Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas V. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17086-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 18 d. nutarimu V. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

V. D. nubausta už tai, kad ji 2023 m. birželio 17 d. 12.09 val. Švenčionių r. sav., Sarių sen., krašto kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 76 km, vairuodama transporto priemonę ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdama ištisinę kelių ženklinimo liniją. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.7 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su veikos kvalifikacija ir jai paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti jai administracinio poveikio priemonės arba skirti trumpesniam terminui.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad V. D. administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairuodama automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdama ištisinę kelių ženklinimo liniją, tokiais veiksmais pažeidė KET 140.7 punktą, draudžiantį lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, t. y. siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Šie V. D. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodytas prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, tačiau iš skundo motyvų matyti, kad, apeliantės nuomone, jos veika turi būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pasak apeliantės, minėtus jos veiksmus negalima laikyti pavojingu vairavimu, sukėlusiu pavojingą situaciją. Taigi, apeliantė jos atliktą lenkimą ir išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą kertant ištisinę kelių ženklinimo liniją iš esmės sieja tik su pavojingos situacijos (ne)sukėlimu. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už minėtus apeliantės atliktus veiksmus galima tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, priešingu atveju, apeliantės teigimu, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Nagrinėjamu atveju V. D. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymas, o lenkimas vietoje, kurioje pagal KET nuostatas draudžiama lenkti. Už tokią veiką atsakomybė numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta eismui pavojinga situacija, ar ne. Minėta, kad V. D. pažeidė KET 140.7 punktą, draudžiantį lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, t. y. siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir kurią (liniją) kirsti draudžiama. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, todėl V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo

Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama nuo 170 iki 230 Eur bauda, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui aptariamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kita vertus, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administraciniu nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda už tam tikrus administraciniu nusižengimus skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šioje byloje Institucijos 2023 m. liepos 18 d. nutarimu V. D. paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trijų) mėnesių terminui. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad V. D. bausta kelis kartus administracine tvarka, yra viena V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendė, kad administracinio poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai ir nustatytas terminas yra tinkamai individualizuotas. Apygardos teismas su šiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

Apeliaciniame skunde V. D. pažymi, kad sutinka su padarytu teisės pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo bausta už analogišką KET pažeidimą, o teisė vairuoti yra reikalinga, nes ji rūpinasi savo vaikais, veža juos į gydymo, formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas, periodiškai lanko skirtingose vietose gyvenančius jos tėvus (duomenys neskelbtini), padeda jiems nuvykti į gydymo įstaigas ar kitas institucijas, tvarkant asmeninius reikalus. Taip pat nurodo, kad jauniausiam sūnui reikalingos Vaikų raidos centro specialisto konsultacijos, nes jam yra įtariamas (duomenys neskelbtini). Su šiuo vaiku yra labai sudėtinga keliauti, visuomeninis transportas tam visiškai netinkamas, nes vaikas yra ūmaus charakterio, keliantis triukšmą, krentantis ant grindų, neklausantis, o kelionės taksi ar pavežėjų paslaugos yra nepatogios (nėra įrengtų specialių vaikui pritaikytų sėdėjimo vietų, vairuotojai skundžiasi dėl vaiko keliamo triukšmo) ir per brangios. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje į šias aplinkybes atsižvelgė ir teisingai nurodė, kad jos egzistavo ir anksčiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nesulaikė V. D. nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jo terminą. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų.

Papildomai apygardos teismas pažymi, kad V. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ir apeliaciniame skunde išdėstyta versija, kad ji automobilį vairavo šviesiu paros metu, sausu keliu, niekam nebuvo sudaryta pavojinga situacija, t. y. nė vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Tai nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti trumpesniam terminui. Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 4 dalies taikymo, skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, nurodė teismų praktiką, kurioje pasisakyta, jog minėtų nuostatų taikymas galimas išimtiniais atvejais, o nagrinėjamas atvejis pagrįstai nelaikytinas išimtiniu. Kitų naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, apeliantė nepateikė.

Apygardos teismo vertinimu, savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo V. D. ir jos artimieji patirs tam tikrų nepatogumų. Vis tik pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai. V. D. nustatytas minimalus įstatyme numatytas šios teisės atėmimo terminas. Apygardos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas, suvaržantis V. D. teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Laikytina, kad šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat pateikta nemažai teismų praktikos konkrečių pavyzdžių, kai teismai taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose byloje kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai minėtos nuostatos nėra taikomos, todėl apeliantei palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti V. D. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.