Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Armėnijoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 07.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes yra nuolat gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; pateikė Armėnijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

S. G. teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pradėjo tvarkytis dokumentus dėl Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo gavimo, tačiau dar neturi naujo vairuotojo pažymėjimo, reikia išlaikyti egzaminą. Anksčiau policijos pareigūno buvo įspėtas, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to padaryti nespėjo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo S. G. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimą patvirtina byloje teismo ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), policijos pareigūno P. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), asmens duomenys iš kurių matyti, kad S. G. nėra Lietuvoje įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 7), bei kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Remiantis šio įstatymo 13 straipsnio 5 punktu, vairuotojo pažymėjimai atitinkantys 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus, nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nuo 2007-02-13, nuo 2007-10-25 deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), todėl jo turimas Armėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), nesuteikė teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Dėl savo, kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje, S. G. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. To nepadarius, jis įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

S. G. atsakomybę lengvina tai, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. G. paskyrus ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30², 33, 283-284, 286-287, 302² straipsniais, teismas

nutarė:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) pasirinktą sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16060539893. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 309 str. 1 d., 313 str. 3 d.).