Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-777-422/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
II-777-422/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Dominykas Varnas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-777-422/2010
Nr.4-62-3-00591-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Eglei Lilaitei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. J.,

jo atstovui advokatui Dominykui Varnui,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atstovui Evaldui Raginiui,

nukentėjusiajam A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 13 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 56N-315233-10 A. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1d., 2d., padarymą paskirta 1000 litų bauda.

Administracinė nuobauda A. J. skirta už tai, kad jis 2010 m. balandžio 1 d. 13 val. 40 min. Vilkaviškio r. sav., kelyje Marijampolė- Kybartai- Kaliningradas 6,70 km. vairuodamas transporto priemonę SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojanti transporto priemonė neparodė kairiojo posūkio signalo, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei sukeltas kitam asmeniui nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais pažeidė KET 9p., 142.2p., 142p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo paskirtą nuobaudą panaikinti, administracinę bylą nutraukti. Skunde ir teismo posėdžio metu A. J. nurodė, jog važiuodamas Marijampolė – Vilkaviškis keliu pasivijo du automobilius, kadangi kelias iš priekio buvo laisvas, pirmiausia aplenkė Toyota automobilį, nesant kliūčių, nusprendė lenkti kitą, t.y., Citroen Xsara automobilį, kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo A. R., pradėjus jį lenkti, pastarasis įjungė kairįjį posūkį ir pradėjo sukti į kairę. Sustabdyti savo automobilio ir išvengti susidūrimo nebespėjo, abu automobiliai po susidūrimo atsidūrė kairiajame kelkraštyje esančiame griovyje bei atsitrenkė į medžius. Pareiškėjo teigimu, susidūrimas įvyko dėl A. R. kaltės, kuris pažeidė KET 93p., 161p., 162p., 9p. reikalavimus. Autoįvykis, pasak pareiškėjo ir jo atstovo, buvo ištirtas neobjektyviai, šališkai, nes A. R. yra policijos pareigūnas, dirbantis tame pačiame Vilkaviškio rajono policijos komisariate ir pavaldus administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą surašiusiam pareigūnui Evaldui Raginiui, todėl minėta institucija neturėjo teisės nagrinėti jo bylos. Nebuvo tinkamai užtikrintos jo procesinės teisės, nes nagrinėjant administracinę bylą jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimą dėl autoįvykio, netenkintas jo prašymas apklausti įvykio liudytoją R. M., kurią pavyko surasti duodant skelbimus per spaudą, 6 dienas po nutarimo priėmimo jis negavo bylos dokumentų kopijų.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, įrodytas surinkta administracinės bylos medžiaga. A. J., važiuodamas dideliu greičiu, laiku nepastebėjo A. R. vairuojamo automobilio rodomo posūkio, iš karto lenkė du automobilius, neįsitikinęs manevro saugumu, šie veiksmai sukėlė autoįvykį.

Nukentėjusysis A. R. prašė skundą atmesti. Nurodė, jog autoįvykį sukėlė A. J., todėl administracinė nuobauda jam skirta pagrįstai. Paaiškino, jog tuo metu lijo lietus, jis važiavo labai lėtai, iš anksto rodė posūkį į kairę, nes ketino įsukti į kairėje esantį keliuką, po to apsisukti, A. J. automobilis labai dideliu greičiu įskriejo į kelią iš dešinės pusės. Jo teigimu, A. J. automobilis važiavo iš paskos, tačiau nelenkė jo automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 256 str. 3 d., ATPK 284 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, organas (pareigūnas), spręsdamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn bei surinkti tokius faktus patvirtinančius įrodymus.

A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir kaltinimas pateiktas pagal ATPK 127 str. 1d., 2d., t.y. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito asmens lengvą kūno sužalojimą bei KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nors protokole A. J. kaltinamas padaręs KET 142.2p. reikalavimus, tačiau akivaizdu, jog kaltinimas suformuluotas dėl 141.2p. pažeidimo, kuris numato, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Minėtas neatitikimas pripažintinas formaliu pažeidimu, nedarančiu įtakos pažeidimo kvalifikacijai.

A. J. taip pat kaltinamas dėl KET 9 p. bei dėl KET 142p. reikalavimų pažeidimų.

KET 9p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 142p. numato, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl taikant administracinę atsakomybę, visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

A. J. paaiškino, jog 2010 m. balandžio 1 d. važiuodamas Marijampolė – Vilkaviškis keliu pasivijo du automobilius, pirmiausia aplenkė Toyota automobilį, lenkdamas kitą t.y., Citroen Xsara, automobilį, su juo susidūrė, pastarojo vairuotojas posūkį į kairę parodė ir suko į kairę tuo metu, kai jis jau buvo lenkiamas, todėl išvengti autoįvykio nebegalėjo.

Liudytoja R. M. (Toyota vairuotoja) teismo posėdžio metu paaiškino, jog važiuojant keliu Marijampolė- Vilkaviškis ją aplenkęs nuo Marijampolės atvažiavęs žalsvos spalvos automobilis, lenkė kitą prieš ją važiavusį automobilį ir su juo susidūrė. Prieš ją važiavęs automobilis posūkio į kairę prieš tai nerodė, posūkį į kairę parodė tik manevro metu.

A. J. paaiškinimai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, atitinka jo parodymus, duotus baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla Nr. 64-1-00373-10, b.l. 24-25), iš esmės sutampa su įvykį mačiusios liudytojos R. M. parodymais, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo.

