Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovėms J. Z., I. L., L. G., B. B. dėl paveldėto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su V. L., kuris iki šios santuokos turėjo keturias dukras – L. G., B. B., I. L. ir J. Z.. (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis V. L. mirė. Santuokos su V. L. metu, 1999 m. vasario 10 d. ieškovė įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, ieškovė kartu su mirusio V. L. dukromis yra įpėdinės pagal įstatymą, todėl paveldi jo turtą lygiomis dalimis, t. y. po 1/10 dalį. CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai paveldimą turtą gali pasidalinti bendru sutikimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešajame registre. Ieškovė su atsakovėmis susitarė dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pasidalijimo. 2000 m. lapkričio 10 d. ieškovė sumokėjo I. L. ir J. Z., o 2000 m. lapkričio 28 d. B. B. ir L. G. po 592 Lt piniginę kompensaciją už joms tenkančią nekilnojamojo turto dalį ir tokiu būdu su atsakovėmis pasidalijo paveldimą turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Nurodo, kad šis turto pasidalijimas nebuvo įformintas notarine sutartimi, todėl dabar negali įregistruoti nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į tai prašo ieškinį patenkinti, pripažinti jai nuosavybės teise į 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių.

Atsakovės į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį joms pranešta (b. l. 44-47). Atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. L. ir atsakovės B. B., L. G., J. Z. ir I. L. yra mirusio V. L. sutuoktinė ir jo dukros, todėl yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą. 2000 m. lapkričio 10 d. ir 2000 m. lapkričio 28 d. sutartimis ieškovė ir atsakovės pasidalijo paveldėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius. Pagal sutartį ieškovei I. L. atiteko nekilnojamasis turtas, o atsakovėms B. B., L. G., J. Z. ir I. L. – 171,46 Eur (592 Lt) piniginė kompensacija. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Santuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. L. ir I. L. (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) V. L. mirė (b. l. 6). Pareiškimai patvirtina, kad V. L. sutuoktinė I. L. ir jo dukros B. B., L. G., J. Z. ir I. L. pateikė pareiškimus apie palikimo priėmimą po V. L. mirties (b. l. 16-19). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kieko statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. L. ir V. L. po 1/2 dalį kiekvienam (b. l. 14,15,48-50). 2000 m. spalio 18 d. I. L. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį V. L. piniginio indėlio (b. l. 12). 2019 m. vasario 7 d. I. L. išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir į 1/2 dalį turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nustačius, kad 1/2 dalis priklauso I. L., o 1/2 dalis šių statinių - V. L. (b. l. 7-11). Iš Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad V. L. turtą paveldi: 1/10 dalį jo sutuoktinė I. L. ir po 1/10 dalį jo dukros B. B., L. G., J. Z. ir I. L. (b. l. 13). Iš 2000 m. spalio 9 d., 2000 m. spalio 12 d., 2000 m. spalio 27 d. ir 2000 m. spalio 31 d. susirašinėjimo tarp įpėdinių matyti, kad mirusio V. L. dukros siekė pasidalinti paveldėtą nekilnojamąjį turtą gaudamos 592 Lt piniginę kompensaciją už joms tenkančias nekilnojamojo turto dalis, nekilnojamąjį turtą perleidžiant mirusiojo sutuoktinei I. L., kuri su tokiu paveldėto turto pasidalijimu sutiko (b. l. 20-24). 2000 m. lapkričio 10 d. I. L. ir J. Z., o 2000 m. lapkričio 28 d. B. B. ir L. G. raštu patvirtino, kad už joms tenkančią 1/5 dalį nekilnojamojo turto kiekviena iš mirusiojo sutuoktinės I. L. gavo po 592 Lt piniginę kompensaciją ir į šį turtą pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 25-32).

Teismas konstatuoja:

pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įgyvendinimo įstatymas) 38 straipsnio 1 dalį, 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje taikytinos 1964 m. CK normos. Remiantis CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiojo sutuoktinė ir vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai, kurie paveldi lygiomis dalimis. Mirusiojo sutuoktinė I. L. ir dukros B. B., L. G., J. Z. ir I. L. priėmė palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodamos palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2, 3 dalys). Paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis (CK 600 straipsnio 1 dalis). 2000 m. lapkričio 10 d. ir 2000 m. lapkričio 28 d. susitarimai patvirtina, kad įpėdinės paveldėtą turtą pasidalijo: mirusiojo dukros B. B., L. G., J. Z. ir I. L. gavo po 592 Lt piniginę kompensaciją kiekviena už perleidžiamą jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį, o sutuoktinė I. L. sumokėjo sutartą 592 Lt dydžio kompensaciją kitoms pirmos eilės įpėdinėms ir įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.

Sprendžiant, ar sandoris atitiko reikalaujamą formą, taikytinos 1964 m. CK normos (Įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta (CK 44 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Šio reikalavimo pažeidimo padariniai – įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 58 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 58 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tam, kad būtų galima taikyti CK 58 straipsnio 5 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje šalys rašytiniais susitarimais patvirtino savo valią: atsakovės išreiškė savo valią perduoti joms tenkančias nekilnojamojo turto dalis likusias po tėvo V. L. mirties kitai įpėdinei sutuoktinei I. L. už 592 Lt piniginę kompensaciją, o I. L. perėme šias turto dalis ir susitarimo momentu išmokėjo kiekvienai iš atsakovių po 592 Lt, todėl savo pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė. Ieškovės ir atsakovių veiksmai 2000 – 2019 m. laikotarpiu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovės turėjo siekį sudaryti ginčo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šios sutarties neįformino notarine tvarka, tačiau nei po susitarimų surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė abipusės valios parduoti joms tenkančią statinių dalį ieškovei už 592 Lt. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad šalys atliko veiksmus, būdingus pirkimo–pardavimo sutarčiai, todėl atsižvelgus į bylos aplinkybes, šalių tikruosius ketinimus, jų tikslą, elgesį po sutarties sudarymo, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti CK 58 straipsnio 5 dalį ir pripažinti galiojančiu ginčo statinių dalies pirkimo–pardavimo sandorį.

Sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų trijų CK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 58 straipsnio 5 dalį. Dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas.

Ieškovė prašo pripažinti, kad ji iš atsakovių įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių. Iš ieškovės ir atsakovių rašytų susitarimų matyti, kad atsakovės perleidžia ieškovei joms tenkančią 1/5 dalį nekilnojamojo turto. Iš nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei ir jos mirusiam sutuoktiniui priklauso po 1/2 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė kartu su atsakovėmis lygiomis dalimis paveldėjo mirusio V. L. nekilnojamąjį turtą, vadinasi 1/2 dalis V. L. statinių tenka visoms penkioms įpėdinėms lygiomis dalimis, t. y. po 1/10 dalį (1/2 : 5). Esant šioms aplinkybėms ieškovė paveldėjo 1/10 dalį mirusio sutuoktinio V. L. statinių, o likusias 4/10 dalis (supaprastinus - 2/5 dalis) įsigijo iš atsakovių sumokėdama kiekvienai iš jų po 171,46 Eur (592 Lt) kompensaciją. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti iš atsakovių įgijus 1/2 dalį statinių, likusių po V. L. mirties yra nepagrįstas, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pardavėjas negali perleisti turto daugiau nei jam priklauso (CK 47 straipsnis, 253 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovių įgijus 2/5 dalis ginčo turto, tokia dalis ir nustatytina sprendime.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,34 Eur, ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš jos, todėl jos iš jos priteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti.

Pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą ieškovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovių B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė 2/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) o I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nupirko 2/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įgijo į šį turtą nuosavybės teises.

Priteisti iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,34 Eur (šešiolika eurų 34 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.