- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-2703-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14840-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje - V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. D. (toliau – ir atsakovas) prašydamas: 1) priteisti ieškovui iš atsakovo 640 Eur išlaikymo kaip nepilnamečiui asmeniui skolą, kuri buvo paskaičiuota antstolio ir susidarė iki 2024 m. liepos 24 d. (ieškovo pilnametystės), 2) priteisti ieškovui iš atsakovo kas mėnesį iki to mėnesio 25 dienos mokamą išlaikymą po 400 Eur, mokamą nuo ieškovo pilnametystės (nuo 2024 m. liepos 25 d.) iki tol, kol ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), ar mokysis kitoje švietimo institucijoje dieniniame skyriuje, tačiau ne ilgiau nei ieškovui sukaks 24 metai, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, ieškovui iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokamą išlaikymą po 400 Eur, mokant už kiekvieną mėnesį iki to kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesumokėjo pilnos išlaikymo sumos ieškovui, kai jis dar buvo nepilnametis, o ieškovui sulaukus pilnametystės visiškai juo nesirūpina ir nemoka jokio išlaikymo. Vienai mamai per sunku rūpintis ieškovu, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant laikiną išlaikymą. Ieškovas pažymėjo, kad tai paskutiniai ir itin atsakingi mokslo metai prieš baigiamuosius egzaminus, reikalingi korepetitoriai, didelės investicijos į ateitį. Ieškovas teigė, kad ieškinio reikalavimai neabejotinai yra tikėtinai pagrįsti, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas pasunkės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. D. atsiliepimu nurodė, kad ieškovas klaidina teismą teigimu, kad ieškovas nesumokėjo visos išlaikymo sumos kol ieškovas buvo nepilnametis. Ieškovas yra įvykdęs teismo sprendimą pilna apimtimi ir sumokėjęs visas jam priteistas sumas. Paaiškino, kad nesiėmė iniciatyvos dėl išlaikymo ieškovui sulaukus pilnametystės, kadangi augina dar du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Teigė, kad ieškovas pats atsisakė bendrauti su tėvu, ką yra fiksavę ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą su prašymu jam padėti sulaukus pilnametystės. Ieškovas visada ignoravo atsakovo siekį bendrauti su ieškovu, neatsiliepdavo į jo skambučius, norą bendrauti ir dalyvauti ieškovo gyvenime.
5. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu sutiko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui mokamą periodinėmis išmokomi po 306,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant už kiekvieną mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
7. Preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškinio tenkinimo tikimybė.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo sūnus, kuris 2024 m. liepos 25 d. tapo pilnamečiu. Sulaukęs pilnametystės ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.
9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo įsidarbinęs ir gavo savarankiškų pajamų iš darbo santykių (birželio mėn. – 840,00 Eur, liepos mėn. – 926,00 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 268,61 Eur iki mokesčių). Nurodyti duomenys leido teismui spręsti, kad ieškovas siekia savarankiškų pajamų ir vasaros atostogų metu dirbo, kita vertus, vasaros metu uždirbtos pajamos neleis užtikrinti būtiniausių ieškovo poreikių paskutiniais jo mokymosi gimnazijoje metais, nes tikėtina, kad prasidėjus mokslo metams ir mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje ieškovas neturės galimybės dirbti ir užsidirbti savo išlaikymui reikalingų lėšų. Teismo turimais duomenimis, ieškovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.
Atsiliepimas
10. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdo ūkininko veiklą, turi registruoto nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto. Tikslūs duomenys apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį teismui nėra žinomi. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad išlaikymo ieškovui sulaukus pilnametystės neteikia, bet galėtų jį teikti, jei ieškovas pateiks protingus ir realius reikalavimus, taip pat nurodė, kad turi nepilnamečių vaikų, kuriuos turi išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir jis negali teikti ieškovui laikino išlaikymo, užtikrinančio jo būtiniausius poreikius.
11. Nurodė, kad ieškovui sulaukus pilnametystės jam išlaikymą teikia ieškovo mama, kuri padengia būtinas ieškovo pragyvenimo išlaidas ar dalį jų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiuo metu išmokų vaikams, sulaukusiems 18 metų, tačiau besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą, dydis yra 96,25 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius išmoką – 306,00 Eur per mėnesį. Teismas nutarė ieškovo prašymą patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui po 306,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atsakovas V. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nesutikus panaikinti nutarties prašė sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių dydį iki 150,00 Eur. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Atsakovas niekada nesislapstė ir sąžiningai vykdė visus teismo nustatytus įpareigojimus. Antstolio patvarkymas, kuriuo vykdomasis raštas buvo grąžintas ieškovui kaip pilnai įvykdytas, pagrindžia atsakovo sąžiningumą ir tinkamą pareigų vykdymą. Atsakovas ne tik yra sumokėjęs visą išlaikymą, bet ir yra permokėjęs ir nereikalauja iš ieškovo grąžinti permokėtas sumas.
13.2. Ieškovas nuslėpė, kad dirbo ir gavo pajamas, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas dėl pornografinio turinio medžiagos laikymo, saugojimo ir platinimo. Ieškovas melagingai aiškina, kad jam reikia mokytis ir tam reikalingos papildomos lėšos, nors ieškovas buvo priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų ir mokėsi tik vidutiniškai, todėl perteklinių investicijų poreikis yra niekuo nepagrįstas.
13.3. Atsakovas yra ūkininkas ir turi registruoto nekilnojamojo turto. Žemės sklypai reikalingi atsakovo tiesioginei veiklai vykdyti, o pats ūkininko statusas dar visiškai nereiškia, kad atsakovas disponuoja pakankamomis pajamomis. Ūkininkavimo veikla yra susijusi su nuolatiniu apyvartinių lėšų investavimu ir reali investicinė grąža ateina tik einamųjų metų pabaigoje pridavus derlių arba tik kitų metų pradžioje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdys atsakovo veiklą ir apsunkins ją, kadangi negalėdamas nupirkti trąšų ar vykdyti žemės paruošimo bei sėjos darbų atsakovas papildomai patirs nuostolių.
13.4. Atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų ir yra gydomi valstybinėse ligoninėse. Teismas vertindamas apsaugos priemonių sumos dydį atėmė iš šių dviejų nepilnamečių vaikų, kurie realiai dar negali savimi pasirūpinti, teisę ir garantiją ne tik į fizinių ir sveikatos bei sveikatinimo poreikių tenkinimą, bet ir į tinkama socialinių poreikių taikymą iškeldamas vien tik ieškovo interesus.
Atsiliepimas
14. Ieškovas D. D. atsiliepimu prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
14.1. Teismo priteistas 306 Eur išlaikymo dydis yra mažesnis nei minimalus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga į rankas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 708,4 Eur, t. y. po 354,2 Eur iš kiekvieno tėvo). Iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos. Atsakovas dar negauna ir nėra gavęs 96,25 Eur išmokos.
14.2. Atsakovas nenurodo jokio reguliavimo, kuris leistų atsakovui mokėti atsakovo prašomą išskirtinai mažą 150 Eur išlaikymo sumą.
14.3. Ieškovas turi sunkių sveikatos problemų, tarp jų – (duomenys neskelbtini). Šias ligas reikia nuolat gydyti, pirkti vaistinius preparatus.
14.4. Ieškovo mama nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. yra bedarbė, tačiau deda visas pastangas, kad užtikrintų maksimaliai ieškovo interesus. Atsakovo finansinė padėtis yra gera, todėl jis privalo teikti tinkamą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus – procesinius sprendimus dėl paskirtos baudos atsakovui už sprendimo nevykdymą, gimimo liudijimą, duomenis iš SPIS, duomenis apie ieškovo ligą, duomenis, kad atsakovas yra PVM mokėtojas.
17. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinojo išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pareikštas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.
25. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką pilnamečių vaikų išlaikymo bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui dydžio bei kokios yra atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą (paramą). Šios aplinkybės, o taip pat ir aplinkybės, dėl paties pilnamečio vaiko galimybių bei pastangų pasirūpinti reikalingomis pajamomis ir kt., turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos svarstant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui.
28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovas yra apelianto sūnus, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje ir mokslus baigs 2025 m. Apeliantas prie sūnaus išlaikymo neprisideda.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui esant pilnamečiui, tačiau vis dar besimokančiam mokykloje ir todėl reikalaujančiam tėvų paramos, abu tėvai privalo prisidėti prie jo išlaikymo, todėl tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą pilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis. Priešingu atveju, bus galimai neužtikrinti minimalūs sūnaus poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui tol kol jis mokosi vidurinėje mokykloje.
30. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių nurodytas išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo besimokančiam mokykloje ir iš esmės neturinčiam savarankiškų pajamų sūnui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo vasaros metu uždirbtos pajamos neleis užtikrinti būtiniausių ieškovo poreikių paskutiniais jo mokymosi gimnazijoje metais, nes prasidėjus mokslo metams ir mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje ieškovas neturės galimybės dirbti ir užsidirbti savo išlaikymui reikalingų lėšų.
31. Nors atsakovas įrodinėja, jog jis turi kitų įsipareigojimų, t. y. dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus, kurie turi specialius poreikius, nepaneigia atsakovo galimybės išlaikyti ir pilnameti vaiką, kuris dar nebaigė vidurinės mokyklos (gimnazijos). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vykdo ūkininko veiklą, gauna pajamas, nors ir nereguliaraus dydžio, turi registruoto nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto. Remiantis atsakovo sąskaitos išrašu nustatyta, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio mėn. gavo 700 Eur pajamų, 2024 m. rugsėjo mėn. – 2 219,69 Eur pajamų, 2024 m. spalio mėn. – 6 775,47 Eur pajamų, 2024 m. lapkričio mėn. – 673,20 Eur pajamų. Tai rodo, jog atsakovas turi galimybes mokėti savo pilnamečiam sūnui išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, tenka abiem tėvams, turintiems tokią galimybę, todėl nenustačius, kad atsakovas objektyviai negalėtų teikti išlaikymo savo pilnamečiui sūnui (ieškovui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes susijusias su atsakovo pajamų dydžiu, pilnamečio vaiko poreikių suma, pilnamečio vaiko pajamų dydžiu, teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik nagrinėjant bylą iš esmės.
32. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl laikino išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, svarbi aplinkybė yra tai, jog pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje, todėl jis negali gauti papildomų pajamų, kad kalėtų save išlaikyti. Ieškovui 2025 m. baigus gimnaziją, būtu pagrindas peržiūrėti teikiamo laikinojo išlaikymo būtinybę.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, pagrįstai vertino, kad ieškovo interesus patenkintų 306,00 Eur per mėnesį iš atsakovo ieškovui priteistina laikina parama. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.