- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-283-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03556-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. J., E. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-283-227/2019 Teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03556-2018-2
2019 m. kovo 26 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-172-649/2019 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. J. ir E. M., dėl 24617,70 € turtinės ir 100000 € neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti Lietuvos Respublikos priteisti 24617,70 € turtinės žalos ir 100000 € neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja K. J. neišnagrinėjo jos ieškinio iš esmės, nepriėmė sprendimo, o jos elgesį nepagrįstai pateisino Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M., kuris dėl savo ankstesnio elgesio neturi jokios moralinės teisės nagrinėti jokių su ieškove susijusių klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinį bei nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, tai yra nurodyti ieškinio pagrindą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. 1 d. 2 p.); jei nenurodomi teisėjų tyčiniai veiksmai, dėl kurių atsirado žala ieškovei, neįtraukti teisėjų trečiaisiais asmenimis į procesą.
3. Teismas pripažino, kad ieškinyje ieškovė nenurodė ieškinio pagrindo, tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja K. J. neišnagrinėjo ieškovės ieškinio iš esmės ir nepriėmė sprendimo, o Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M. 2018-04-10 nutartimi nepagrįstai pateisino teisėjos K. J. elgesį. Pažymėjo, kad valstybė žalą atlygina visiškai tik tada, jei žala nagrinėjant civilinę bylą atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo tarpu ieškinyje nenurodyta, dėl kokių priežasčių teisėja K. J. neišnagrinėjo ieškovės ieškinio ir kodėl teisėjas E. M. atmetė ieškovės skundą, nenurodyta, kuo pasireiškė teisėjų kaltė. Iš LITEKO duomenų nustatė kad 2018-02-09 nutartimi teisėja K. J. ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui, o Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M. 2018-04-10 nutartimi ją paliko nepakeistą. Teisėjos K. J. 2018-02-09 nutartyje nurodyta, kad ieškovė turi teisę, pašalinusi nutartyje nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 4 dalį valstybė, atlyginusi žalą, atgręžtinio reikalavimo teisę į teisėjus įgyja tik tada, jei žala padaryta teisėjo tyčiniais veiksmais, todėl ieškovė ieškinyje privalėjo nurodyti, jos manymu, teisėjų neteisėtus tyčinius veiksmus, dėl kurių patyrė žalą. Jei ieškovė negali nurodyti teisėjų tyčinių veiksmų, dėl kurių, jos manymu, patyrė žalą, teisėjai turi būti pašalinti iš trečiųjų asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. sausio 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
5. Nurodė, kad ieškovė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl jis vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikomas nepaduotu ir yra grąžinamas. Teismas pasisakė dėl 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties įteikimo ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė, remiantis SODRA duomenimis nedirba, taip pat ieškinyje nebuvo nurodžiusi telefono numerio, teismas nutartį dėl trūkumų šalinimo siuntė ieškovės ieškinyje nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini) (tokiu adresu yra deklaruotas ieškovės gyvenamosios vietos adresas). Nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovei neįteikta (b. l. 50), tačiau, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, jei procesiniai dokumentai kitais būdais negali būti įteikiami, procesinius dokumentus pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintoje pažymoje. Todėl teismas pripažino, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietovėje, o šiuo atveju toks pranešimas į ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą buvo pristatytas 2018-11-21 ir laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų – 2018-12-21.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
7. Nurodo, kad ieškovė jokios teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo negavo, ką pripažino ir teismas, dėl ko užkirstas kelias į apeliaciją. Ieškovė visada priima jai siunčiamus dokumentus, ji priėmė skundžiamą nutartį, todėl tai galimai yra sąmokslas ar aplaidumas. Teisėjas, atsižvelgęs į jos amžių, galėjo pasiteiravimus pradėti ne nuo SODROS duomenų, bet nuo ligoninių, kur ieškovei tenka dažnai lankytis, ieškovė nėra išmani ir telefonu nebūtų galėjusi priimti nutarties, be to, telefonu nebendraujanti su nepažįstamaisiais dėl telefoninių sukčių. Teigia ieškinyje nurodžiusi ieškinio reikalavimą ir viską, kad reikalinga, taip pat, kokiais dokumentais grindžia ieškinį. Ieškinys atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus savo forma, turiniu ir pateikimo tvarka, todėl teiginiai dėl ieškinio trūkumų nepagrįsti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ieškovei nepašalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, nes nepateiktas patikslintas ieškinys, kuriame būtų aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas, taip pat neapsispręsta dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo procese. Apeliantės nuomone, ji buvo nurodžiusi ieškinio reikalavimą ir viską, kas reikalinga, taip pat, kokiais dokumentais grindžia ieškinį.
