Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. (K. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. liepos 30 d. surašė K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2008 m. liepos 30 d., apie 18.00 val., Pramonės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Nissan X-trail, v/n (duomenys neskelbtini) pravažiavo geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, vairavo neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė KET 117.11, 211, 216.3, 275 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 125 straipsnyje.

II.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą arba jį pakeisti, sušvelninat nuobaudą. Paaiškino, kad važiavo per geležinkelio pervažą iš paskos kitoms transporto priemonėms. Nepastebėjo, kad jam kertant pervažą būtų užsidegęs eismą draudžiantis šviesoforo signalas, tai galėjo nutikt nebent tada, kai jis jau buvo kertantis pervažą. Priešais save pastebėjo policijos ekipažą, todėl stengėsi elgtis ypač atidžiai policijos akivaizdoje. Jį sustabdžius policininkams, negalėjo pateikti privalomojo automobilio draudimo, nes jo nerado automobilyje, vėliau, kai policijos pareigūnai išvyko iš įvykio vietos, draudimo dokumentus jis atrado.

IV.

V.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu K. G. skirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 125 straipsnyje, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį, pravažiavo geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, bei nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Nuobauda už sunkiausią iš pareiškėjo padarytų pažeidimų numatyta ATPK 125 straipsnio, t. y. bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Pareiškėjui paskirta nuobauda – 300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems mėnesiams – skirtinos nuobaudos vidurkis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši teisės norma leidžia organui (pareigūnui) pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad Institucija peržengė ribas perkvalifikuojant pažeidimą, nepagrįsta. Pažymėtina, jog teisingumo interesai reikalauja, kad teismas tinkamai taikytų įstatymus nustatančius administracinę atsakomybę ir priimtų teisingus sprendimus, atitinkamai iš ATPK normų seka, jog galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 286 str. 2 d.), todėl vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas pažeistas ATPK straipsnis, nereiškia, jog pažeidimų esmė neatskleista ar administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo nuo pat pažeidimo padarymo momento suprato, už kokį pažeidimą jis baudžiamas – už tai, kad nepateikė civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Pažeidėjas dalyvavo bylos nagrinėjime tiek priimant nutarimą Institucijai, tiek pirmosios instancijos teisme, todėl žinojo kuo yra kaltinamas.

Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir buvo galima netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į ATPK 27 straipsnį, reglamentuojantį specialios teisės atėmimo nuobaudos taikymo bendrąsias nuostatas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Ketvirta, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus, o tai pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra K. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Konstatuotina tai, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja naudojimosi jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – tvarką, kas ATPK 27 straipsnio pagrindu yra pakankamas pagrindas skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą ir paskiriant sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. G. skirta ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. G. (K. G.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.