Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų M. Č., M. P. K., G. L., O. D., J. D., G. S., Č. R., D. R. V., A. S., Ritos B. P. ir J. V. S. parodymais, specialisto išvada Nr. 11-2789 (06) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji I. Š. kalta prisipažino ir 2010-07-01 apklausos metu paaiškino, kad nori patikslinti kai kuriuos pranešime apie įtarimą išdėstytus niuansus. Dėl atsiskaitymų už seminarus, ji apmokėjo tik už viešbutį Kaune „Takioji Neris", o kas ir kokiu būdu apmokėjo už kitus viešbučius, jai nežinoma. Nuo 2004 metų kovo iki rugpjūčio mėnesio seminarus Vilniuje ir Kaune vedė F. H. ir I. A.. Ji (I. Š.) tuose seminaruose dalyvavo tik kaip klausytoja. Nori patikslinti, kad 1 procentas jai buvo skaičiuojamas tik nuo pervedamos į (duomenys neskelbtini) kontrakto sumos, bet neįskaitant agio mokesčio. Kaip jau minėjo ankstesnėse apklausose, realiai ji pinigų, t.y. 1 procento nuo investuotojų pervestos sumos, susikaupusių jos asmeninėje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje negavo. Šiuos pinigus ji investavo į savo (duomenys neskelbtini) kontraktus. Dėl įmonės „N. I." nori patikslinti, kad 1 procentas nuo investuotojų pervestos sumos į „N. I." nebuvo mokamas. Per savo nepatyrimą tiesiog patikėjo F. H. ir J. S. pažadais (4 bylos tomo 89-90b.l.).

2007-05-17 apklausos metu paaiškino, kad 2004 metų pradžioje iš pažįstamų sužinojo apie firmos (duomenys neskelbtini) organizuojamą prezentaciją, kurioje buvo pristatomos Anžuano banko (duomenys neskelbtini) terminuotų sutarčių sudarymo sąlygos. Prezentacijas vedė F. H.. Sąlygos jai tiko ir ji sudarė investicinę sutartį. Būtent tuo metu susipažino su Liberty banko atstovu F. H. (jis yra vienas iš šio banko savininkų), kuris tuo metu norėjo įregistruoti firmos „Beluga service Ltd" atstovybę, kuri reklamuotų banko paslaugas. Kadangi F. H. ieškojo patalpų, todėl I. Š. pasiūlė savo įmonės turimas patalpas, esančias Aukštaičių g. 7, Vilniuje. 2004-05-14 sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią patalpas nuomojo iki 2004-09-01. Vėliau F. H. sužinojo, kad banko paslaugų reklamavimui atstovybės įregistruoti nereikia, tai patalpų atsisakė (nes patalpos buvo reikalingos tik dėl registracijos). Maždaug 2004 metų spalio mėnesį F. H. jos paprašė padėti reklamuoti banko paslaugas, kadangi jam buvo nepatogu važinėti į Lietuvą. Ji seminarus vedė „Šarūno" viešbutyje, esančiame Raitininkų 4, Vilniuje. Kiek pamena, nuomos sutartį sudarė F. H., o kas apmokėdavo nuomos mokestį viešbučiui, ji nežino, ji nemokėjo. Jai firma „Beluga service Ltd" apmokėjo už sugaištą laiką ir turėtas išlaidas -pinigus pervesdavo į jos individualios įmonės sąskaitą. Ji nei su (duomenys neskelbtini) nei su firma „Beluga service Ltd" kokių nors raštiškų sutarčių dėl jos veiklos nebuvo sudariusi. Ji nepasirašinėjo kaip „Beluga service Ltd" direktorė, garbės rašte pasirašė kaip direktorė, nes tai buvo Naujametinis pokštas. Kiek žino, firma „Beluga service Ltd", kuriai vadovauja kita Kipro bendrovė - „Axioman services limited", turi reklamuoti (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas. (duomenys neskelbtini) licencija , kiek žino, buvo visada, ją matė banko internetiniame puslapyje. Seminarus vedė 3-4 kartus per mėnesį, susirinkdavo 10-12 žmonių grupės, žmonės ateidavo tik per pažįstamus. Ji žmonėms pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) siūlo terminuotas indėlių sutartis, mokant 18-36 procentus metinių palūkanų (priklausomai nuo indėlio dydžio ir trukmės). Jei žmonės susidomėdavo ir sąlygos tikdavo, banko pareiškimų sudaryti indėlį blankus jie paimdavo pas juos atvedusį asmenį. Pareiškimų blankus jos ofise paliko F. H. ir ji juos duodavo visiems, kas norėjo. Tiksliau, jie gulėjo lentynoje ir juos galėjo pasiimti bet kas. Nors blankai buvo numeruoti, tačiau jie nebuvo griežtos atskaitomybės ir atsiskaityti už juos nereikėjo. F. H. buvo palikęs banko rekvizitus, kur reikia persiųsti pinigus. Pinigus žmonės turėjo siųsti draudimo bendrovei PM INSURANCE S.A. (remiantis pareiškimo punktu Nr.l). Žmonėms pasirašius pareiškimą bei jiems padarius piniginius pavedimus per banką (ji į banką su žmonėmis neidavo, pinigus jie pervesdavo asmeniškai), ji pareiškimą pinigų pervedimo kopiją paso kopiją išsiųsdavo kliento prašymu registruotu laišku kompanijai PMI S. L. (tai irgi nurodyta pareiškime), kuri tvarkė Liberty banko dokumentus (klientai palikdavo 10 litų pašto išlaidoms padengti). Kontraktus bankas tiesiogiai atsiųsdavo žmonėms į namus. Buvo keletas atvejų, kai bankas įjos ofisą (Aukštaičių 7, Vilniuje) atsiuntė vokus, adresuotus klientams, bet jie buvo užklijuoti, ir I. Š. juos perduodavo žmonėms. Kas buvo vokuose, ji nematė. Vidutiniškai per mėnesį išsiųsdavo apie 40 pareiškimų maždaug 100000 JAV dolerių sumai. Kiekvienas klientas gavo visą informaciją tiesiai iš banko į namus ir galėjo bendrauti asmeniškai su banku, galėjo sužinoti savo pinigų judėjimą likutį, užsakyti pinigų pervedimą į savo sąskaitą. Apie tai, kad banko kontrakte yra tik vienas parašas ir tas - neoriginalus, ji nesusimąstė. Banko siūlomi indėliai 100 procentų buvo apdrausti Urugvajuje registruotoje draudimo bendrovėje „PM Insurance". F. H. rodė šios firmos steigimo dokumentus ir įstatus. Apie draudimą taip pat parašyta sutartyje. Ji asmeniškai gaudavo 1 procentą nuo klientų pervestos sumos už visus atliktus darbus. Šie pinigai atsirasdavo jos asmeninėje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Lygiai taip pat, kaip kiekvienas banko klientas, gaudavo 7 procentus nuo kiekvieno atvesto kliento investuotos sumos. Minsko „International rezerve bank" sąskaitas klientai atsidarydavo patys. Iš internetinio banko puslapio atsispausdindavo sutarties blanko pavyzdį, jį užpildydavo, pridėdavo paso kopiją ir siųsdavo registruotu laišku bankui. Šios sąskaitos buvo atidaromos tam, kad (duomenys neskelbtini) galėtų pervesti klientų pinigus. Jos nuomone, sąskaitos buvo atidaromos Minske, nes Baltarusijoje mažesni mokesčiai. Latvijos „Lateko bank Cirus" tarptautines banko korteles klientai gavo iš banko, bet neatsimena, iš kokio. Kiekvienas klientas asmeniškai užsisakinėjo kortelę per internetą. Šios kortelės buvo reikalingos tam, kad klientai galėtų išsigryninti pinigus iš savo sąskaitų „Liberty" banke. Ji tokių kortelių nedalino, ir kas jas turėjo - nežino. M. J. I. A. pažįsta. Jos buvo pristatyti seminaro metu kaip menedžeriai, o J. S. - kaip (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas. Paskutinį kartą juos matė 2006 metais. Z. H. matė paskutinį kartą gal 2004 metais (4 bylos tomo 57-59 b.l.).

