų. Jie iš pradžių neigė dalyvavę apiplėšiant moterį, tačiau vėliau prisipažino. Pas L. M. buvo rasta 130 litų, pas J. M. buvo rasta 40 litų (1 t., b.l. 56 – 57). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad buvo kalbama, jog V. M. bijojo, nes J. M. grasino smurtu.

Liudytoja J. Ž. nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato kriminalinės policijos poskyrio vyr. tyrėja, ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, parodė, kad 2013 m. lapkričio 1 buvo apklausti broliai M., du broliai M. ir R. A.. V. M. prisipažino, kad jis pagrobė moters rankinę, nurodė, kad jam grasino, kad grasino kad papjaus jo brolį, kad jam, jo broliams ir jo draugei bus blogai. Apklausų buvo daug, buvo pasakyta, kad romai broliai turėjo peilius, vienas turėjo peilį - plaštakę, kitas paprastą peilį. Apklausiant J. M. jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, pateiktas pranešimas apie įtarimą. Jis pasakė, kad nemoka nei skaityti nei rašyti, apklausoje dalyvavo advokatas. Buvo garsiai perskaitytas įtarimas, J. M. padėjo pliusiuką, o advokatas pasirašė. Atvykęs susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga J. M. buvo su savo mama, jie susipažinti su byla atsisakė.

2013-10-31 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos ir sulaikytų asmenų patvirtina, kad dėl A. R. apiplėšimo buvo sulaikyti V. M., R. A., L. M. ir J. M. (1 t., b.l. 7).

2013-11-01 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, įvykio vietoje nieko nepaimta (1 t., b.l. 8 - 9).

2013-11-01 daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. R. pateikė rudos spalvos moterišką rankinę (1 t., b.l. 10).

2013-10-31 daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mobilaus būrio vyr. patrulis D. M. pateikė 50 Lt kupiūrą, 20 litų kupiūros 4 vnt., 10 litų kupiūros 5 vnt. (1 t., b.l. 11).

2013-11-07 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiosios A. R. pateikta rankinė bei litų kupiūros, pateiktos 2013-10-31 protokolu, aprašyti jų individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis, užfiksuota, kad rankinės rankena nutraukta (1 t., b.l. 12 – 17).

Pakvitavimas patvirtina, kad rankinė ir pinigai gražinti nukentėjusiajai A. R. (1 t., b.l. 12 - 18).

2014-06-23 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji A. R. atpažino J. M. kaip 2013-10-31, apie 21.30 val. ją apiplėšusį vaikiną, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l. 24 – 27).

2014-07-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1594/14(02) nurodyta, kad A. R. konstatuota galvos plaukuotosios dalies minkštųjų audinių sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir skausmu, išsivystė kieto buko daikto poveikyje, galimai susimušus griuvimo metu. Atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 48).

2013-10-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiųjų patrulių D. M. ir R. B. tarnybiniai pranešimai dėl sulaikytų asmenų patvirtina, kad buvo sulaikyti ir pristatyti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą V. M., R. M., R. A., L. M. ir J. M., nurodyta, kad V. M. paaiškino, kad jis pripažįsta apiplėšęs moterį, parodė, kad jis 2013-10-31 dieną vaikščiojo su broliu ir sutiko savo draugą R. A., kuris atėjo su keliais nepažįstamais vaikinais, kurie nuolat kartojo, kad jiems reikia pinigų, jie naudojo prieš jį, tai yra V. M., smurtą, grasino jį sumušti, jei jis neapiplėš moters. Jų išsigandęs, jis pavogė moters rankinę, pasileido bėgti, netoliese išmetė rankinę, o kiti vaikinai pribėgo prie rankinės, paėmė iš rankinės pinigus ir rankinę gražino moteriai apsimesdami, kad padeda jai. V. M. ir R. M. nurodė kitų jaunuolių požymius, po 15 minučių sulaikius kitus vaikinus broliai patikino, kad tai tie patys jaunuoliai. Pastarieji iš pradžių neigė dalyvavę plėšime, vėliau tai pripažino, pripažino, kad pinigus išsikeitė ir juos išsidalino (1 t., b.l. 52 - 55).

