Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. (G.) apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 11 d., tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas bute, (duomenys neskelbtini), be S. K. žinios ir leidimo, paėmęs S. K. vardu AB „Swedbank“ išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas šios kortelės PIN kodą apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2021 m. rugsėjo 11 d. 11.49.44 val. įdėjęs šią mokėjimo kortelę į AB „Seb“ banko bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir suvedęs neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, išgrynino 180 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 11 d. 13.47.34 val. būdamas (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinį, sumokėdamas 0,95 eurus. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo S. K. priklausančius 180,95 eurų vertės turtą.

Be to, V. J. (G.) neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, jis, laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. apie 18.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas bute, (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, be S. K. žinios ir leidimo, paėmė S. K. vardu AB „Swedbank“ išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai ją laikė pas save iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kol šią bekontaktę mokėjimo kortelę perdavė M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, nukentėjusiajai S. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti.

Be to, V. J. (G.) neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, jis 2021 m. rugsėjo 11 d. laikotarpyje nuo 11.49.12 val. iki 11.49.44 val. neteisėtai panaudodamas svetimą S. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ bekontaktę „Debit MC“ mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus įdėjo ją į AB „Seb“ banko bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir suvedęs neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas: 2021 m. rugsėjo 11 d. 11.49.12 val. balanso peržiūrą; 2021 m. rugsėjo 11 d. 11.49.44 val. išgrynino 180 eurų; 2021 m. rugsėjo 11 d. laikotarpyje nuo 13.47.34 val. iki 13.48.05 val., netesėtai panaudodamas svetimą S. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ bankui priklausančią bekontaktę „Debit MC“ mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atsiskaityti už prekes, būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – 2021 m. rugsėjo 11 d. 13.47.34 val. atsiskaitė už pirkinį, sumokėdamas 0,95 eurus, 2021 m. rugsėjo 11 d. 13.48.05 val. pasikėsino atsiskaityti už prekes 2 eurus, tačiau operacija buvo atmesta dėl lėšų nepakankamumo.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad kaltinamasis V. J. grobimo būdu įgijo svetimą banko kortelę taip neteisėtai ją užvaldė bei disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent S. K. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele. Be to, V. J. (G.) neteisėtai panaudojo šios svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, dėl ko neteisėtai pasinaudojęs šia mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis iniciavo finansines operacijas be teisėto kortelės savininkės žinios, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajai S. K. priklausantį turtą – 180,95 eurų.

Tokius kaltinamojo parodymus atitinka ir patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios S. K. parodymai ir nurodytos aplinkybės apie tai, kad iš jos buvo pagrobta banko mokėjimo kortelė, kurią pripažino turintis sūnaus draugas V. J., nukentėjusiosios policijos įstaigai pateiktas pareiškimas dėl pagrobtos kortelės ir nuimtų pinigų, liudytojų M. K. ir M. Š. tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie bendravimą su kaltininku ir turėtą banko kortelę, taip pat policijos įvykių registro išrašo duomenys, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, AB „Swedbank“ raštas ir pateikti priedai apie finansines operacijas su nukentėjusiosios vardu išduota banko kortele, AB „SEB“ banko išrašas, byloje esančios fotonuotraukos iš bankomatų. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami tam, kad teismas V. J. (G.) pripažintų kaltu dėl neteisėtos veikos.

V. J. (G.) slapta, be leidimo paimdamas nukentėjusiosios vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir ją pasisavindamas tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir vėliau savo valia tyčia panaudojo nukentėjusiosios S. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, taip neteisėtai ja disponavo ir atliko ir finansines operacijas. Tokia V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

V. J. (G.) panaudojo S. K. priklausančią AB ,,Swedbank“ išduotą banko kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankomate suvedęs jam žinomą kortelės PIN kodą be teisėto mokėjimo kortelės savininkės žinios iniciavo finansines operacijas tiek tikindamas sąskaitos balansą, tiek nuimdamas nuo sąskaitos grynuosius pinigus, vėliau pirkdamas ir bandydamas nusipirkti prekes. V. J. (G.) neteisėtai pasinaudodamas nukentėjusiosios S. K. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone be nukentėjusiosios žinios ir be leidimo atlikdamas finansines operacijas, kurių metu panaudodamas apgaule save identifikavo kaip kitą asmenį, taip sukčiavimo būvu pasisavino svetimą nedidelės vertės nukentėjusiajai S. K. priklausantį turtą, t. y. 180,95 eurų. Tokie kaltininko neteisėti veiksmai dėl finansinių operacijų inicijavimo ir kitiems asmenims priklausančio turto įgijimo sukčiavimo būdu atitinka nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, kaip įvykdyta idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

Teismas šalina kaip faktinę nusikalstamos veikos aplinkybę, kad banko kortelė buvo pagrobta iš S. K. chalato, nes tai nebuvo neginčijamai nustatyta ir įrodyta byloje. Pirminiuose parodymuose nukentėjusioji teigė, kad kortelė buvo pagrobta iš piniginės, vėliau nukentėjusioji nurodė, kad kortelė dingo iš chalato, pats kaltininkas nuoširdžiai prisipažindamas nurodė, kad kortelę paėmė nuo palangės. Ši aplinkybė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, dėl ko nėra privaloma nusikalstamos veikos turiniui.