2008-03-17 apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su „GS A. S.". 2006 metų maždaug sausio mėnesį I. A. papasakojo apie bendrovę „GS A. S.", registruotą Kipre, tačiau tikslios bendrovės veiklos ji nežino. I. A. pasiūlė dalyvauti 3 dienų seminare (ir 3 dienų poilsis) Egipte už trečdalį kainos. Kažkas iš ,,GS A. S." darbuotojų (konkrečiai dabar jau neprisimena kas) paprašė, kad visi norintieji važiuoti į seminarą, pervestų pinigus į jos sąskaitą Minsko „International rezerve banke" kaip garantą, kad vyks į seminarą Egipte. Kadangi „N. I." planavo pasirašinėti kontraktus ir pinigus pervesti Į Minsko „International rezerve bank", tai ja buvo pasinaudota todėl, kad ji jau turėjo atidarytą sąskaitą nurodytame banke. Tą seminarą organizavo bendrovė „GS A. S.". Tai buvo tarptautinis seminaras, kuriame buvo virš 100 žmonių, jų tarpe buvo ir G. L.. Seminare buvo pristatyta „N. I." - Šveicarų bendrovė, kuri siūlė investuoti klientų pinigus, juos valdyti ir mokėti klientams procentus. „N. I." pristatė Šveicarų bendrovės atstovas, kurio pavardės neatsimena. G. L. 2006-01-27 pervedė 4505 USD į jos (I. Š.) sąskaitą Nr.3014000484014, esančią Minsko Tarptautiniame rezerviniame banke (I. R. Bank) būtent kaip garantą, kad važiuos į minėtą seminarą Egipte. Tačiau mano, kad ši suma pervesta už 4 ar 5 žmones. Po seminaro kai kurie dalyviai pasirašė kontraktus ir ji už kiekvieną pasirašiusį iš savo sąskaitos Minsko banke pervedė pinigus į „N. I." sąskaitą ir kiekvienam žmogui buvo įteikta pavedimo kopija. Nepanorusiems pasirašyti kontraktus, grąžino pinigus. Gali pateikti pavedimų kopijas. Taigi, garantinė suma - tai nebuvo investicija, už kurią mokami procentai. Ji nepasisavino nei lito, nes visi pinigai, sumokėti kaip garantija, buvo arba pervesti į „N. I." sąskaitą arba grąžinti sumokėjusiems. Daugiau apie „GS A. S." nieko pasakyti negali, daugiau su šia bendrove nesusidūrė (4 bylos tomo 61-62 b.l.).

2008-04-28 apklausos metu I. Š. paaiškino, kad maždaug nuo 1996 m. gruodžio mėnesio turėjo kontraktą Šveicarijos kaupiamojo draudimo bendrovėje „Fortūna" Soodmattenstrasse 10, CH 8134 Adlisvvil, tel. Direktvvahl: +41 44 712 41 29. 1999 metų pabaigoje šį kontraktą nutraukė, gautus pinigus deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šioje bendrovėje ji nedirbo, ir niekur jos nereklamavo. „Albag" - tai Austrijos konsultacinė bendrovė, kurios atstovybė buvo Lietuvoje ir ji buvo jos direktore. VĮ „Registrų centre" šios bendrovės atstovybė įregistruota adresu J. L. g. 4-304, Vilniuje, įmonės kodas 1028187, šiuo metu jos statusas -likviduojamas. Dar nori papildyti, kad 2002 metais Austrijoje susiliejo bendrovės „Albag" bei „Amis" ir „Albag" tapo „Amis" padalinys. Bendrovė neplatino jokių investicinių vienetų, o turėjo licenciją teikti konsultavimo paslaugas. Šiuo metu visi bendrovės dokumentai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai likvidavimui. „Ulves" - tai Vokietijos socialinis fondas, apie kurį nieko daugiau nežino. Ji tiesiog yra šio fondo klientė. Dėl UAB „B. S." antspaudų ji gali paaiškinti, kad 2004 metais Heizinger jai pasakė, kad yra paruošti visi dokumentai „B. S." registracijai Lietuvoje ir ji bus šios bendrovės direktore, taigi gali pasirašinėti dokumentus kaip bendrovės direktorė. Tačiau antspaudo jis jai (I. Š.) nedavė, o dokumentuose dėl patalpų Aukštaičių gatv. 7, Vilniuje, remonto antspaudus sudėjo pats. Ji nori pabrėžti, kad „B. S." antspaudo niekada neturėjo ir neturi. Kodėl ši bendrovė nebuvo galutinai įregistruota Lietuvoje, ji nežino (buvo net padaryti visos dokumentacijos vertimai į lietuvių kalbą). Ko gero, tai vienintelis dokumentas, kurį ji pasirašė kaip minėtos bendrovės direktorė. Jokių įgaliojimų veikti „B. S." vardu ji neturėjo. Visi klientai ir visi konsultantai privalėjo atidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) Internete buvo blankas, kurį užpildę internetu kiekvienas galėjo atsidaryti sąskaitą. Atsidaręs sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) banko klientai pagal savo nurodytą adresą registruotu paštu gaudavo sąskaitos valdymo įrankius, kurių pagalba vykdydavo finansines operacijas savo sąskaitose. Būtent į šias sąskaitas (duomenys neskelbtini) pervesdavo procentus, komisinius, grąžindavo pinigus. Kiekvienas asmuo savo sąskaitą tvarkė individualiai (4 bylos tomo 64-65 b.l.).

