Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1098-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-01-04Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2A-1098-619/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01772-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Albe Logistik“
Atsakovas
UAB „Astilbė“
Trečiasis asmuo
Sparkassen Direkt Versicherung AG, UADB „Ergo Lietuva“
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1098-619/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01772-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.8; 60; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Albe Logistik“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Albe Logistik“ ieškinį atsakovui UAB „Astilbė“, tretieji asmenys Sparkassen Direkt Versicherung AG, UADB „Ergo Lietuva“dėl žalos atlyginimo

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu (t. I, b. l. 3-6) remdamasis 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 1 dalimi prašė priteisti iš atsakovo 14 699, 43 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 3 d. su atsakovu sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 000371, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį – tris lengvuosius automobilius Mersedes Benz maršrutu Lietuva – Vokietija už sutartyje sulygtą mokestį. Atsakovo vairuotojas apžiūrėjo krovinį, jį priėmė vežti pagal CMR važtaraštį Nr. 2011/08.11, jame nenurodė pastabų dėl krovinio netinkamumo ar pažeidimų, ir pristatė apgadintą krovinį gavėjui. Pristačius krovinį gavėjui buvo pastebėta, kad dalis pristatyto krovinio yra apgadinta, t.y. apgadintas automobilis Mersedes Benz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nepriklausomas ekspertas nustatė, kad dėl automobilio apgadinimo padaryta 4539,15 eurų žala, ekspertizės išlaidos sudarė 625,60 eurų. Už krovinio pervežimą atsakovas pateikė ieškovui apmokėjimui 2011-08-26 PVM sąskaitą – faktūrą 3133,42 Lt sumai. Ieškovas 2011-11-14 pareiškimu įskaitė 3133,42 Lt sumą už krovinio pervežimą į atsakovo ieškovui mokėtiną sumą 17832,85 Lt už krovinio apgadinimą. Tokiu būdu po įskaitymo atsakovas ieškovui liko skolingas 14699,43 Lt.

Atsakovas atsiliepime (t. I, b. l. 94-103) į ieškinį nesutinka su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad tai, jog atsakovo vairuotojas siuntėjo CMR važtaraščio egzemplioriuje neįrašė pastabų apie vežamų automobilių būklę, nereiškia, kad atsakovas priėmė vežti nesugadintą krovinį. Atsakovas teigia, jog dar iki krovinio priėmimo vežti atsakovo vairuotojas buvo skubinamas pasirašyti CMR važtaraštį, jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apžiūrėti automobilius ir užfiksuoti atitinkamas pastabas CMR važtaraščio egzemplioriuje, skirtame siuntėjui. Todėl, atsakovo teigimu, jo vairuotojas įrašė pastabas, jog automobiliai buvo priimti be tinkamos apžiūros, nenauji, į gavėjo ir vežėjo CMR važtaraščio egzempliorius. Atsakovas teigia, jog eksperto išvadoje nėra nustatyta, kuriuo metu padaryta žala, koks žalos padarymo senumas, nėra nurodyta prie išvados pridėtų nuotraukų padarymo data, apskritai nėra aišku, dėl ko atsirado žala automobiliui. Atsakovas prašo teismo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a) punktu. Atsakovas ginčijo žalos dydį, teigdamas, jog pagal CMR konvencijos normas krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą ir su tuo susijusias išlaidas, o tuo tarpu ieškovas apskaičiavo krovinio vertės sumažėjimo sumą, vadovaudamasis automobilio būklės atkūrimo (remonto) verte, toks žalos nustatymo metodas nėra numatytas CMR konvencijoje. Ieškovo pateiktoje eksperto išvadoje yra nurodytos tik galimos (hipotetinės) automobilio remonto išlaidos, kurios gali nesutapti su realiomis remonto išlaidomis, taip pat nurodytos išlaidos nėra pagrįstos realiais įrodymais. Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat laiko ieškovo atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, kadangi Civilinio Kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo, konstatuotina, kad šis reikalavimas realiai neegzistavo, dėl jo buvo pradėtas ginčas teisme, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti vienašalį įskaitymą 3 133, 42 Lt sumai.

Tretysis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime (t. II, b. l. 123-124) nurodė, kad priimtas teismo sprendimas negali įtakoti jo teisių bei pareigų, todėl dėl ieškinio pagristumo nepasisako. Pažymėjo, kad pagal draudimo sutarties sąlygas draudikas draudimo išmoką moka kai vežami nenauji automobiliai tik visiško sunaikinimo atveju draudiminio įvykio pasakoje.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 580,41 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 225,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 2 163 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime konstatavo, kad šalys sudarė 2011 m. rugpjūčio 3 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. 000371, kuria ieškovas užsakė, kad atsakovas pervežtų tris lengvuosius automobilius Mersedes Benz, iš Lietuvos į Vokietiją. CMR važtaraštyje atsakovui nenurodžius jokių išorinių gabenamo krovinio trūkumų, teismas laikė įrodytu, kad krovinys priimtas vežti be pastebimų išorinių apgadinimų. Konstatavo, kad pristačius krovinį važtaraštyje nurodžius, jog vienas automobilis apgadintas, vežėjui kyla atsakomybė dėl krovinio sugadinimo. 2011 m. rugpjūčio 16 d. eksperto išvadoje nustatytas toks žalos dydis: remonto išlaidos be PVM sudaro 4 089, 15 Eur, o automobilis nuvertėjo 450 Eur, už ekspertizę sumokėta 744, 46 Eur su PVM (t. I, b. l. 63-68). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovo reikalaujamas žalos atlyginimas apskaičiuotas nesilaikant CMR 25 str. 1 d., 23 str. 1, 2, 4 dalies nuostatų, teismo vertinimu, iš ieškovo eksperto išvados, darytina išvada, kad yra duomenys tik apie automobilio nuvertėjimą dėl apgadinimo, kurią sudaro 450 eurų. Tuo tarpu, 4 089,15 eurų galimų remonto kaštų ieškovas reikalauja nepagrįstai, nepaisydamas aukščiau nurodytų CMR konvencijos nuostatų. Ieškovo pateikto eksperto paaiškinimus apie automobilio vertes, teismas vertino kaip neįrodančias reikalavimo pagrįstumo, nes pagal Konvencijos nuostatas kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tuo tarpu ieškovo pateikti apie krovinio galimą vertę krovinio pristatymo vietoje. Ieškovui nepateikus žalos apskaičiavimo pagal Konvencijos nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas tik dalyje dėl 450 eurų krovinio nuvertėjimo ir 625, 60 eurų (be PVM) išlaidos ekspertui (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktas), todėl priteisė bendrą sumą 1075, 60 eurų (3 713, 83 Lt). Dėl ieškovo atlikto 2011 m. lapkričio 14 d. įskaitymo pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš vežėjo, tuo tarpu ieškovas turėjo sumokėti atsakovui skolą už pervežimą. Iki atsakovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą už atliktą pervežimą jis buvo pretenzija informuotas apie padarytą žalą, jokių veiksmų nesiėmė, kas vertintina kaip aplinkybė, jog vežėjas pareigos atlyginti žalą iš esmės neneigė, o vėliau teisme iškilęs ginčas dėl padarytos žalos dydžio nepaneigia įskaitymo teisėtumo. Teismui nustačius pagrįstą ieškovo reikalavimą vežėjui iš dalies, t. y. 3 713, 83 Lt, ir ieškovui įskaičius priešpriešinį vienarūšį atsakovo reikalavimą 3 133, 42 Lt dydžio, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 580,41 Lt (3 713, 83 - 3 133, 42 ), kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą, padidinti iš atsakovo ieškovo naudai priteistą žalos atlyginimą iki 14 699,43 Lt; priteisti ieškovo naudai 5 proc. procesines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatęs, kad krovinio pervežimo metu buvo apgadintas automobilis, pagrįstai nustatęs krovinio apgadinimus, pagrįstai nurodęs, kad dėl krovinio apgadinimo atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir jis privalo atlyginti žalą, neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį ir dėl to ieškovo ieškinį dalyje atmetė, t.y. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, neva atsakovas turi sumokėti ieškovui tik 450 eurų dėl automobilio nuvertėjimo ir 625,60 eurų išlaidas ekspertui už ekspertizės atlikimą. Kadangi ieškovas pareiškimu buvo įskaitęs 3133,42 Lt sumą atsakovui už krovinio pervežimą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai tik 580,41 Lt žalos atlyginimą. Atsakovui apgadinus pervežamą krovinį, atsakovo atlygintinos žalos dydis nustatomas pagal CMR konvencijoje įtvirtintas žalos nustatymo taisykles – CMR konvencijos 25 str. 1 d., 23 str. 1 d. Šiuo atveju, siekiant nustatyti kompensacijos dydį mokėtiną atsakovo dėl krovinio apgadinimo, privalėjo būti nustatyta krovinio nuvertėjimo suma. Krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas tokiu būdu: iš nesugadinto krovinio vertės atimama sugadinto krovinio likutinė vertė, gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Ieškovas pateikė Vokietijos bendrovės Schmitz Sachverstadige nepriklausomo eksperto Marco Schmitz 2011-08-16 ekspertizės aktą Nr. MS 0330811, kuriame nurodyta, kad apgadinto automobilio remonto kaina yra 4089,15 eurų, automobilio vertė dėl to, kad jis sugadintas ir bus remontuojamas, sumažėjo 450 eurų. Ieškovas tikslu tiksliai nustatyti krovinio nuvertėjimą 2012-02-14 teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę, teismas tokį prašymą atmetė 2012-03-30 nutartimi, motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės apžiūrėti natūroje automobilio ir jis toliau eksploatuojamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pakartotinai kreipėsi į minėtą ekspertą, paprašydamas pateikti duomenis, kokia buvo neapgadinto automobilio vertė pasikrovimo metu, kokia buvo apgadinto automobilio vertė krovinio pristatymo metu. 2012-09-27 ekspertas pateikė priedą prie ekspertizės akto Nr. MS 0330811, kuriuo nurodė, kad sveiko automobilio atkuriamoji vertė buvo 21 500 eurų, apgadinus likutinė vertė 13 500 eurų, kas reiškia, kad dėl apgadinimo automobilis nuvertėjo 8000 eurų suma (21 500 Lt). Nepaisant to, kad byloje yra įrodymai, kad automobilis nuvertėjo 8000 eurų suma, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad automobilis nuvertėjo tik 450 eurų suma. Teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto išvada, kad automobilis nuvertėjo tik 450 eurų suma, nes tai nėra krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas pagal CMR konvencijos nuostatas. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo atlygintinos žalos dydį, todėl teismo sprendimas keistinas, padidinant žalos dydį iki 14 699,43 Lt.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, skaičiuodamas krovinio vertės sumažėjimo sumą vadovaujasi automobilio būklės atkūrimo išlaidų verte, tačiau toks kompensuojamos žalos nustatymo metodas CMR konvencijoje nėra nustatytas. Ieškovas reikalaudamas nuostolio atlyginimo už sugadintą krovinį ir reikalaudamas automobilio nuvertėjimo sumos priteisimo turėjo pareigą pateikti įrodymus apie apgadinto automobilio kainą toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, t.y. 2011 m. rugpjūčio 4 d. bei šio automobilio likutinę vertę. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie ginčo automobilio vertę tuo metu ir toje vietoje, kuomet jis buvo priimtas vežti, t.y. kiek automobilis kainavo 2011 m. rugpjūčio 4 d., taip pat nėra pateikęs rašytinių įrodymų apie automobilio likutinę vertę po apgadinimo ir tai teisingai konstatavo teismas. Teigia, kad ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja 2012-09-27 ekspertizės akto priedą, tačiau sutinkamai su CMR konvencijos 23 ir 25 str. nuostatomis nepateikia įrodymų apie krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Atsakovo tvirtinimu, jo pateikti įrodymai pagrindžia, kad automobilio Mercedes Benz vidutinė rinkos kaina 2011 m. rugpjūčio mėn. galėjo svyruoti vid. iki 13 327 eur. Atsakovo nuomone, nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo byloje skirti ekspertizę, nes ieškovas prašyme nenurodė, kokiu būdu siūlomas ekspertas ketina apžiūrėti automobilį. Atsakovo tvirtinimu, nors iš ieškovo eksperto pateikto akto nėra aišku kaip apskaičiuotas krovinio automobilio vertės sumažėjimas 450 eur, ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų apie krovinio nuvertėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia automobilio nuvertėjimo suma.

Tretysis asmuo Sparkassen Direkt Versischerung AG su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad krovinio vežimas buvo įvykdytas ir ieškovas įrodė žalos faktą, tenkino iš dalies ieškovo ieškinį, tačiau netinkamai įvertino padarytos žalos dydį, dėl ko nevisiškai atskleidė bylos esmę, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Apelianto apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdant krovinio pervežimą jo metu dėl apgadinimo automobilis nuvertėjo 8000 eurų suma, teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilis dėl apgadinimo nuvertėjo tik 450 eurų suma. Šias klaidingas bei nepagrįstas išvadas teismas padarė vadovaujantis byloje esančiu 2011-08-16 nepriklausomo eksperto Marco Schmitz ekspertizės aktu Nr. MS0330811 ir tai yra krovinio nuvertėjimo apskaičiavimas pagal CMR konvencijos nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

Pagal CMR konvencijos 25 str. 1 d. krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi mokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Taigi, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Kartu vežėjas turi kompensuoti ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas. Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 185, 212, 218 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pradiniame ieškinyje patirtą žalą apskaičiavo remdamasis ekspertizės aktu Nr. MS 0330811, kuriame konstatuota, kad dėl automobilio apgadinimo automobilis nuvertėjo 4539,14 eurų (4089,15 eurų automobilio atstatymo kaštai, 450 eurų automobilio vertės sumažėjimas dėl apgadinimo), už ekspertizės atlikimą 744,46 eurai, viso 17 832,85 Lt, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovas teigė, jog turi teisę reikalauti 14 699,43 Lt. Teismui nutartimi atsisakius paskirti ekspertizę, ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2012-09-27 Ekspertizės aktą Nr. MS0330811, kuriame konstatuota, kad atkuriamoji automobilio vertė 21 500 eurų, likutinė vertė 13 500 eurų (33 b.l., 2 t.). Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad krovinio nuvertėjimo suma 8000 eurų, tačiau būdami sąžiningi, jie prašo mažesnės sumos (84 b.l.2 t).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pagal sutartį priėmus krovinį vežti be pastebimų išorinių apgadinimų, o pristačius krovinį važtaraštyje nurodžius, kad vienas automobilis yra apgadintas, vežėjui kyla atsakomybė dėl krovinio sugadinimo. Įvertinęs ieškovo pasitelkto eksperto išvadą, teismas konstatavo, kad yra duomenys tik apie automobilio nuvertėjimą dėl apgadinimo, kurią sudaro 450 eurų, tuo tarpu 4 089,15 eurų galimų remonto kaštų ieškovas reikalauja nepagrįstai, nepaisydamas CMR konvencijos nuostatų. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas tik dalyje dėl 450 eurų nuvertėjimo bei 625,60 eurų išlaidų ekspertui (CMR konvencijos 23 str. 4 punktas). Su šia teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko ją nepagrįsta.

Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame Eksperto išvados akte Nr. MSO330811 (49-51 b.l., 1 t.) konstatuota, kad remonto išlaidos 4 089,15 eur, vertės sumažėjimas 450 eur. Įvertinant vertės sumažėjimo sumą, buvo remiamasi esminiais įtakos turinčiais veiksniais, kaip transporto priemones metai, būklė, vieta rinkoje, nuostolių apimtis/sunkumas, pasiūlytas remonto kelias ir empirinė vertė. Pagrindas yra BVSK-direktyva, skirta merkantilininio vertės sumažėjimo nustatymui. Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi 450 eurų automobilio nuvertėjimo suma, nes ši suma nėra krovinio nuvertėjimo apskaičiavimas pagal CMR konvencijos nuostatas.

Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis krovinys nuvertėjo 8000 eurų suma ir tai patvirtina priedas prie ekspertizės akto Nr. MS 0330811. Iš šio ekspertizės akto turinio (33 b.l. 2 t.) matyti, kad automobilio atkuriamoji vertė nėra nustatyta pagal CMR konvencijos 25 str., 23 str. nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo. Remiantis konvencijos 23 str. 1 d. nuostatas turi būti nustatyta kokia buvo ginčo automobilio Mercedes Benz vertė buvo Lietuvos Respublikoje, perduodant jį gabenimui vežėjui 2011 m. rugpjūčio 4 d.. Konvencijos 23 str. 2 d. nustato, kad vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos kainas, o jeigu nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Pažymėtina tai, kad ieškovas teismo prašė byloje paskirti ekspertizę, tikslu nustatyti, kokia automobilio vertė 2011-08-04 dienai Lietuvoje, kokia apgadinto automobilio vertė 2011-08-09 d. Vokietijoje, bei kiek automobilis nuvertėjo. Teismas atmetė nutartimi prašymą paskirti byloje ekspertizę, nors parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad kliūčių ekspertizės atlikimui nėra (154 b.l., t.1), tokiu būdu ribodamas ieškovo teisę teikti įrodymus žalos dydžiui pagrįsti (CPK 177 str., 178 str.). Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų nustatyta krovinio vertė toje vietoje ir tuo laiku kai jis buvo priimti vežti (CMR konvencijos 23 str. 1 d.).

Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė kompensuotinos žalos dydžio ir pažeidė CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyto pažeidimo negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 str.

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlvydas Barkauskas