- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-406-392/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. T. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 72,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. T. 72,41 Eur negrąžinto kredito sumą, 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 7,45 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (90,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyke ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove S. T. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9829196001, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 72,41 Eur (250 Lt) kreditas dviejų mėnesių terminui su 113,26 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 195,10 proc.). Atsakovė pagal sutartį pirmą įmoką turėjo sumokėti praėjus trims mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 3 d. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 10,40 Eur kredito kainą iki 2014 m. liepos 3 d., tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę.
4. Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, sprendė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžintą kreditą ir 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Teismas, spręsdamas dėl prašomų mokėjimo palūkanų dydžio, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimo funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl teismas padarė išvadą, jog tai yra sutartinės netesybos. Teismas konstatavo, jog prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas laikė, jog palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 7,45 Eur (82,81 Eur X (0,05/100) X 180) ir priteisė iš atsakovės 7,45 Eur palūkanų.
5. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 90,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 79,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 72,35 Eur palūkanų, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jos prašomos 72,35 Eur palūkanos yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Nurodo, kad neprašė teismo priteisti nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, aiškiai nurodė, kad prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, mokėjimo palūkanas kvalifikavo kaip netesybas, vėliau kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino ir tik dalį priteisė. Teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
6.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik ieškovei grąžinti suteiktą 72,41 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, kurios metinė norma – 195,10 proc., per 2 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, kuri, kaip minėta, sudaro 195,10 proc. Nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo dienos paskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 195,10 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 113,26 proc. metinę palūkanų normą. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku sutarties nevykdė ir sutarties terminas pasibaigė, atsakovė ieškovei liko skolinga 72,41 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, paskaičiuotą už 2 mėnesius pagal sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtiną kredito grąžinimo grafiką iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
6.3. Pažymėjo, kad apeliantė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties termino pasibaigimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 322 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties termino pasibaigimo dienos suma sudaro 72,35 Eur. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir apeliantės prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms.
6.4. Apeliantė nurodo, kad sutartyje įtvirtinta 195,10 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 113,26 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama. Pažymi, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas. Šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nurodo, kad atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
6.5. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pakeista, nurodant, kad priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove S. T. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9829196001, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 72,41 Eur (250 Lt) kreditas dviejų mėnesių terminui su 113,26 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 195,10 proc.). Atsakovė pagal sutartį pirmą įmoką turėjo sumokėti praėjus trims mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 3 d. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 10,40 Eur kredito kainą iki 2014 m. liepos 3 d., tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą.
9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 72,41 Eur negrąžintą kreditą, 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 72,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 72,41 Eur negrąžinto kredito sumą, 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 7,45 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (90,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomas priteisti mokėjimo palūkanas teismas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias palūkanas ir sumažino nuo 72,35 Eur iki 7,45 Eur sumos bei sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Sutarties nuostatas, tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi sumažinant palūkanas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
13. Nagrinėjamu atveju pagal 2014 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktą šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi kreditu (atlyginimas už pinigų skolinimą), specialiosiose šios sutarties sąlygose šalys nurodė, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 113,26 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 195,10 proc. Vartojimo kredito sutarties 4.4. ir 6.5. punktais šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal Sutartį mokėtinas sumas. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir Sutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino palūkanų paskirtį, mokėjimo palūkanas pripažino turinčiomis kompensuojamąją funkciją palūkanomis bei nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, yra taikoma nustatant kompensuojamųjų palūkanų dydį ir negali būti taikoma pelno palūkanų dydžio nustatymui.
15. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur, taip pat 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88, 98, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės S. T. 72,41 Eur negrąžinto kredito sumą, 10,40 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 72,35 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (155,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės S. T. 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.