Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Dariui Stulpinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta –(duomenys neskelbtini)., aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas (teistumas išnykęs), teistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2023 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 15.20 val. iki 17.00 val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, J. P. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S22“, IMEI(duomenys neskelbtini)., IMEI (duomenys neskelbtini)., 300 Eur vertės.

A. K., apklaustas kaip kaltinamasis, teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad dienos tiksliai jis neprisimena, neneigia, kad tai galėjo būti 2023 m. gruodžio 24 d., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Pamena, kad parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), jis nusipirko degtinės. Kitas vyriškis taip pat pirko degtinės ir jam pasiūlė kartu išgerti, dėl ko ji dar nupirko alaus. Abu nuėjo pas tą vyriškį į namus, gėrė degtinę, alų, visko gerai nepamena. Pamena tik, kad begeriant jis pastebėjo ant stalo telefoną, kuris buvo toks pat kaip ir jo, dėl ko pasiėmė. Namuose pamatė, kad parsinešė ne savo telefoną, kažkas jam padėjo tą telefoną nunešti į lombardą. Pripažįsta visas pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Žalos neatlygino, tačiau sutinka, jog nukentėjusiajam žala buvo padaryta ir sutinka ją atlyginti.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikų padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiojo parodymai.

Pareiškimo apie padarytos nusikalstamos veikos ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusysis J. P. parodė, tą dieną apie 14.45 val. jis išėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu(duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholio. Išėjus iš parduotuvės prie taromato jį užkalbino nepažįstamas asmuo, kuris paprašė paskolinti telefoną, kad galėtų paskambinti savo mamai. Pakalbėjęs telefonu, jam telefoną grąžino. Tas nepažįstamas žmogus pasakė, kad pažįsta jo kaimyną ir ketina ten eiti atsigerti alkoholinių gėrimų, todėl jie kartu iš parduotuvės aikštelės nuėjo link namų. Parėjus į namus, jis pasidėjo telefoną ant lovos ir nuėjo greitai pakviesti kaimyno P. (vardo neprisimena). Tada trise vartojo alkoholinius gėrimus. Kaimynas ir tas nepažįstamas asmuo susipyko, pradėjo stumdytis, todėl juos išvarė iš savo namų, o pats nuėjo miegoti. Prabudęs apie 17 val., jis pradėjo ieškoti savo telefono, bet niekur jo nerado. Į namus parėjo sūnėnas M. P., kuriam papasakojo, kad neranda savo telefono. Sūnėnas kelis kartus bandė skambinti jo mobiliojo telefono numeriu, tačiau telefono linija buvo užimta ir niekas neatsiliepė. Tą patį vakarą apie 22 val. pas jį atėjo kaimynas P. ir kvietė kartu parūkyti. Rūkant jis pasakė, kad neranda savo mobiliojo telefono. Kaimynas nurodė, kad atėjęs į jo namus matė telefoną padėtą ant lovos ir nurodė, kad tas atėjęs nepažįstamasis yra A. K., kuris gyvena(duomenys neskelbtini), pas tėvą. Keletą dienų telefono ieškojo, manydamas, kad nepamena, kur pasidėjo, tačiau apžiūrėjęs visus namus suprato, kad telefonas pavogtas. Įtarė, kad telefoną galėjo pavogti tą dieną jo namuose buvęs A. K.. Jo telefonas yra „Samsung S22“, juodos spalvos, be įdėkliuko. Mobiliojo telefono apsauginė plėvelė buvo atkibusi. Mobiliojo ryšio telefono „S22“ modelis, 128 GB, IMEI(duomenys neskelbtini); IMEI(duomenys neskelbtini). Telefone yra jo mirusio brolio nuotraukos. Dėl šio įvykio jam padaryta 300 turtinė žala (1 t., b. l. 14-24). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. P. parodė, jog telefone buvo įdėta viena SIM kortelė. Tą pavogtą telefoną maždaug prieš 6 metus naują nusipirko jo brolis, kuris šiuo metu jau yra miręs. Jo žiniomis, brolis už telefoną buvo mokėjęs apie 1200-1300 Eur. Brolis telefonu pasinaudojo apie pusantrų metų, o po mirties, maždaug prieš 5 metus, telefoną brolio sugyventinė padovanojo jam. Telefono įsigijimo dokumentų neturi, turi tik telefono dėžutę. Telefoną vertina 300 Eur. Telefonas jokių defektų neturėjo, tik buvo įskilęs ekrano apsauginis stikliukas. Domėjosi kainomis, matė, kad tokį dėvėtą telefoną galima įsigyti už 400 Eur. Jei pavogtas telefonas bus surastas, jokio žalos atlyginimo iš kaltininko nereikalaus, tačiau jeigu telefonas nebus rastas, pageidaus, kad kaltininkas jam atlygintų 300 Eur žalą. Jei kaltininkas žalą atlygins savanoriškai, civilinio ieškinio nereikš, kitu atveju pateiks civilinį ieškinį (1 t., b. l. 35-38).?

Liudytojas A. P. parodė, jog tą dieną išėjęs į bendro naudojimo koridorių-laiptinę, susitiko kaimyną J. P.. Su juo kartu buvo A. K., kuris yra panašiai 1967-1968 metų gimimo, bei kuris, jo žiniomis, gyvena(duomenys neskelbtini) kaime, pas tėvą. A. K. žino, nes kartu su juo Plungės mieste lankė vieną mokyklą. Sutikti laiptinėje asmenys nešėsi su savimi alaus, alumi pavaišino ir jį, o netrukus abu nuėjo į J. P. butą, o jis grįžo į savo. Po kurio laiko ir jis nuėjo pas J. P., kur bute buvo kaimynas ir A. K.. Atsigėrė alaus ir po penkių minučių išėjo į savo namus. Būdamas bute J. P. telefono nematė. Kitą dieną ryte koridoriuje jį susistabdė J. P., kuris pasakė, jog iš buto dingo jo telefonas, ir jis įtaria, kad jį galėjo pasisavinti A. K.. Kiek prisimena, J. P. naudodavosi juodos spalvos „Samsung“ telefonu, kuris visada buvo laikomas dėkle. J. P. jam dar pasakė, jog telefoną pasisavinęs asmuo patį telefoną išėmė iš dėklo, o dėklą paliko bute. Jis parekomendavo nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą (1 t., b. l. 55-58).???

Liudytojas R. S. parodė, jog 2023 metais, šv. Kūčių dieną, apie 18-19 val. išėjo iš prekybos centro „Maxima“, esančio adresu(duomenys neskelbtini), ir pamatė žemo ūgio, juodais drabužiais vilkintį asmenį, ant galvos mūvėjusį juodos spalvos kepurę. Minėtas asmuo kreipėsi į jį pravarde, pasakė, jog kartu su juo yra atlikę laisvės atėmimo bausmę 1991 metais, paminėjo kitus jų būryje kalėjusius asmenis, kurių paprastas kalinys nebūtų paminėjęs. Tas vyriškis jo paklausė, ar turi asmens tapatybės kortelę, nes jis nori į lombardą užstatyti savo telefoną. Neva, jam reikalingi pinigai, jo sugyventinė namuose laukia, o jis neturi nė cento. Jis paklausė, ar telefonas nėra vogtas, nes anksčiau jau yra buvę tokių istorijų, kai juo pasinaudoja, siekdami užstatyti vogtus daiktus. Vyriškis jam pasakė, kad telefonas nėra vogtas. Gali paminėti, jog vyriškis jam nepasirodė, jog būtų buvęs stipriai neblaivus, nes jis gan aiškiai kalbėjo, nuo jo nejuto sklindančio alkoholio kvapo. Pasikalbėjęs su vyriškiu, sutiko jam padėti užstatyti telefoną savo vardu. Nuėjo į senąjį lombardą, Respublikos gatvėje, kur pateikė telefoną, viską derino tas vyriškis, o jis tik pateikė savo asmens tapatybės dokumentą. Lombarde matė vyriškio užstatomą telefoną, kuris buvo juodos spalvos, daugiau detalių apie telefoną neprisimena. Lombardo darbuotoja paėmė telefoną ir užstatu padavė jam 150 Eur stambiomis kupiūromis. Tuomet šalia buvęs vyriškis paprašė, jog darbuotoja pasmulkintų sumą ir ji tai padarė. Pasmulkintus pinigus pasiėmė tas vyriškis. Jis prie pinigų nebuvo nė prisilietęs. Vyriškis jam pinigų už telefono užstatymą nesiūlė, jis jokių pinigų negavo. Kai išėjo iš lombardo, tas vyriškis pasiūlė jam eiti kur nors atsigerti alaus, bet jis atsisakė. Jiems išsiskiriant, vyriškis pasakė, jog grįš atgal į lombardą, kad iš gautų pinigų pats įsigytų kokį pigesnį telefoną. Nuo to momento jis vyriškio daugiau nematė ir mieste nebuvo sutikęs. Kiek pamena, vieno iš pokalbių metu vyriškis jam pasakė, jog šiuo metu gyvena soduose, už Telšių miesto, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Praėjus kuriam laikui iš pažįstamo asmens sužinojo, jog jis nugirdo lombarde sakant jo pavardę, pamanė, kad tai dėl užstatyto telefono, suprato, jog jis galėjo būti vogtas, todėl nuėjo pats į policijos komisariatą aiškintis situacijos, ten sužinojo, jog telefonas buvo vogtas. Pats bandė susisiekti, t.y. buvo nuvykęs į sodus ieškoti vyriškio, kuriam padėjo užstatyti telefoną, tačiau jo nerado. Jeigu reikėtų daryti akistatą ar atpažinti vyriškį, kuris prašė užstatyti telefoną, mano, jog galėtų jį atpažinti (1 t., b. l. 61-64).???

Liudytoja L. B. parodė, jog ji dirba „UAB A.“ lombarde, yra kasininkė–priėmėja. Prisimena, kad praėjusių metų šv. Kūčių vakarą ji dirbo iki 19 valandos. Pamena, kad prieš darbo dienos pabaigą, apie 17-18 val., į lombardą atėjo du vyriškiai. Vienas vyriškis buvo jaunesnis, su barzda, rausvos spalvos, kitas asmuo buvo vyresnis, vilkėjo juodą kepurę. Tie abu vyriškiai jai tuo metu buvo nepažįstami, tik atsimena, kad vyresnis vyriškis anksčiau keletą kartų buvo atnešęs paprastus, mygtukinius telefonus. Su ja bendravo tas vyresnis vyriškis. Jis nurodė, kad nori užstatyti mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, jei gerai pamena, modelis buvo „S22“. Asmens tapatybės dokumentą pateikė tas jaunesnis vyriškis, todėl to asmens vardu supildė užstato sutartį. Ji nesigilino, kieno konkrečiai buvo tas telefonas. Tas jaunesnis vyriškis tam senesniam vyriškiui siūlė telefoną užstatyti tik tam tikram laikotarpiui, tačiau tas vyresnis vyriškis nurodė, kad jis to telefono nebepasiims. Jai iš pradžių kilo įtarimas, ar tas vyresnis vyriškis gali turėti tokį telefoną, todėl patikrino telefono IMEI per e-policija ir manoimei.lt , tačiau informacijos, kad telefonas yra pagrobtas, nebuvo. Atsimena, jog pinigus už parduotą telefoną paėmė tas vyresnis vyriškis. Jei neklysta, tų vyriškių pristatytas telefonas buvo parduotas 2023 m. gruodžio 26 d., o kitą dieną į ją dėl telefono kreipėsi policijos pareigūnai. Tą pačią dieną apie ieškomą mobilaus ryšio telefoną informavo savo vadovę. Jai kalbant su vadove, į lombardą buvo atėjęs jai žinomas asmuo, kurio pavardė – (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad pokalbio metu, vadovei pasakė vardą ir pavardę to asmens, kuris pristatė policijos ieškomą telefoną. Ją išgirdęs, (duomenys neskelbtini) paklausė, ar tas asmuo yra su barzda, suprato, kad tai jį sudomino, kadangi jis tą asmenį pažįsta. Maždaug už pusės valandos į lombardą atėjo tas asmuo su barzda, kurio vardu buvo užpildyta sutartis. Jis paaiškino, kad tas vyresnis vyriškis jo tik prašė asmens dokumento, o šis sutiko ateiti į lombardą kartu su tuo asmeniu ir jai pateikti savo dokumentą. Atsimena, jog tas asmuo sakė, kad tas telefonas buvo ne jo, o to vyresnio vyriškio. Kuomet į lombardą kreipėsi policijos pareigūnai dėl aukščiau paminėto mobilaus ryšio telefono, ji iš vaizdo įrašo, kuris buvo įrašytas lombarde, padarė ekrano nuotrauką, kurioje matomas tas vyresnis vyriškis ir klientų teiravosi, gal kuris šį asmenį atpažįsta. Vienas iš klientų jai pasakė, kad tai yra A. K.. Po kelių dienų į lombardą atėjo, kaip jau dabar žino, A. K., t.y. tas pats asmuo, kuris buvo atėjęs su jaunesniu barzdotu vyriškiu per šv. Kūčias. Jis ant prekystalio padėjo savo asmens dokumentą ir paprastą mygtukinį telefoną. Kaip suprato, jis norėjo jį užstatyti. Ji pasiėmė jo asmens dokumentą, tikrai matė, kad dokumentas buvo išduotas A. K. vardu, atsimena, kad dar užsirašė jo asmens kodą ir apie tai informavo policijos pareigūnus. Pagal asmens tapatybės kortelėje buvusią nuotrauką suprato, kad dokumentą pateikęs asmuo yra tas pats asmuo, kuris vaizduojamas pateiktame dokumente. Iš jo telefono nebepriėmė, kadangi iš tokių asmenų, kurie galimai pristato vogtus daiktus, nebepriima. Paaiškino, kad policijos pareigūnams pateiktame vaizdo įraše rodomas laikas neatitinka realaus laiko, jei neklysta, rodomas laikas yra dvi ar trys valandos į priekį (1 t., b. l. 67-70).???

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu(duomenys neskelbtini), miegamasis kambarys (1 t., b.l. 28).???

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole su fotolentele nurodyta, jog J. P. apžiūrai pateikė mobiliojo ryšio telefono dėžutę (1 t., b. l. 71-73).???

UAB „A.“ el. laiške nurodyta, jog UAB „A.“ pateikė sutarties Nr. 4764 fotonuotrauką ir vaizdo įrašą (1 t., b. l. 76-78).???

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas UAB „A.“ pateiktas vaizdo įrašas. Pateiktame vaizdo kameros įraše užfiksuota lombardo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpa, kurioje lombardo darbuotoja bendrauja su klientais. Vaizdo įrašo trukmė 4 min. 54 sek. Joje matoma, kaip pateikiamas mobiliojo ryšio telefonas, pildomi dokumentai, sumokami pinigai (1 t., b. l. 84-86).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota UAB „A.“ pateiktos sutarties apžiūra. Sutartis Nr. 4764 sudaryta 2023 m. gruodžio 24 d. tarp UAB „A.“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), ir tarp kliento R. S.. Iš pateiktos sutarties matyti, kad pateiktas daiktas – „Samsung S22“, 1 vnt., IMEI 2569, paskola –150 Eur, numatyta grąžinimo data – 2023 m. gruodžio 25 d. Sutartyje nurodytos taisyklės, po kuriomis matomi, kaip suprantama, kliento vardas, pavardė ir parašas, patvirtinantis, jog klientas su taisyklėmis susipažino ir pinigus gavo. Taip pat matomas ir firmos atstovės L. B. parašas (1 t., b. l. 87-89).???

2024 m. kovo 22 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00472-24 UAB „A.“ pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti du asmenys, UAB „A.“ darbuotojai L. B. sudarant sutartį Nr. 4764, pateikę pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną. Atlikus įtariamojo A. K. apklausą, dar kartą buvo peržiūrėtas UAB „A.“ pateiktas vaizdo įrašas. Sulyginus vaizdo įraše matomo asmens, vilkinčio žieminę juodos spalvos kepurę, veido atvaizdo bruožus, kūno sudėjimą, bendrą vaizdą su apklausoje matyto įtariamojo A. K. veido bruožais, kūno sudėjimu ir bendru vaizdu, nurodyta, jog galima konstatuota, kad tai yra tas pats asmuo (1 t., b. l. 101-102).

Nukentėjusysis pareiškė 300,00 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 39).

2024 m. vasario 24 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 179-182).

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, toliau – ir BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. K. pagrobė nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S22“, kurio vertė 300 Eur. Tokią išvadą teismui leidžia daryti kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai, aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Prieštaravimų tarp kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo parodymų bei rašytinių įrodymų nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pilnai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Kaltinamojo A. K. veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis 2023 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 15.20 val. iki 17 val., iš buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, J. P. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S22“, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio (150 Eur) sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio (500 Eur) sumos, taip padarydamas baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika nelaikytina visuotinai pavojinga, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę – ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas išnykęs, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaip minėta, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistas, nes prieš tai turėti teistumai išnykę, tačiau ne kartą baustas už administracinius nusižengimus nuosavybei ir nuobaudos galioja. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad žala neatlyginta, į kaltinamojo asmenybę, o taip pat į netinkamą nukentėjusiojo nesuderinamą su sociume priimtomis normomis elgesį, (pačiam pasikviečiant nepažįstamą asmenį į namus vartoti alkoholinius gėrimus ir pan.), individualizuodamas bausmę, pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Teismas daro išvadą, kad parinkus nuteistajam bausmės rūšį – areštą – bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta išnykus teistumui, pritartina prokuroro siūlomai bausmės rūšiai, tačiau paskiriant mažesnės trukmės bausmę – areštą 30 parų (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytas aplinkybes, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrintina su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta bausmė, į kurios atlikimo laiką įskaitytina ankstesniu nuosprendžiu atlikta bausmė.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. vasario 21 d. nutarimu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Teismas sutinka, jog prašoma priteisti suma atitinka rinkoje siūlomų analogiškų mobiliųjų telefonų kainą, todėl iš kaltinamojo priteistina 300 Eur nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti (BPK 109 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD+R laikmena, kurioje įrašytas iš UAB „A.“ gautas vaizdo įrašas, 1 vnt., (saugomas voke prie bylos 1 tomo galinio virželio), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nubausti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti atliktą bausmę, paskirtą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. vasario 21 d. nutarimu kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo A. K. priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD+R laikmeną, kurioje įrašytas iš UAB „A.“ gautas vaizdo įrašas, 1 vnt., (saugomas voke prie bylos 1 tomo galinio virželio), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.