2008-05-14 apklausos metu paaikšino, kad ji niekada nesukčiavo ir jokioje grupėje nedalyvavo. Ji buvo įsitikinusi, kad dalyvavo teisėtoje reklaminėje (duomenys neskelbtini) kurį atstovavo F. W. H., J. S., akcijoje, kadangi bankas veikė teisėtai ir turėjo visas, kiek jai žinoma, reikiamas licencijas. Ji svetimų pinigų neužvaldė ir niekad nesiekė to padaryti. Kiekvieną kartą asmuo, atvedęs kitą asmenį, užpildydavo geltonos spalvos informacinį lapelį, kuriame įrašydavo savo pavardę, atvestojo asmens pavardę ir vadybininko pavardę. Nei viename lapelyje jos pavardės nebuvo. Šis lapelis buvo siunčiamas kartu su pareiškimu ir kitais dokumentais į Kiprą, kur šio lapelio pagrindu buvo priskaičiuojami atvedusiam asmeniui 7 procentai komisinių nuo atvestojo investuotos sumos (4 bylos tomo 68-69 b.l.).

2009-05-13 apklausos metu paaiškino, kad dėl kompiuterinio tyrimo metu atspausdintų dokumentų iš jos kompiuterio gali pasakyti, kad jai parodytus dokumentus ji surašydavo, kadangi Lietuvoje veikė 94 ar 96 (duomenys neskelbtini) agentai, tačiau būtent ji, jų paprašyta, taisė banko padarytas klaidas ir elektroniniu paštu patikslintus duomenis iš savo kompiuterio išsiųsdavo į Kiprą. Būdavo, kad kiti agentai ranka rašydavo tekstą, kurį ji surinkdavo kompiuteriu ir išsiųsdavo į banką. Būtent todėl jos kompiuteryje ir yra visi „Beluga service" protokolai. O dokumentų apačioje ji spausdindavau savo pavardę, nes būtent ji siuntė šiuos dokumentus. Kadangi ji buvo kaip (duomenys neskelbtini) administratorė, vedė Pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalą, kad galėtų atsiskaityti už ofiso patirtas išlaidas ir gauti kompensaciją (4 bylos tomo 75-76 b.l.).

2009-11-23 apklausos metu paaiškino, kad fizinių asmenų duomenų apskaitą vedė tų žmonių interesais ir tik todėl, kad iškilus neaiškumams, būtų galima patikslinti duomenis. Surinktų duomenų ji niekur nepanaudojo, jie tik buvo saugomi jos kompiuteryje. Duomenis rinko savo iniciatyva. Tai darė todėl, kad jautė atsakomybę ir už visus investavusius asmenis. Po seminaro Egipte kai kurie dalyviai pasirašė kontraktus su (duomenys neskelbtini) ir ji už kiekvieną pasirašiusį iš savo sąskaitos Minsko banke pervedė pinigus į „N. I." sąskaitą ir kiekvienam žmogui buvo įteikta pavedimo kopija. Nepanorusiems pasirašyti kontraktus, grąžino pinigus. Vėliau paštu kiekvienas, investavęs į „N. I.", gavo asmeniškai vieną sutarties egzempliorių su bendrovės atstovo parašu ir antspaudu. Ji bendrovei „N. I." jokių dokumentų kitų asmenų vardu nesiuntė. Ji tik sudarė ir bendrovei „N. I." išsiuntė sąrašą asmenų, pageidavusių važiuoti į seminarą. Ji savo kompiuteriu kiekvienam pageidaujančiam spausdino sutarties blankus (kiekvienam po 36 lapus), kiek tokių buvo - ji neprisimena (ne visi namuose turėjo spausdintuvus). Ji jokių įgaliojimų rinkti pinigus (dėl seminaro) neturėjo, tiesiog pinigus rinko pagal žodinį I. A. nurodymą. 2004-09-04 sutartis tarp „B. S. L." ir I. Š.- tai sutartis, kurią ji pasirašė su tuometiniu „Beluga service Ltd" direktoriumi D. P.. Ši sutartis buvo sudaroma tam, kad gauti komisinius už naujų asmenų atvedimą. Be tos sutarties asmuo negalėjo gauti komisinių. Prieš sudarydamas sutartį, agentinę sutartį sudaryti pageidaujantis asmuo rašydavo prašymą dėl sutarties sudarymo. Kai jo atvestas asmuo investuodavo į (duomenys neskelbtini) veiklą ir pervesdavo pinigus į agento sąskaitą (duomenys neskelbtini) po mėnesio buvo pervedami komisiniai 7,5 procentai nuo investuotos sumos. Tai vienkartinė išmoka. I. A. jai adresuotuose laiškuose kreipiasi į ją kaip į „Beluga service Ltd" direktorę, nes 2004 m. pradžioje F. H. seminaro metu viešai paskelbė, kad „B. S. L." ofisas bus jos personalinės įmonės adresu: Aukštaičių g. 7, Vilniuje, o ji bus direktore. Buvo nurodyta, kad į ją galima kreiptis visais su (duomenys neskelbtini) susijusiais klausimais. 2004 m. kovo - balandžio mėnesiais ji ruošė „Beluga service Ltd" nuostatus J. S. prašymu. Tai darė tam, kad būtų galima įregistruoti šią bendrovę Lietuvoje. Jokio atlygio ji už tai negavo. 2004 m. gegužės mėnesį F. H. ir J. S. nutarė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Kipro Respublikoje registruotai „Beluga service Ltd" Lietuvoje registruotis nereikės. Tie nuostatai taip ir liko kompiuteryje, niekam pateikti nebuvo. Ji irgi sutiko su tuo, kad norint „B. S. L." vardu vykdyti marketingo veiklą (vykdyti asmenų, pageidaujančių investuoti į (duomenys neskelbtini) veiklą paiešką Lietuvoje ), nei registracijos, nei leidimo šiai veiklai vykdyti nereikia, nes „B. S. L." vardu veiklą vykdė fiziniai asmenys su jais sudarytų sutarčių pagrindu. „B. S. L." sąskaitos Lietuvoje neturėjo. Už „B. S. L." patirtas išlaidas ji atsikaitydavo ar tai F. H., ar tai J. S. nurodytu ei. paštu. Kiek suprato, tuos duomenis pateikdavo J. S. ir F. H.. Tai buvo išlaidos patalpų seminarams nuomai, ofiso išlaikymui, t.y. mokėjimai už elektrą, telefono paslaugas. Už patalpų nuomą seminarams kartais ji mokėdavo „B. S. L." vardu, t.y. PVM sąskaita buvo išrašoma šios bendrovės vardu (kaip paslaugų gavėjas), o mokėtojas nurodytas - I. Š.. Jos personalinės įmonės ofisas buvo perkeltas kitu adresu : Naugarduko g. 15, Vilniuje, o Aukštaičių g. 7, Vilniuje, buvo vykdoma „B. S. L." veikla. Kiekvienas asmuo, investavęs į (duomenys neskelbtini) turėjo prieigą prie asmeninės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) ir turėjo kodus valdyti sąskaitą internetu, kuriuos automatiškai gaudavo kartu su kontraktu ir sąskaitos atidarymo dokumentais. Ji asmeniškai yra pildžiusi kitų asmenų vardu mokėjimo pavedimus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (transfer) kitų asmenų prašymu, kadangi jie patys kreipėsi į ją, o ji yra finansininkė ir jie žinojo, kad dokumentus užpildys be klaidų. Po to žmonės su šiuo pavedimu eidavo į banką ir asmeniškai turėjo pervesti pinigus. 2004 metų pabaigoje ji skrisdama iš Kipro atvežė apie 10 užklijuotų vokų, kuriuos registruotu laišku išsiuntė nurodytiems adresatams. Kiek suprato, šiuose vokuose buvo (duomenys neskelbtini) kontraktai, (4 bylos tomo 78-82 b.l.).

