Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Petrui M. S., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

Petras M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Tauragė, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Petrui M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 14.45 val., adresu Gedimino g. 46, Tauragė, vairavo automobilį H. S. Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti iš dujų degalinės, užsipylęs degalų (dujų), neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neįsitikino, kad dujų žarna atjungta, ir važiuodamas ją nutraukė. Įvykio metu nutraukta žarna, automobilis nesugadintas. Iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos, bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d.

Petras M. S. kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. ,,Orlean“ degalinėje pildė automobilio degalų baką dujomis. Užsipylęs dujų pradėjo važiuoti, neištraukęs iš automobilio bako dujų žarnos antgalio. Pradėjęs važiuoti netrukus išgirdo kaip kažkas ,,pokštelėjo“. Sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė, kad iš kolonėlės yra išsitraukusi dujų žarna. Pamanęs, kad nieko ypatingo nenutiko, jis žarną padėjo šalia dujų kolonėlės. Jo nuomone ištrauktą žarną buvo galima įstatyti atgal į prieš tai buvusią vietą. Kadangi skubėjo vykti į Klaipėdą pas gydytojus, policijos įvykiui įforminti nekvietė, degalinės operatoriui nieko apie tai nesakė nes manė, kad jokios žalos degalinei nepadarė. Važiuodamas į Klaipėdą vis dėlto nusprendė paskambinti degalinės operatoriui ir pasakyti kas nutiko. Operatorius jam atsakęs, kad draudimas viską apmokės, o jam tik reikia nueiti į policiją. Tą pačią dieną, už kelių valandų grįžęs iš Klaipėdos nuvykęs į Tauragės policijos komisariatą, kur jam liepė pirmadienį ateiti į nurodytą kabinetą. Nurodytą dieną jis atvyko į policijos komisariatą. Nurodo, kad neturėjo jokios tyčios pabėgti iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai ar degalinės operatoriui, nes manė, kad niekam nepadarė jokios žalos, o nutrauktą dujų žarną reikia tik prijungti prie kolonėlės.

Liudytojas G. J., dirbantis AB ,,Ventus-Nafta“ vadybininku, parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. operatorius pranešė, kad yra nutraukta dujų kolonėlės žarna. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad nepažįstamas vyriškis, nutraukęs dujų žarną pasišalino apie tai nepranešęs degalinės darbuotojams. Kadangi kaltininko nebuvo, jis iškvietė policijos pareigūnus. Nutrūkusiai žarnai sutvarkyti buvo iškviestas įmonės atstovas, kuris pritvirtino naują žarną. Sena žarna buvo pažeista, jai buvo nulaužta mova, jos sutaisyti ar įstatyti atgal buvo neįmanoma.

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas pažeidimas, t.y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, gali būti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai (nepranešant policijai ar kitaip pažeidžiant KET) paliekant eismo įvykio vietą.

Lietuvos A. T., vienodindamas teismų praktiką laikosi pozicijos, kad pažeidimas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t.y. pasišalinimas iš eismo įvykio, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. KET pažeidęs asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir, kad iš įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Pažeidėjas turi suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ignoruodamas šią pareigą iš eismo įvykio vietos pasišalina. Duomenys rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr.2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. tik tada, kai yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Trūkstant bent vieno sudėties elemento atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. negalima.

Nustatyta, kad Petras M. S. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 14.45 val., degalinėje, esančioje adresu Gedimino g. 46, Tauragė, į automobilio dujų balioną pripylęs suskystintų dujų, prieš pradėdamas važiuoti, neatjungė dujų užpylimo žarnos ir išvažiuodamas ją nutraukė, taip sugadindamas AB ,,Ventus-Nafta“ turtą (3-6). Tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b.l. 29), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), fotonuotraukos (b.l.5-10), liudytojo G. J. parodymai. Petrui M. S. nutraukus kolonėlės dujų žarną, AB ,,Ventus-Nafta“ patyrė 641,62 EUR žalą, nes būtent tiek kainavo nutrauktos žarnos pakeitimas kita dujų žarna (b.l. 27-28). A. P. M. S. teiginys, kad nutraukęs dujų žarną, jis niekam jokios žalos nepadarė, nes akivaizdu, kad nutrauktą dujų žarną būtų galėję vietoje įstatyti atgal degalinės operatoriai, tačiau jie, įvertinę apgadinimo mąstą, iškvietė specializuotos įmonės atstovus, kurie nustatė, kad žarna turi būti pakeista nauja.

Petras M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atsakomybės už nutrauktą žarną nevengė. Pastebėjęs, kad dujų žarna nutraukta, žarną padėjo prie dujų kolonėlės, manydamas, kad ją ji nėra sugadinta, ir degalinės operatorius ją įstatys atgal. Pats įstatyti dujų žarnos nebandė, nes yra sunkiai sergantis, neturi jėgų sunkiems darbams atlikti. Nors M. S. teigia, kad skubėjo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nutraukus žarną, jis iš įvykio vietos skubiai nepasišalino, bet privažiavo prie degalinės pastato, kuriame buvo jo žmona, užėjo į degalinėje esančią parduotuvę. Degalinės patalpos ir prieigos yra filmuojamos, todėl asmuo, kuris vengia atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, stengtųsi kuo greičiau palikti degalinės teritoriją. Susižinojęs degalinės telefono numerį, Petras M. S. tą pačią dieną paskambino operatoriui. Telefonu degalinės darbuotojai jam paaiškino, kad žalą jiems atlygins draudimas, o dėl pačio įvykio patarė kreiptis į policiją, ką jis nedelsdamas ir padarė, paaiškinęs, kad buvo nuvykęs į policijos komisariatą, tačiau ten patarė atvykti dar kartą pirmadienį. Matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015-09-05, t.y. savaitgalį, todėl galima tikėti Petro M. S. aiškinimu, kad policijos komisariate buvę pareigūnai jam patarė atvykti darbo dieną ir susisiekti su administracinio teisės pažeidimo bylą tiriančiu pareigūnu.

Motyvuojamoji dalis

Kaip ir minėta prieš tai, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos asmuo pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją įgnoruodamas pasišalino. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad Petras M. S. nevengė atsakomybės – jis pripažino nutraukęs dujų žarną, tačiau manė, kad tokiais veiksmais niekam žalos nepadarė, telefonu paskambino nukentėjusiajam, klausė dėl žalos atlyginimo, pats buvo nuvykęs į policijos komisariatą, iš įvykio vietos nenuvažiavo staiga, liko eismo įvykio vietoje, t.y. dar vaikščiojo po degalinės pastatą ir teritoriją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad Petro M. S. veikoje dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., padarymo nėra tyčios (ATPK 10 str.), tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla atskiroje dalyje nutrauktina (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., pagrindu.

Skiriant nuobaudą Petrui M. S., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė – pažeidimą padarė būdamas sulaukęs daugiau kaip 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Petras M. S. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Petrui M. S. už įvykdytą pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., skirtina administracinė nuobauda – 28 EUR bauda,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p. 2 p., teismas,

nutarė:

Pripažinti kaltu Petrą M. S. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos 127 str. 2 d., ir jam paskirti 28 EUR baudą,

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 15051372363.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.