V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir reiškė gailestį dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodė pripažindamas visus nusikalstamus veiksmus teisme ir sutikdamas atlyginti padarytą žalą. V. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagrindo atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę V. J. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atžvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. J. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, kitos dvi – prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis). V. J. praeityje neteistas (b. l. 120-121), dažnai baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 122-127). V. J. yra nedirbantis, nėra jog registruotas Užimtumo tarnyboje, teigė esantis susipykęs su šeima ir gyvena atskirai. Teismas nustatė vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Respublikiniame priklausomybės ligų centre V. J. per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 136). VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė (b. l. 137). Iš specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. J. yra pakaltinamas ir pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajai už padarytas veikas kaip nedirbančiam ir pajamų neturinčiam asmeniui ne švelniausio pobūdžio baudos, bet griežtesnes sankcijose numatytas arešto bausmes dėl padarytos ne vienos, bet kelių nusikalstamų veikų. Bausmės dydis dėl kaltininko prisipažinimo (atsakomybę lengvinančios aplinkybės) nustatytinas arčiau minimalios ribos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu dėl veikų pavojingumo panašumo ir to paties baudžiamojo objekto subendrintina su bausme paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas išnagrinėjo bylą sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą V. J. atidedant. Teismas nustatė, kad V. J. anksčiau neteistas, jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to, V. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą ne trumpiausiam terminui, o būtent 6 (šešiems) mėnesiams.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su intensyvia priežiūra, V. J. (G.) skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 7 punkte, 8 punkte, 6 dalyje numatytos pareigos: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Tyrimo metu S. K. pareiškė civilinį ieškinį nurodydama padarytą jai 303 eurų turtinę ir neturtinę žalą, tačiau prašydamas priteisti 300 eurų (b. l. 53). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad iš jos buvo pavogta banko kortelė ir išgryninta 180 eurų. Be to, jai reikėjo darytis naują kortelę, kuri kainavo 3 eurus, tai bendra jai padaryta turtinė žala yra 183 eurai. Neturtinę žalą vertina 120 eurų, kadangi ji laukė naujos kortelės, turėjo skolintis pinigus vaistams, produktams, buvo sunku pragyventi. Civilinė ieškovė į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teismas nustatė, kad V. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinės žalos dydis yra įrodytas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, o prašoma atlyginti neturtinė žala atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, kaltininko kaltęs formą ir kitas reikšmingas aplinkybes taip pat laikytinas atitinkančiu protingumo ir proporcingumo principus. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais V. J. (G.) veiksmais. Pats kaltininkas civilinį ieškinį tiek dėl turtinėęs, tiek dėl neturtinės žalos pripažino, žalos dydžio neginčijo ir sutiko nukentėjusiajai atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įvertinus visa tai, teismas civilinį ieškinį patenkina visiškai, priteisdamas iš žalą padariusio V. J. (G.) civilinio ieškovo prašomą atlyginti 300 eurų sumą.

Kaltinamajam V. J. (G.) 2022 m. birželio 3 d. teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė namų areštas, kuri tinkamai įgyvendindama savo tikslus paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina kaip nebereikalinga.

Proceso metu buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos 183,33 Eur išlaidų išieškojimo iš V. J. (G.).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas remiantis privalomu įstatymo numatytu pagrindu paskyrė kaltinamajam gynėją, tai padaryta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo V. J. (G.) turtinę padėtį (oficialiai nedirbantis, pajamų ir santaupų neturi, turės atlyginti žalą nukentėjusiajai) teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

V. J. (G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 182 straipsnio 3 dalyje ir skirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

- 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti 35 (trisdešimt penkių) parų areštą;

- 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti 35 (trisdešimt penkių) parų areštą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d. bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu V. J. (G.) skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. (G.) skirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2002 m. birželio 2 d. iki birželio 3 d. kaip atliktą vieną arešto bausmės parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu likusios arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti V. J. (G.) intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Įpareigoti V. J. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę namų areštą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Iš V. J. S. K. naudai priteisti 300 (tris šimtus) eurų turtinės ir neturtinė žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 183,33 Eur išlaidų priteisimo iš V. J. (G.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.