11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama priteisti Lietuvos Respublikos priteisti 24617,70 € turtinės žalos ir 100000 € neturtinės žalos teigė, kad žala jai yra padaryta dėl to, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja K. J. neišnagrinėjo jos ieškinio iš esmės, nepriėmė sprendimo, o jos elgesį nepagrįstai pateisino Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M., kuris dėl savo ankstesnio elgesio neturi jokios moralinės teisės nagrinėti jokių su ieškove susijusių klausimų.
13. Prieš priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį ir nurodyti ieškinio pagrindą, o jei nenurodomi teisėjų tyčiniai veiksmai, dėl kurių atsirado žala ieškovei, neįtraukti teisėjų trečiaisiais asmenimis į procesą. Nutartyje pažymėjo, kad ieškinyje nenurodyta, dėl kokių priežasčių teisėja K. J. neišnagrinėjo ieškovės ieškinio ir kodėl teisėjas E. M. atmetė ieškovės skundą, nenurodyta, kuo pasireiškė teisėjų kaltė. Pirmosios instancijos teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad 2018-02-09 nutartimi teisėja K. J. ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei išaiškinusi, kad ši gali vėliau, pašalinusi ieškinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, o Šiaulių apygardos teismo teisėjas E. M. šią nutartį 2018-04-10 nutartimi paliko nepakeistą. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį valstybė, atlyginusi žalą, atgręžtinio reikalavimo teisę į teisėjus įgyja tik tada, jei žala padaryta teisėjo tyčiniais veiksmais, todėl ieškovė privalėjo nurodyti, jos manymu, teisėjų neteisėtus tyčinius veiksmus, dėl kurių patyrė žalą.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2013-01-10 nutartis c.b. Nr. 2-2-27/2013).
15. Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Susipažinus su ieškovės ieškiniu, matyti, kad ji nekonkretizuoja, kokius neteisėtus veiksmus teisėjai atliko, mano, kad jos atžvilgiu priimtos nepagrįstos nutartys. Pažymėtina, jog ieškinio pripažinimas nepaduoti ir jo grąžinimas ieškovei nėra savaime neteisėtas veiksmas, tokia galimybė yra numatyta įstatymo. Todėl iš ieškinio turinio nėra aišku, kokius gi neteisėtus veiksmus atliko trečiaisiais asmenimis nurodyti teisėjai, ar jų veiksmai buvo tyčiniai. Nesant tokių duomenų valstybė, kuri turėtų atsakyti už teisėjų kaltais veiksmais padarytą žalą, negalės pateikti atsikirtimų į šiuos reikalavimus. Vadinasi, ieškovei nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas.
16. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatinėjimo kontekste ieškovė ieškinyje turi nurodyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kaip jie sąlygojo jo teisių pažeidimą, iš ko kildinama žala (priežastinis ryšys), taip pat žalos atsiradimo faktą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šiuo atveju ieškinyje tik abstrakčiai išdėstomos faktines aplinkybes apie ieškovės atžvilgiu atliktus, jos manymu, neteisėtus veiksmus jų nedetalizuojant. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, nes abstraktus faktinių aplinkybių išdėstymas savaime nereiškia, kad yra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas. Nesant ieškinyje suformuluoto aiškaus ieškinio pagrindo, toks ieškinys negali būti priimtas.
17. Nors apeliantė pateikė argumentus, kad jai nebuvo įteikta nutartis, įpareigojanti pašalinti ieškinio trūkumus, pripažintina, kad jai nutartis laikoma tinkamai įteikta vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Kadangi ieškovė per nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, pripažintina, kad pagrįstai teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
18. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, jos naikinti ar keisti skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeista.