Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2014-10-10 · Byla Nr. A2.6.-379-876/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
A2.6.-379-876/2014
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00297-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A.2.6.-379-876/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00297-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 45.4.5. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 10 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. P., išnagrinėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2014 m. gegužės 24 d. apie 1 val. Šakių raj. (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto Nr. 45 vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė, atsimušė į tvorą, kurią apgadino, taip pat apgadino automobilį VW Passat. Apie įvykį, su kuriuo yra susijusi nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad penktadienio vakarą paskambino bendradarbiai, paprašė pavairuoti, pavežti, jie sutiko ir visa šeima išvažiavo. Neatsimena tiksliai valandos, suvežiojo ten, kur jie prašė, buvo vėlus laikas ir grįžo iki bendradarbių. Moteris, namų šeimininkė, vartojo, dar truputį ir tas šeimininkas pavartojęs nuėjo gult. Jos vyras alaus išgėrė ir ją išsiuntė nuo spaudimo vaistų namo parvežt, nes vyras turi problemų su spaudimu. Ji išvažiavo ir po to pasijuto, kad neturi nuo namų raktų, tada norėjo apsisukti. Svetima mašina, prie jos nepratusi ir pedalai sunkiai mynėsi, ir dėl vairo stiprintuvo. Atsitrenkė, išlipo, pasižiūrėjo į ką atsitrenkė ir išsigando, pavaikščiojo dar kažkiek laiko pirmyn, atgal ir nedrąsiai nuėjo iki tų šeimininkų, bet buvo labai tamsu, neįsijungė šviesos, niekas neišėjo, pastovėjo kieme, pavaikščiojo ir grįžo atgal. Grįžo pas savo bendradarbius, ten, kur visi buvo, ir pasakė, kas atsitiko. Prisikėlė mašinos savininką, nes jis miegojo, jam pasakė. Tvoros šeimininkai ne nuolatos gyvena, jie tik atvažinėja. Buvo vėlus laikas ir jis nusprendė, kad būtų jai geriau ateiti anksti ryte tartis, bet gavosi taip, kad anksčiau už ją atvažiavo policija. Ji suvokė, kad atsitrenkė į svetimą tvorą ir apgadino automobilį. Ji galvojo, kad nepadarė eismo įvykio, kad nei mašina, nei žmogų. 4 metai turi vairuotojo pažymėjimą. Ji buvo blaivi. Ji išsigando dėl tos mašinos, kad svetimą apgadino ir dėl tvoros. Susimokėjo, nuėjo pas tuos šeimininkus, prisistatė, atsiskaitė. Dėl automobilio padarytą žalą atlygino.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad su žmona paskambino, kad D., kaip bendradarbė, pažįstama pavežtų juos tą vakarą. Grįžo, jis praktiškai iškart nuėjo gult, atsinešė, ką reikėjo iš mašinos ir nuėjo gult. Žmona iš šaldytuvo išsitraukė šampano butelį. Po to jį D. pakėlė, jau švito, sakė eiti į lauką, atsitiko nelaimė. Išėjęs pamatė mašiną, labai supyko. D. su vyru išvažiavo namo, nusiramino, ir nustebo pamatęs policiją. Iš policijos sužinojo, kad išvertė kaimynų tvoros stulpą. Su žmona buvo išgėrę šiek tiek, dėl to ir pasiskambino blaiviam vairuotojui, kad juos pavežtų. D. P. buvo blaivi. Jie važiavo į Ilguvą, ten buvo draugai, žvejojo, susiskambino ir jie negalėjo vairuoti, tai paskambino D.. D. juos nuvežė į Ilguvą. Paskui parvežė atgal. D. P. Ilguvoje negėrė. Žmona išsitraukė šampano butelį, tačiau prie jo akių negėrė jos. Praeitą mėnesį D. P. atlygino žalą. Su kaimynais, kiek žino, tą pačią dieną atsiskaitė. Policija kaimynai iškvietė.