2014-02-03 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. M. ir R. A. buvo nutrauktas, kadangi jų veiksmuose nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b.l. 93 – 94).

2014-04-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip D. M. atpažino L. M. bei su juo kartu buvusį J. M., kuris įvykio metu gąsdino jo brolį V. M., vaikščiojo aplink jį su peiliu. Nurodė, kad įvykio metu juos matė pirmą kartą, šių asmenų nepažįsta, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l.106 - 107).

2014-04-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip Ž. Ž. atpažįsta L. M. ir J. M., pateikta fotolentelė (1 t., b.l. 109 - 110).

2014-04-17 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip R. M. atpažino L. M. ir J. M. kaip čigonų tautybės brolius, asmenį Nr. 5, tai yra J. M., kuris jam savo vardą Jonas pasakė pats (1 t., b.l. 113 - 114).

2014-08-20 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato kriminalinės policijos poskyrio vyr. tyrėjos J. Ž. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš G. P., nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. požymių (1 t., b.l. 118 – 120).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo V. M. visišku kaltės prisipažinimu, kaltinamojo J. M. daliniu kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios A. R., liudytojų O. M., D. M., R. M., Ž. T. (buvusios Žurauskaitės), R. B., G. M., R. B., R. E., D. M., J. Ž. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji V. M. ir J. M., būdami nepilnamečiai, 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., V. M. bendrininkaudamas vykdytoju su nusikalstamos veikos kurstytoju nepilnamečiu J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, J. M. ir kitam asmeniui prievarta palenkus jį daryti nusikaltimą, o būtent, J. M. ir kitam asmeniui rankose laikant peilius bei grasinant sužaloti šalia esančius V. M. brolį D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. M. draugę Ž. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), reikalavo V. M. iš kokio nors praeivio pagrobti telefoną arba kitą svetimą turtą, ko pasėkoje 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., V. M., vykdydamas J. M. ir kito asmens nurodymus, išlipdamas iš 15-ojo maršruto troleibuso, panaudodamas nukentėjusios A. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas ir tempdamas už nukentėjusios rankinės, dėl ko nukentėjusioji A. R. nukrito, tokiais veiksmais padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies minkštųjų audinių sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – A. R. priklausančią 200 litų vertės rankinę, kurioje buvo 300 litų, įvairiomis kupiūromis.