Nutarimą priėmusios Institucijos atstovas abejojo liudytojos R. M. parodymų patikimumu, tačiau objektyvių įrodymų, juos paneigiančių, teismui nepateikė.Nors minėta liudytoja nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo apklausta, tačiau, teismui nekyla abejonių, jog autoįvykį ji matė. Tai patvirtina išsamus autoįvykio aplinkybių išdėstymas, kuris atitinka autoįvykio mechanizmą, A. J. paaiškinimus, baudžiamojoje byloje esamus duomenis. Ta aplinkybė, jog ji po įvykio nuvažiavo ir nepristatė pareigūnams kaip liudytoja, nepaneigia jos parodymų. Pažymėtina, jog minėta liudytoja buvo surasta per skelbimus vietinėje spaudoje (b.l.59). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ji būtų anksčiau bendravusi su autoįvykio dalyviais, kad būtų šališka ar neobjektyvi kurio nors eismo dalyvio atžvilgiu. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu, teismas liudytojos R. M. parodymais remiasi, laiko juos objektyviais ir nešališkais autoįvykio aplinkybėms pagrįsti.

Pažymėtina, jog A. J. paaiškinimus ir liudytojos R. M. parodymus patvirtina autoįvykio schema ( baudžiamoji byla, l. 5), iš kurios matyti, jog automobiliai susidūrė priešpriešinio eismo juostoje, A. R. vairuojamam automobiliui sukant į kairėje pusėje esantį keliuką bei automobilių sugadinimo pobūdis, fiksuotas Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ( baudžiamoji byla, l. 6-7). 2010-04-01 Citroen Xsara apžiūros akte fiksuoti esminiai sugadinimai iš kairės automobilio pusės, tai paneigia A. R. paaiškinimus, jog A. J. vairuojama Seat Alhambra prie įvykį jam važiavo iš paskos, o ne atliko lenkimo manevrą. Pažymėtina, jog ir Institucija pripažįsta aplinkybę, jog buvo lenkimas, tačiau kaltina, jog A. J. neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojantis vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo.

Tiek A. J., tiek liudytoja R. M. patvirtino, jog lenkimo metu priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, todėl pagal nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, darytina išvada, jog A. J. iš esmės nebuvo kliūčių lenkimo manevrui atlikti. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovo nurodytai aplinkybei, jog lenkimo metu buvo viršytas greitis, patikimų įrodymų nesurinkta, A. J. nurodė, jog važiavo nuo 90 iki 100 k/h , analogiškai paaiškino ir baudžiamojoje byloje, liudytoja R. M. nurodė jį važiavus 80-90km/h greičiu. Pažymėtina ir tai, jog kaltinimas dėl viršyto ar nesaugaus greičio A. J. nėra pateiktas.

Nukentėjusiojo A. R. parodymai yra nenuoseklūs. Duodamas paaiškinimus baudžiamojoje byloje nurodė, jog prieš atlikdamas manevrą į kairę, važiavo apie 40 km/ha, nenurodė jokių aplinkybių apie kitą automobilį, kuris, prieš atliekant jam manevrą, apvažiavo jį iš dešinės, teismo posėdžio metu teigė, jog važiavo apie 10 km/ha, paskui jį važiavęs automobilis lenkė jį iš dešinės, nurodė, jog tai sudarė pagrindą jam manyti, kad ir kitos aplenks saugiai. Analogiškai teigė jo iniciatyva iškviesta liudytoja J. M.. Dėl paaiškinimų nenuoseklumo, jų nesutapimo su baudžiamojoje byloje duotais parodymais bei prieštaravimo kitiems administracinėje byloje surinktiems duomenims, teismas nukentėjusiojo A. R. parodymus laiko neobjektyviais ir jais nesiremia. Atsižvelgiant į tai, jog jis su liudytoja J. M. buvo pažįstami prieš autoįvykį, juos sieja draugiški santykiai, minėtos liudytojos parodymai taip pat nelaikytini patikimais, vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai.

Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 141.2p. įpareigoja vairuotoją prieš pradedant lenkimo manevrą įsitikinti, ar transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, jog konkrečiu atveju A. R. posūkį į kairę parodė tuo metu, kai A. J. jau atliko lenkimo manevrą (t.y., buvo lenkime), taigi jam inkriminuoto KET 141.2p. pažeidimo nepadarė. Administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad Citroen Xsara vairuotojas, Seat Alhambra vairuotojui pradedant lenkimo manevrą, jau buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta priešingai, taip pat nėra patikimų įrodymų, jog A. J. kaip eismo dalyvis nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, A. R. ir liudytojos J. M. parodymai vertintini kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimai.

Įvertinus visumą aplinkybių ir įrodymų, nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo A. J. veiksmų ir eismo įvykio, skundžiamas nutarimas panaikintinas, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant nutarime nurodytų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. 1p.).

Kreipdamasis į teismą su skundu pareiškėjas pateikė visus jos nuomone reikšmingus įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdyje pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, advokato pagalba, kitomis procesinėmis teisėmis, tai leidžia teigti, jog klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pašalintos, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ši aplinkybė nėra esminis procesinis pažeidimas, kurio pagrindu būtų panaikintas nutarimas (2007 08 02 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo adm. byloje Nr. N18 -1403/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

2010 m. liepos 13 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 56N-315233-10, kuriuo A. J. pagal ATPK 127 str. 1d., 2d. paskirta 1000 Lt bauda panaikinti, administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Janina Vitunskienė