2010-03-24 apklausos metu I. Š. paaiškino, kad nuo 2005 metų pradžios jai žodiniu susitarimu su F. H. buvo skaičiuojamas 1 procentas nuo tų Lietuvos klientų, kurių dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) tikrindavo ir išsiųsdavo į Kiprą. Tą procentą jai skaičiuodavo būtent už dokumente tikrinimą, o jai tą 1 procentą priskaičiuodavo įjos asmeninę sąskaitą „Liberty banke. 2004-05-14 ji, kaip individualios įmonės savininkė, pasirašė sutartį su firma „Beluga services" dėl patalpų, esančių Aukštaičių g. 7, Vilniuje, nuomos. Direktoriaus D. P. pasirašytą sutartį anglų kalba jai atvežė F. H.. Sutartis buvo sudaryta iki 2004-08-31. Sąskaitas už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį išsiųsdavo paštu į Kiprą firmai „PMI Services". Pinigus pervesdavo įjos (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Apie tai sužinodavo iš (duomenys neskelbtini) ataskaitų, kurias jai atsiųsdavo į namus. 2004 metų rugsėjo mėnesį į jos individualios įmonės sąskaitą buvo pervesta dalis pinigų už patalpų nuomą, tai padariusi pavedimą firma „EXXES investments" jai nežinoma ir į tai nekreipė dėmesio. Dar prieš sudarant patalpų nuomos sutartį, F. H. nusprendė, kad būtina atlikti patalpų remontą. Jis jai (I. Š.) liepė pasirašyti Statybos rangos sutartį, lokalinę sąmatą atliktų darbų aktą nes žadėjo, kad bus „Beluga servines" direktorė. „Beluga servines" antspaudą uždėjo F. H.. Sąskaitas už seminarų organizavimą transporto ir telefono išlaidas ji taip pat siųsdavo paštu į Kiprą firmai „PMI Services", jai taip pat pervesdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Ta suma už seminarų organizavimą transporto ir telefono išlaidas įėjo į tą jos minėtą 1 procentą (4 bylos tomo 83-85 b.l.).

Liudytoja M. Č. parodė, kad dirba Vertybinių popierių komisijos vyr. Specialiste. 2004 metų vasarą Vertybinių popierių komisija gavo informaciją kad „Šarūno" viešbutyje bendrovės „Beluga service" atstovų pagalba platinami (duomenys neskelbtini) investiciniai produktai. Investicinis produktas gali būti: vertybiniai popieriai, indėliai, bet koks kitas objektas, į kurį gali būti investuojama. Vertybinių popierių komisija nustatė, kad jokiems (duomenys neskelbtini) produktams platinti Lietuvoje nėra suteiktas leidimas. Vertybinių popierių komisijai nepavyko nustatyti, koks produktas yra platinamas (ar investiciniai produktai, ar banko produktai), todėl VPK negalėjo įvardinti šios veiklos kaip vertimosi licencijuojama veikla, kuriai reikalingas leidimas. Jei būtų nustatyta, kad „Beluga service" verčiasi investicine veikla neturėdama tam leidimo, tai galbūt būtų nustatytas pagrindas atitinkamoms sankcijoms pritaikyti. Buvo įtariama, kad vykdomas užsienio investicinių vienetų platinimas, tačiau šiuo atveju nenustatytas vienas iš pagrindinių požymių - viešas siūlymas, t.y. kai vienu metu siūloma daugiau kaip šimtui asmenų. Pavyko nustatyti, kad potencialiems klientams siūlomas lankstinukas, tačiau iš jame pateikiamos informacijos negalima nustatyti, koks konkrečiai produktas yra siūlomas. Žodžiu buvo užsimenama apie lėšų investavimą į konkrečiai neįvardintus vertybinius popierius, brangakmenius ar brangiuosius metalus. Kaip investicijų apsaugojimo garantija buvo nurodoma, kad investuotos lėšos apdraustos Urugvajaus bendrovėje, tačiau jokių konkrečių dokumentų pateikiama nebuvo. I. Š. pristatinėjo galimybes investuoti į (duomenys neskelbtini) tačiau neturint aukščiau minėtos informacijos apie siūlomus produktus, jų įsigijimo, investavimo sąlygas ir pasekmes investuotojui , nėra galimybės nustatyti, ar I. Š. veikla turi veiklos, kuriai reikalinga VPK licencija, požymių. Kadangi piliečiai nepasirašė jokių sutarčių su I. Š., tai ji neturi jokių formalių įsipareigojimų žmonėms. (duomenys neskelbtini) pareiškimo forma yra laisvai prieinama internete. Kontraktas turi būti sudaromas dviejų šalių, ant kontrakto turi būti abiejų šalių parašai. Ant parodytų kontraktų yra tik banko atstovo parašas, tačiau jis neoriginalus, o kliento parašo nėra. Jos nuomone toks dokumentus neturėtų būti laikomas oficialia sutartimi. Siūlymas pasirašyti tokį kontraktą neturėtų būti laikomas investicine veikla, kuriai reikalinga VPK licencija. Jei I. Š. būtų pati rinkusi iš žmonių pinigus ir siuntusi juos bankui, tai tokios veiklos tiesiogiai įvardinti investicine veikla taip pat negalima (4 bylos tomo 1-5 b.l.).

Liudytoja M. P. K. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) bei „B. S." veiklą sužinojo iš pažįstamos R. B. P., kuri pasiūlė paklausyti paskaitos. Tai įvyko 2006 metų balandžio mėnesį. Paskaita vyko „Šarūno" viešbutyje, paskaitą vedė I. Š. ir V. P., kurie siūlė investuoti į (duomenys neskelbtini) I. Š. prisistatinėjo (duomenys neskelbtini) finansinių investicijų įgaliotu atstovu. V. P. niekaip neprisistatinėjo, tačiau jis pateikdavo informaciją apie banko investicinius produktus. I. Š. ir V. P. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Į seminarus ji pati nieko neatvedė. Per AB „Hansabank" 2005-12-29 M. P. K. pervedė 3175 USD. Ji bendravo tik su I. Š. ir su V. P., tačiau jiems nieko nemokėjo. Blankus pareiškimams bankui davė V. P. AB „Hansabanke" prieš darant pavedimą. Jis taip pat užpildė mokėjimo pavedimą ir pats parašė sąskaitos numerį, kur reikia pervesti pinigus. Užpildytus pareiškimus ji atidavė V. P., kuris turėjo juos išsiųsti į banką. Vėliau, po kelių mėnesių paštu gavo kontraktą. Visus klausimus, susijusius su kontraktu, tvarkė V. P.. Iš viso sudarė 2 kontraktus 3175 USD sumai. Palūkanų negavo, nes pagal kontraktą jos turi būti mokamos nuo 2009 metų (4 bylos tomo 35-36 b.l.).

Liudytoja G. L. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) bei „B. S." veiklą sužinojo iš pažįstamo V. P., kuris pasiūlė paklausyti paskaitos dėl pelningų investicijų. Tai įvyko 2005 metų rugsėjo mėnesį. Paskaitos vyko „Šarūno" viešbutyje ir Aukštaičių 7, Vilniuje. Paskaitas vedė I. Š., kuri siūlė investuoti į (duomenys neskelbtini) Ją pavaduodavo V. P.. I. Š. prisistatinėjo kaip firmos „B. S." vadovė. V. P. prisistatinėjo kaip šios firmos investicijų konsultantas. V. P. už G. L. atvedimą turėjo gauti kažkokį tai procentą nuo pirmo jos kontrakto. Tačiau kokį procentą, nežino. Į seminarus ji pati atvedė O. D., A .Bilūnaitę ir L. N. ir turėjo gauti po 10 procentų nuo jų pirmų kontraktų sumos, tačiau realiai negavo, nors ši suma jai buvo paskaičiuota kaip komisinis užmokestis. I. Š. ir V. P. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Jie sakė, kad apie tai atžymėta pareiškime bankui. Sudarant kontraktus, grynais mokėdavo I. Š. už pašto paslaugas po 10 litų už kiekvieną kontraktą. Jokio dokumento už sumokėtus 10 litų ji neduodavo. Taip I. Š. sumokėjo apie 130 Lt sumą. Per „Hansą" banką 2005 metų rudenį pervedė 4950 USD į „Liberty" banką. 2006 metų pradžioje I. Š. pasiūlė naują investicinę kompaniją „N. I. AG" iš Lichtenšteino, į kurią galima investuoti per marketingo kompaniją „GS A. S." ir per „Hansą" banką. 2006-01-27 pervedė jiems 1000 USD, 2007-03-27 per „Vilniaus banką" pervedė 1000 S. B. komisiniams mokesčiams ir pareiškimams bankui duodavo pati I. Š. jos ofise Aukštaičių g. 7, Vilniuje. Ji taip pat duodavo sąskaitų numerius, kur reikia pervesti pinigus. Užpildytus pareiškimus dėl (duomenys neskelbtini) investicijų G. L. atiduodavo I. Š., kuri turėdavo juos išsiųsti į banką. Vėliau, po kelių mėnesių paštu į namus gaudavo kontraktus. Dėl „N. I. AG" investicijų pareiškimų nereikėdavo pildyti, reikėdavo tik pervesti pinigus į I. Š. nurodytas sąskaitas. Iš viso sudarė 9 kontraktus su „Liberty" banku 4950 USD sumai. Palūkanų negavo. „N. I. AG" pervedė 2000 USD (4 bylos tomo 28-32 b.l.).

Liudytoja O. D. parodė, kad apie „Liberty" banko bei „B. S." veiklą sužinojo iš pažįstamos G. L., kuri pasiūlė paklausyti paskaitos. Tai įvyko 2005 metų liepos mėnesį. Paskaita vyko „Šarūno" viešbutyje, paskaitą vedė I. Š., kuri siūlė investuoti į „Liberty" banką. Kaip ji prisistatinėjo, neprisimena. G. L. už O. D. atvedimą turėjo gauti apie 10 procentų nuo pirmo jos kontrakto. Į seminarus O. D. atvedė A. D. ir A. V. ir turėjo gauti po 10 procentų nuo jų pirmų kontraktų sumos, tačiau realiai negavo. I. Š. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Sudarant kontraktus grynais mokėdavo I. Š. už pašto paslaugas po 10 litų už kontraktą. Jokio dokumento už sumokėtus 10 litų ji neduodavo. Per AB „Hansabank" 2005-07-25 O. D. pervedė 1075 USD, 2005-08-10 per AB „Nordea" banką pervedė 7375 USD. Ji bendravo tik su I. Š. ir su V. P., tačiau jiems nieko nemokėjo. Blankus komisiniams mokesčiams ir pareiškimams bankui duodavo pati I. Š. jos ofise Aukštaičių g. 7, Vilniuje. Ji taip pat duodavo sąskaitų numerius, kur reikia pervesti pinigus. Užpildytus pareiškimus O. D. atiduodavau I. Š., kuri turėdavo juos išsiųsti į banką. Vėliau, po kelių mėnesių paštu gaudavo kontraktus. Tik vienintelį kartą, maždaug 2006 metų kovo mėnesį kontraktą sūnėno A. V. vardu atidavė I. Š. savo ofise. Iš viso O. D. sudarė 6 kontraktus 8450 USD sumai. Palūkanų negavo. Minsko „International rezerve bank" sąskaitų neturėjo, nors I. Š. buvo paėmusi jos asmens duomenis sąskaitos atidarymui, kur turėjo būti pervesti procentai nuo atvestų žmonių sumos (4 bylos tomo 26-27 b.l.).

Liudytoja J. D. parodė, kad 2005 spalio mėn. iš A. B. sužinojo apie (duomenys neskelbtini) eidavo į seminarus, kurie vykdavo „Šarūno" viešbutyje ir juos vesdavo I. Š. ir V. P.. I. Š. prisistatinėjo kaip (duomenys neskelbtini) atstovė. Ji sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Į rankas niekam grynų pinigų J. D. nemokėjo. Per „Hansą bank" 2005-11-11 pervedė 1500 JAV dolerių, sudarė 1 kontraktą dešimčiai metų ir po trijų metų gautų palūkanas, taip buvo numatyta kontrakte (4 bylos tomo 41-42 b.l.).

Liudytoja G. S. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš G. L., kuri ją nuvedė į Aukštaičių g. 7 esančią „Albagiros" firmą, kur supažindino su V. P., kuris buvo šios įmonės direktorius, išaiškino visą „Liberty" banko veiklą. Seminarai vyko Š. M. viešbutyje, juos vesdavo I. Š.. Ji prisistatinėjo kaip (duomenys neskelbtini) atstovė. I. Š. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Į rankas niekam grynų pinigų nemokėjo. Per „Hansą bank" 2005-12-15 pervedė 1500 EUR. Sudarė 1 kontraktą dešimčiai metų ir po trijų metų gautų palūkanas (4 bylos tomo 33-34 b.l.).

Liudytoja A. S. parodė, kad 2004 metais jos pažįstama S. L. papasakojo apie galimybę investuoti į „Liberty" banką bei pakvietė į „Šarūnas" viešbutyje vykstančias „Liberty" banko prezentacijas, jas vedė I. Š., I. A. bei M. J. (ji suprato, kad jos yra „Liberty" banko atstovės). Taip pat 2004 m. Palangos mieste vyko seminaras, kuris vyko tris dienas, jį vedė J. S., kartu su pakviesta iš Latvijos psichologe L. L., bei latviu juristu, kurio vardo ir pavardės neprisimena, bei aiškino kad visa veikla yra legali ir viskas teisėta. Seminarų metu jie labai įtaigiai pasakojo apie investavimą, apie banko veiklą, pridurdami kad viskas saugu, nes pinigai apdraudžiami draudimo kompanijoje. Jie neparodė dokumentų, įrodančius, kad pinigai apdrausti. Už apsilankymus seminaruose ji nemokėjo, tik vieną kartą reikėjo sumokėti už patalpas. Jau po kiek laiko I. Š. save pristatinėjo kaip „B. S." direktorė. Iš pradžių ji (A. S.) tik lankėsi seminaruose, po to susidomėjo investavimo programa 3+7. Kad gauti kontraktus ji rašė I. Š. prašymą. Grynais pinigais ji du kartus mokėjo už du kontraktus, už vieną kontraktą ji sumokėjo 500 USD, kuriuos perdavė V. P.. Už antrą kontraktą 500 USD perdavė vienai iš „Liberty" banko atstovių, kam konkrečiai ji dabar neprisimena. Viso nupirko penkis kontraktus, t. y.: 2004-07-01 kontraktas Nr. LB4519 - 500 USD sumai, 2006-01-01 kontraktą Nr. LB5773 - 1000 USD sumai, 2004-10-01 kontraktas Nr.LB4801 - 500 USD sumai (šį kontraktą nupirko savo dukterėčios L. P. vardu), 2004-10-01 kontraktas Nr.LB4802 - 500 USD (šį kontraktą taip pat nupirko savo dukterėčios L. P. vardu), 2005-04-01 kontraktą Nr. LB5209 - 500 USD sumai (šį kontraktą ji nupirko savo sūnėno E. J. vardu). Sąskaitos numerį, į kurią reikia mokėti pinigus, nurodė V. P.. Perdavus šiuos pinigus nedavė jokių patvirtinančių dokumentų apie pinigų gavimą. Už kontraktus ji mokėjo banko pavedimais. Pirmą kartą, kaip reikia pildyti banko pavedimus jai parodė ir užpildė V. P., vėliau už kontraktus mokėjo ir pildė pati. Pinigus pervedė per „Vilniaus" banką. Sumokėjus pinigus paštu į namus atsiuntė minėtus kontraktus. Su V. P. , F. H. , I. A., M. J., I. Š., J. S. ji susipažino per seminarus, asmeniškai jų nepažįsta. Keliems savo pažįstamiems, kiek pamena, S. K., L. P., M. P., K. S., A. T., R. G. pasakė apie galimybes investuoti į „Liberty" banką ir jie sudarė kontraktus su banku. Pagal tuo metu galiojančią tvarką ji turėjo gauti už tai komisinius, tačiau pinigų už šiuos sandorius negavo. „A. S." organizuotame seminare Egipte ji nedalyvavo (4 bylos tomo 43-44 b.l.).

Liudytoja Rita B. P. parodė, kad 2005 metų rudenį mėnesį pažįstama A. B. pakvietė ateiti į „Liberty" banko atstovybės ofisą Aukštaičių g. 7, Vilniuje, kur vyko „Liberty" banko seminarai. Juos vedė I. Š. ir V. P.. I. Š. buvo (duomenys neskelbtini) atstovė, organizatorė, V. P. - jos pavaduotojas. Seminaro metu aiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra neregistruotas Lietuvoje (nes Lietuvos gyventojų investicijos yra per mažos tokiam bankui), todėl sutartis sudaroma ne su konsultantais, o tiesiogiai su banku, kuris yra Kipre, t.y. Europos Sąjungoje, ir dirba per agentūrų centrus (Lietuvoje tokiam centrui ir vadovavo I. Š.). Kadangi viskas buvo pasakojama labai įtaigiai, buvo supažindinama su pinigų tekėjimu, be to, ten jau buvo investavę jos pažįstami, kuriais ji pasitikėjo, tad 2005 metų spalį ji per AB „Hansabank" pervedė pinigus - 1500 eurų į Kiprą. Į banką ją lydėjo V. P., kuris nurodė visus banko rekvizitus. Kai ji nusprendė investuoti, ofise Aukštaičių gatvėje pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau šiuo metu jau nebeprisimena kokius. Juos tikino, kad indėliai saugūs, nes 100 proc. apdrausti „PM INSURANCE S.A." kompanijoje. Po kiek laiko iš Kipro gavo paštu į namus kontraktą Nr.LB5545 (3+7 m), pagal kurį turėtų pradėti gauti išmokas 2008 metų spalio mėnesį. F. H., J. S., I. A., M. J. nėra mačiusi, nepažįsta. I. Š. ir V. P. grynų pinigų nemokėjo. Apie „Lateko" banką nieko nežino, banko „Cirrus" kortelės neturėjo. Ji į seminarus buvo atvedusi dar tris savo pažįstamas. I. Š. sakė, kad turėtų gauti po 100 JAV dolerių už vieną produktą perkantį naujai atvestą žmogų (jos paskaičiavimu, turėjo gauti 500 JAV dolerių, tačiau gavo 100 dolerių - grynais į rankas davė V. P., už kitus atvestus žmones pinigus turėjo gauti vėliau, tačiau taip ir negavo).

Papildomai parodė, kad 2006 metų pradžioje I. Š. pradėjo kalbėti apie Egipte rengiamą seminarą. O seminaro Vilniuje metu ji pasakė apie galimybę investuoti į „GS A. S.". Minėjo, kad ši bendrovė yra apjungusi bankus ir draudimines - investicines bendroves, kad turi stiprų įstatinį kapitalą. Rodė šios bendrovės licenciją vykdyti veiklai. O apie bendrovę „N. I. AG " pagrinde išgirdome Egipte (prieš kelionę buvo tik lengvas susipažindinimas). Bendrovės „GS A. S." veikla - draudiminė - investicinė veikla, o „N. I. AG " - tai ofšorinė investicinė kompanija , kuri investuoja į fondus. Be to, visi investuotojų pinigai 100 procentų apdrausti kompanijoje „LLOYDS" (Didžioji Britanija). Tokia informacija buvo pateikta seminaro Egipte metu. 2006-01-27 , prieš važiuojant į seminarą G. L. vardu į I. Š. sąskaitą Minsko „International rezerve" banke pervedė 4505 JAV dolerius, iš kurių 1000 JAV dolerių yra jos (siuntė vienu vardu, kad būtų pigiau). Tai yra dviejų metų investicija, t.y po 500 JAV dolerių dvejiems metams. Kadangi I. Š. buvo vadovė, tai jai nekilo klausimas, kodėl pinigus reikia pervesti į jos sąskaitą Minsko banke. Jokių kalbų apie tai, kur vėliau I. Š. pervedė jų pinigus, nebuvo, tačiau jai ir nekilo tokių klausimų. Ji manė, kad pinigai nukeliavo kur reikia, nes buvo laukiama Egipte, o po kiek laiko gavo patvirtinimą su visais rekvizitais. Grįžus iš seminaro 2006-03-20 I. Š. ofise Vilniuje, Aukštaičių g. 7, jos pačios kompiuteriu suvedinėjo savo duomenis kontraktui ir atspausdino po 3 egzempliorius, kuriuos paliko I. Š., kad ji išsiųstų bendrovei „N. I. AG". Vėliau paštu į namus gavo voką su E. M. pasirašytu, antspauduotu ir surištu kontraktu. Kontraktą pasirašė 20 metų, tai pirmuosius 5 metus turi kasmet įmokas daryti ji, o nuo 11 metų pradės mokėti bendrovė „N. I. AG". Tačiau buvo išaiškinta, kad bet kuriuo momentu nuo 2-ų metų galima nutraukti šį kontraktą. Nutraukus kontraktą po 2 metų turėtų nuostolį tačiau nutraukus vėliau -jau turėtų pelno. Ji įmokėjo už dvejus metus, t.y. 1000 JAV dolerių. Tačiau susirūpino savo pinigais, nes žmonės pradėjo kalbėti, kad bankrutuoja Minsko bankas, „neatėjo mokomoji sistema" nei dokumentais patvirtinta, nei pinigine išraiška (4 bylos tomo 37-38 b.l.).

Liudytojas J. V. S., parodė, kad jo pažįstama I. Š., kurią pažįsta maždaug nuo 1998 metų, 2004 metų ankstyvą pavasarį papasakojo apie galimybę investuoti į (duomenys neskelbtini) Jis dalyvavo seminaruose, kurie vyko viešbučiuose „Holiday Inn" ir „Šarūnas" bei Aukštaičių g. 7, Vilniuje, esančiame „B. S." biure, kur seminarus vedė I. Š., M. J., V. J., V. P. bei F. W. H., kuriam vertėjavo I. A.. Seminaruose, kuriuose jis dalyvavau, J. S. nebuvo. Jį matė tik minėtame „B. S." biuro ir (duomenys neskelbtini) atstovybės Baltijos šalims atidarymo šventėje. F. W. H. prisistatinėjo (duomenys neskelbtini) prezidentu, vienu iš vadovų trijų kompanijų: „O. I.", „PM Insurance", „PMI Services". I. Š. prisistatinėjo kompanijos „B. S." direktorė, vadovė ir turėjo visus tam reikalingus dokumentus, netgi notaro patvirtintą apostilę, kurią visiems rodė F. H.. Ji taip pat turėjo aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) tačiau tiksliai jų pavadinimo nurodyti negali. M. J. prisistatė (duomenys neskelbtini) marketingo skyriaus vedančiąja specialiste, o I. A. - (duomenys neskelbtini) marketingo departamento vadove. V. J. bei V. P. prisistatinėjo (duomenys neskelbtini) ir „B. S." marketingo specialistais. „B. S." - tai buvo bendrovė, registruota Kipre darbui su Lietuvos (duomenys neskelbtini) klientais. Seminarų metu minėti asmenys siūlė investuoti į (duomenys neskelbtini) gaunant maždaug 36 procentus metinių palūkanų. Seminarų metu visi vedantieji minėjo draudimo kompaniją „PM Insurance", apdraudusią indėlius į (duomenys neskelbtini) kuri yra patikima kompanija, įsteigta Urugvajuje, laisvoj ekonominėj zonoj. Tuo metu, t.y. 2004 metais jis domėjosi investavimu Lietuvoje, tačiau jo patirtis investavime buvo nulinė. Žinojo, kad 2004 metais „Finastoj" prekiaujant vertybiniais popieriais, akcijų rinkoje buvo uždirbama apie 60 procentų, bet be jokios sėkmės garantijos. O čia I. Š. siūlė 36 procentus su garantija (draudimu). Lietuvos bankai tuo metu siūlė vidutiniškai apie 6-8 procentus metinių palūkanų už indėlius. Investicinių fondų sėmingas investicijų padidėjimas siekė apie 42 procentus per metus. Į susitikimą su F. W. H. jis ketino pakviesti savo pažįstamą investavimo specialistą A. V., bet pavėlavo į susitikimą ir susitikimas neįvyko. Taigi, sprendimus investuoti priėmė pats, tačiau įtakotas I. Š. ir G. S. žodinių garantijų savo turtu. 2004-03-30 I. Š. jį palydėjo į AB „Hansabankas", kur savo ranka užpildė tarptautinio mokėjimo pavedimą 15650 JAV dolerių sumai, įrašydama visus gavėjo rekvizitus, o jis tik pasirašė šį pavedimą. Pagal minėtą pavedimą pervedė 15650 JAV sumą I. Š. nurodytu adresu už du kontraktus: 12 mėnesių ir pensijinį (3+7 metai). Vėliau gautame kontrakte Nr.0001161, pasirašytame 12 mėnesių laikotarpiui, nurodyta, kad per du kartus jis turėjo gauti 5400 JAV dolerių palūkanų. Kontrakte Nr. LB4299 nurodyta, kad investavus 500 JAV dolerių, pagal pensijinę programą 3+7, po trejų metų kas mėnesį 7 metus turėtų gauti po 21 JAV dolerį. Jis palūkanas pagal pirmąjį kontraktą gavo į „Lateko" banką „Cirrus" kortelę, kurią gavo iš I. Š.. Ji (kortelė) buvo be pavardės, galiojanti iki 2006 metų balandžio mėnesio. Su „Cirrus" kortele banke „Snoras," (Vivulskio gatvėje, Vilniuje, kur, anot I. Š. ir G. S., buvo vienintelis bankomatas, kuriame su „Cirrus" kortele galima nuimti grynais dolerius) nusiėmė 980 JAV dolerių (buvo pervesta 2004-06-04). Pasibaigus kontrakto Nr.0001161 laikui, jis nusprendė ne pasiimti investuotus pinigus, o reinvestuoti - už juos sudaryti naują kontraktą tai pačiai sumai. 2005-03-29 G. S. užpildė dokumentus naujo kontrakto sudarymui, kuriuos jis tik pasirašydavo, tačiau kokius konkrečiai, jis neatsimena. (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr.0001852, kaip ir pirmuosius, po kurio laiko jam į rankas davė I. Š. ar G. S. (tiksliai neatsimena). Šis kontraktas taip pat buvo sudarytas 12 mėnesių laikotarpiui, išmokant kas tris mėnesius po 1350 JAV dolerių. Po kelių mėnesių po pirmųjų kontraktų pasirašymo, įtikintas I. Š. ir G. S., jis nusprendė investuoti dar kartą. 2004-07-29 „Hansabanke" G. S. jo vardu užpildė tarptautinio mokėjimo pavedimą 15125 JAV dolerių sumai, kurį jis tik pasirašė. Maždaug po 1-2 savaičių I. Š. ar G. S. jam davė į rankas kontraktą Nr.0001450, kuris sudarytas 12 mėnesių, kas tris mėnesių išmokant 1350 JAV dolerių. Jam buvo priskaičiuojami procentai, kurių dalį nusiėmė grynais su „Cirrus" kortele minėtame bankomate, o pasibaigus kontrakto terminui, vėl reinvestavo - t.y. už tuos pinigus sudarė naują (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr. 0006099 analogiškomis sąlygomis. Kaip jau minėjo, visus dokumentus užpildydavo I. Š. arba G. S., o jis tik pasirašydavo, todėl tiksliai negali pasakyti, kokie tai buvo dokumentai. Įkalbėtas G. S. bei I. Š., 2004-12-22 apie 21 val. vakare „Hansabank" skyriuje Akropolyje jis padarė tarptautinio mokėjimo pavedimą 2000 JAV dolerių sumai, norėdamas įsigyti dvi Minsko rezervinio banko akcijas, kaip sakė I. Š. ir G. S.. Mokėjimo pavedimą pildė savo ranka, tačiau visus rekvizitus nurodė G. S., kuri banke buvo kartu. Maždaug po mėnesio Irina ar Galina jam padavė akcijos Nr.0296 „A. M. G. S.A." sertifikatą (kitą akciją turi G. S.). Jokių dividendų pagal akcijas jis negavo. 2004-12-22 pasirašė dar vieną tarptautinio mokėjimo pavedimą 15125 eurų sumai. Mokėjimo pavedimo blanką banke užpildė G. S., o jis tik pasirašė. Gavo (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr.0001718, kuris buvo sudarytas 15000 eurų sumai 12 mėnesių laikotarpiui, kas tris mėnesius išmokant po 1500 eurų. Kontraktą jam padavė į rankas I. Š. arba G. S. ( būdavo, kad paduodavo ir vokuose, ir be jų). Pagal šį kontraktą 2005-08-30 gavo 1350 JAV dolerių palūkanų, kuriuos nuėmė per jau anksčiau minėtą bankomatą. 2005-08-12 „Hansabanke" jis padarė tarptautinio mokėjimo pavedimą 15175 JAV dolerių sumai. Mokėjimo pavedimo blanką banke užpildė G. S., o jis tik pasirašė. Gavo (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr.0006125, kuris buvo sudarytas 15000 JAV dolerių sumai 12 mėnesių laikotarpiui, kas tris mėnesius išmokant po 1350 JAV dolerių. Kontraktą gavo voke, jį davė į rankas I. Š.. Pagal šį kontraktą 2005-12-30 gavo 1350 JAV dolerių palūkanų, kuriuos išsigrynino su „Cirrus" kortele. 2005 metų pabaigoje jau sutriko palūkanų apskaičiavimai, ataskaitų apie (duomenys neskelbtini) tiekimas, pinigų išgryninimas, todėl 2005-12-15 I. Š. įkalbėjo jį iš susikaupusių palūkanų sudaryti du pensijinius (3+7) kontraktus Nr.LB5731, Nr.LB5732 po 1500 JAV dolerių. Abu kontraktus gavo į rankas iš L Šaltis arba iš G. S.. Jis gaudavo iš (duomenys neskelbtini) savo asmeninės sąskaitos į kurią buvo pervedamos palūkanos, ataskaitas, tačiau kaip dažnai, šiuo metu tiksliai neatsimena. Kaip buvo atidaryta jo asmeninė sąskaita, pasakyti negali, ar rašiau prašymą - neatsimena. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) „raktų" lentelę (K. T.), ar ją atsiuntė paštu, ar davė Irina ar Galina, neatsimena. Naudotis ja jis nemokėjo. Prieš jam nusiimant pinigus grynais su „Cirrus" kortele, G. S. užpildydavo pavedimą (transfer order), į kurį įrašydavo „raktą„ iš jo „raktų" lentelės ir pinigai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervedami į „Cirrus" kortelę. Tačiau kaip viskas ten vyksta, pasakyti negali, nes nežino. Nori patikslinti, kad su „Cirrus" kortele nusiėmė : 2004-06-23 - 1700 litų, 2007-07-29 - 300 JAV dolerių, 2004-10-10 - 1000 JAV dolerių ir 200 litų bei 2004-11-17 -3700 JAV dolerių. Sutrikus atsiskaitymams su „Lateko" banku, I. Š. savo iniciatyva jam atidarė sąskaitą Minsko rezerviniame banke. Jis pasirašė jos pateiktus sąskaitos atidarymui reikalingus dokumentus (prašymą atidaryti sąskaitą, įgaliojimą I. Š. valdyti jo sąskaitą) ir sutartį internetinei bankininkystei, kurią jis, anot I. Š., tuo metu turėjo vienintelis. Šios sąskaitos jis pats nevaldė, dokumentų paketą internetinei bankininkystei atidavė I. Š. jos prašymu, nes ji jam teigė, kad norėjo pademonstruoti kitiems, kaip reikia valdyti savo sąskaitas. Jis jokių pažįstamų nėra įkalbėjęs investuoti į (duomenys neskelbtini) (4 bylos tomo 51-53 b.l.).

2006-09-25 kratos I. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje Smolensko g. 6-215, Vilniuje, metu buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Prestigio" s/n 914X21AO233400173KS00, USB jungtys: 512 MB, 1 GB, nuotraukos, dokumentai susiję su „Liberty" kartu ir „B. S. L." (1 bylos tomo 57-103 b.l.).

Lietuvos teisino ekspertizės centro 2008-12-31 specialisto išvadoje Nr. 11-2789 (06) konstatuota, kad tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio „Prestigio" kietajame diske yra informacijos, galimai susijusios su pateiktais klausimais. 1 priede pateikti išspausdintų katalogų turiniai, lentelėse nurodyta failų įrašymo į kietąjį diską data ir laikas, failų sukūrimo/modifikavimo data ir laikas, paskutinė kreiptis į failus. Išspausdinta informacija pateikta 1 priede. Visi vartotojų failai, tame tarpe ir atstatyti iš kietojo disko laisvųjų sričių, kurių informacija galimai susijusi su „B. S. L." veikla, „Liberty" banku, I. Š., jos įmone, bei informacija apie fizinius asmenis, perrašyti į 3 priede pateiktą DVD+R diską.

Tyrimui pateiktoje pq1 raudonos spalvos USB atmintinėje (1 GB) yra informacijos, galimai susijusios su pateiktais klausimais. 1 priede pateikti išspausdinti katalogų turiniai, lentelėse nurodyta failų įrašymo į kietąjį diską data ir laikas, failų sukūrimo/modifikavimo data ir laikas, paskutinė kreiptis į failus. Išspausdinta informacija pateikta 1 priede. Visi vartotojų failai, kurių informaciją galimai susijusi su pateiktais klausimais, perrašyti į 2 priede pateiktą D VD+R diską.