Liudytoja A. M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad miegojo naktį, prasibudo, vyras pakėlė, nes ji negirdėjo. Vyras pasakė, kad kažkas atsitrenkė į tvorą, pažiūrėjo per langą, tamsu buvo ir nieko nematė. Toliau miegojo, jie neišėjo į lauką. Iš ryto anksti atsikėlė, pasidarė kavos, vaikšto po kiemą ir iš tolo pažiūrėjus irgi nesimatė. Po to kaimynas pašaukė ją, kad ateiti pažiūrėti. Ir kai priėjo, tik tada ir pamatė, kad aplaužyta tvora. Pakėlė vyrą, išsikvietė policiją, kurie surado mašiną, surašė viską. Kai išvažiavo policija, po kažkiek laiko atvažiavo moteris, atsiprašė, atsiskaitė su pinigais, atlygino žalą ir jų konfliktas pasibaigė. Buvo žala padaryta.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ryte buvo gautas pranešimas, kad rado apgadintą gyvenamojo namo tvorą, o automobilis iš įvykio vietos pasišalinęs. Nuvažiavo į įvykio vietą, įformino įvykį, nubraižė schemą, paėmė paaiškinimą iš asmens, kuris nukentėjo. Paskui nuvažiavo į šalia esančią sodybą ir rado apgadintą transporto priemonę. Rado savininką, kuris pasakė, kad vairavo automobilį P.. Ji pripažino, kad vairavo ir atsimušė į tvorą. Surašė jai protokolą.

Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad P. nepažįsta. Jis grįžo iš reiso apie 2 val. nakties, apie 3 val. atsigulė, užsnūdo ir išgirdo kažkokį garsą. Atsidarė langą, nes pagalvojo, kad prie jo traktoriaus lenda. Apsidairė ir nieko nematė. Paskui ryte pamatė išverstą kaimyno tvorą. Pasakė apie tai kaimynui. Įvykio nematė ir daugiau nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau taip pat būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo sužalotas kitas asmuo, padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. ( 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

Teismas laiko, jog D. P. veikoje yra visi požymiai, leidžiantys inkriminuoti pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Kaip jau buvo nurodyta būtina nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar asmuo jame dalyvavo bei ar sąmoningai iš jo pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklausta D. P., liudytojai A. G., A. M. R., K. V. nurodė, jog D. P. tamsiu paros metu įvažiavo į tvorą, ją apgadino ir iš įvykio vietos išvažiavo. Pati D. P. nurodė, kad ji juto smūgį į tvorą, buvo išlipusi iš automobilio, tačiau dėl pasimetimo policijos nekvietė. Liudytojas K. V. patvirtino, jog naktį jis girdėjo smūgį, o ryte matė sugadintą kaimynų tvorą. Pati atsakomybėn traukiama D. P. nurodė, jog ji padarė įvykį, kadangi buvo naktis ji pas žmonės į namus nėjo, ketino ryte eiti pasakyti dėl apgadintos tvoros. D. P. nurodė, jog ji neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, taip pasielgė dėl pasimetimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybėn traukiamoji iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus, nes apgadinus kitiems asmenims priklausančią tvorą, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, ji nepranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Nors teismo posėdžio metu D. P. teigė, jog ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog asmuo suvokė, jog įvyko eismo įvykis, suprato, kad jis eismo įvykyje dalyvavo, todėl privalėjo laikytis nurodytų įstatymo reikalavimų ir nepasišalindamas iš eismo įvykio vietos apie įvykį informuoti policijos pareigūnus.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad D. P. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

D. P. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: ATP protokolas (b. 2), eismo įvykio schema (b.l. 3), fotonuotraukos (b.l.4-9), paaiškinimai (b.l. 10-13), charakterizuojanti medžiaga (b. l. 14-15, 23, 24).

D. P. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sudėtį, kadangi pažeidėja padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), taip pat pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, todėl jos veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėtį. Nors ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas nepriskirtas apylinkės teismo kompetencijai pagal ATPK 224 str., tačiau jis sudaro idealiąją sudėtį su Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir remiantis ekonomiškumo ir protingumo kriterijais, išnagrinėtinas ir paskirtina nuobauda vienu nutarimu.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudas D. P., atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjos asmenybę, charakterizuojančią ir šeimyninę padėtį apibūdinančią medžiagą; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl pažeidėjai skirtinos minimalios sankcijos numatytos nuobaudos.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio su papildoma nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 ( vieno šimto) litų bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių ) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė