- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-866-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00476-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- D. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 7 d. 06 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), D. Š., vairuodamas transporto priemonę Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į kelio būklę, slidžiame kelyje nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu D. Š. pripažino padaręs pažeidimą, teismui paaiškino, kad skubėjo į darbą, todėl padaręs eismo įvykį pasišalino. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio D. Š. pasiaiškinimo matyti, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimus (5 b.l.).
D. Š. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio (2, 3 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (4 b.l.), S. G. paaiškinimu (6 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (7-8 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog ant transporto priemonės Mazda 626 rasti techniniai defektai: apgadintas priekinis bamperis ir variklio dangtis. Išvada: dalyvavo eismo įvykyje (9 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad D. Š. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 7 d. 06 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), D. Š., vairuodamas transporto priemonę Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į kelio būklę, slidžiame kelyje nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, t.y. padarė eismo įvykį. D. Š. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. Š., vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Po šio įvykio jis nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. nurodytas įvykio aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis, tarnybinius pranešimus, fotonuotraukas, paaiškinimą), įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, paties asmens elgesį po eismo įvykio, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog D. Š. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino transporto priemonę, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. Š. 2015 m. sausio 7 d. 06 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į kelio būklę, slidžiame kelyje nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. D. Š. kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sunkių pasekmių nesukėlė, D. Š. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini)), iš esmės yra mažareikšmis, jame nebuvo sužaloti žmonės. Pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, turėdamas 6 metų vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tik 1 kartą 2009 metais, padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, paskirta bauda nėra didelė, ji yra sumokėta, administracinė nuobauda nebegalioja, tai jį teigiamai charakterizuoja kaip atsakingą vairuotoją. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pažeidėjas tą pačią įvykio dieną apie 19 val. paskambino į Eismo įvykių registravimo skyrių ir paaiškino, jog ryte vairuodamas automobilį Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Po skambučio D. Š. nedelsdamas maždaug per 1 valandą prisistatė į Eismo įvykių registravimo skyrių, parašė paaiškinime, kuriame prisipažino padaręs eismo įvykį. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė administracinės atsakomybės, nesistengė paslėpti eismo įvykio vietos pėdsakų, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, pats paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį, nevengė atvykti į policiją, paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino, kad apgadino kitą automobilį, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad D. Š. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius (padaryti nežymūs apgadinimai nukentėjusiojo automobiliui), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėjas kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes D. Š. padarytas teisės pažeidimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. D. Š. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, trumpesniam negu minimalus sankcijoje numatytam laikotarpiui, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
D. Š. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.