Nors kaltinamasis J. M. nurodė, kad jis kaltę pripažįsta, pripažįsta, kad jis vertė V. M. daryti nusikaltimą, tačiau neigia, kad turėjo peilį ir kad peiliu gąsdino V. M., byloje surinkti neginčijami įrodymai, kad J. M. su asmeniu, kurio atžvilgiu išskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą, palenkė V. M. daryti nusikaltimą gąsdindamas jo brolius ir jo merginą sužeisti, demonstruodamas peilį – plaštakę. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai. V. M. parodė, kad nuo jo sulaikymo momento jis pareigūnams tvirtino, kad J. M. vertė jį daryti nusikaltimą ir kad gąsdino peiliais, ką patvirtina policijos pareigūnų R. B. ir D. M. parodymai, kad kai jie sulaikė V. M. ir jo brolį R. M., jie iš karto papasakojo, kad V. M. vogti vertė J. M. su kitu asmeniu, tai patvirtina ir 2013-10-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiųjų patrulių D. M. ir R. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad V. M. tvirtino, jog J. M. su kitu asmeniu vertė jį daryti nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo tyrėja J. Ž. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą V. M., R. M. ir D. M., o taip pat Ž. T. (buvusi Ž.) tvirtino, kad V. M. vertė daryti nusikaltimą J. M., kuris rankose demonstravo peilį – plaštakę, su kitu asmeniu, kuris rankose turėjo ir demonstravo įprastą peilį. V. M., R. M., D. M. ir Ž. T. (buvusi Ž.) teisiamojo posėdžio metu visiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. M. ir kitas asmuo turėjo rankose peilius, J. M. turėjo peilį – plaštakę, kurį laikė kišenėje, o paskui išsiėmė ir sukiodamas ant piršto, demonstravo jiems visiems, o kitas asmuo turėjo įprastą peilį, kuri laikė rankovėje ir kuri išsiėmęs, demonstravo jiems, parodė, kad pastarieji ir žodžiais sakė, kad jei V. M. nepavogs, jo broliams ir draugei bus blogai, dėl ko V. M., jo broliai ir jo tuometinė draugė visi jų bijojo, bijojo kreiptis pagalbos ar pabėgti, nes jie visi jautė realią grėsmę savo ar artimų žmonių sveikatai ar gyvybei. Netikėti kaltinamuoju V. M., liudytojais D. M., R. M. ir Ž. T. (buvusia Ž.), kurie patys buvo įvykio vietoje ir viską matė ir girdėjo, o taip pat ir policijos pareigūnais R. B., D. M. ir J. Ž., nėra pagrindo, jų visų parodymai nuo asmenų sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradžios, o taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštarauja vienas kito parodymams ir kitoms nustatytoms aplinkybėms. Vien ta aplinkybė, kad sulaikius jaunuolius pas juos nebuvo surasti peiliai pati savaime neįrodo, kad V. M., jo broliai ir mergina nebuvo gąsdinami peiliais, jie sulaikymo metu paprasčiausiai ir netrukdomai galėjo būti išmesti, kadangi jau buvo tamsus paros metas. Be to, R. M. ir Ž. T. (buvusi Ž.) tvirtina, kad matė, kaip J. M. ir kitas asmuo patys uostė baltos spalvos miltelius iš pakelio, juos pylė į mineralinio vandens butelį ir liepė gerti V. M., kad „būtų daugiau drąsos“, tai patvirtino ir V. M.. Taigi, neginčijamai įrodyta, kad J. M., ir kitas asmuo, laikydami rankose peilius ir grasindami sužaloti šalia esančius V. M. brolį D. M. ir V. M. draugę Ž. T. (buvusią Ž.), reikalavo V. M. iš kokio nors praeivio pagrobti telefoną arba kitą svetimą turtą, ko pasėkoje 2013 m. spalio 31 d., apie 21.30 val., V. M., vykdydamas J. M. ir kito asmens nurodymus, išlipdamas iš 15-ojo maršruto troleibuso, panaudodamas nukentėjusios A. R. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė jos rankinę.

Kaltinamųjų V. M. ir J. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo V. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, požymius, o kaltinamojo J. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str.).

Nukentėjusioji A. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 360,00 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 2 000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios patirta turtine žala, civilinis ieškinys kaltinamųjų neginčijamas, prašoma priteisti turtinė žala mažintina grąžintų pinigu sumos dydžiu, todėl iš dalies tenkintinas.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltininkų veiksmų nukentėjusiajai A. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji po patirtų smurtinių veiksmų patyrė emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, didelius nepatogumus bei išgyvenimus.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimąo taip pat į tai, kad kaltinamieji yra nepilnamečiai, jie neturi turto. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 2 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 1 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas kaltinamajam J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 – 61, straipsniais ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis J. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigia, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, tačiau jis nepripažino darydamas poveikį V. M. gąsdinęs jį su juo buvusius asmenis demonstruodamas peilį, nors tai neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtinos įstatymų sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas.

Kaltinamasis yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, jis mokosi, savo kaltę iš dalies pripažino, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. nepilnamečiams.

Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkui buvo panaudota psichinė prievarta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. nusikalto pirmą kartą, jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis dirba, žada atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Esant išvardintoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 ir 80 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir jų paskirtį, darytina išvadą, kad, siekiant užtikrinti, jog atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, nepilnametis kaltinamasis V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį atleistinas (BK 93 straipsnio 1 dalis). Atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas

nusprendė:

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kaltinamajam pripažinus savo kaltę bei nuoširdžiai gailintis padarius nusikalstamą veiką ir esant pagrindui manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti kaltinamajam L. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams), įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto ir mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų, per vieną mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų solidariai, o jiems neturint lėšų ar turto, subsidiariai su atstovėmis pagal įstatymą kaltinamojo V. M. motina V. B. ir kaltinamojo J. M. motina S. M., 92,68 eurus (devyniasdešimt du eurus ir 68 ct), tai yra 320,00 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 289,62 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 ct), tai yra 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.