- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- I-279-621/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00054-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Laisvutės Kartanaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014-12-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. 14-1L-40-03640-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, jame nurodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R. A. taikymo pradžią – 2014 m. sausio 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2014-12-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) sprendimą Nr. 14-1L-40-03640-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti Šiaulių apskrities policijos komisariatą priimti naują sprendimą, jame nurodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R. A. taikymo pradžią – 2014 m. sausio 30 d.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (32 b. l.). Skunde (2–3 b. l.) nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi aktualia, sprendimo priėmimo dieną galiojančia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija (įsigaliojo 2011-03-01, toliau – ir Įstatymas), šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pripažino pareiškėją nesant nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl turimo teistumo bei dėl to, kad policija turi apie pareiškėją duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. 2013-12-02 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio l dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio l dalį, 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, o 2013-12-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš esmės pareiškėjas nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje savo žmonos V. A. atžvilgiu, smurtavo 2013-05-11, 2013-09-27 ir 2013-10-27. Savo kaltę visiškai pripažino, nuosprendžių neskundė, dabartiniu metu turi neišnykusį teistumą, kuris, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, netrukus baigsis. Institucijos diskrecijos teisės taikyti Įstatymo numatytas sankcijas ir atimti leidimą turėti ginklus neneigia, ją pripažįsta, tačiau, taikant Įstatymą, atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl neteisingai jį pritaikė sankcijos pradžios nustatymo prasme ir privalo šią klaidą ištaisyti. Analizuojant vieną iš savarankiško skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindų – Įstatymo 17 straipsnio l dalies 11 punktą, matyti, kad šis pagrindas atsirado dar 2013-09-27 Raseinių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 2-1-00738-13 pareiškėjo atžvilgiu ir sankcija turėjo būti taikoma iš karto arba per protingą laiką, nelaukiant 2013-12-27 kito ikiteisminio tyrimo pradžios baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-01035-13 arba teismo nuosprendžio įsigaliojimo. Esamomis informacinėmis priemonėmis atsakovui nebuvo jokių kliūčių, būnant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, laiku sužinoti nurodytas aplinkybes ir pritaikyti sankcijas. 2013-12-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-393-674/2013 nebuvo skundžiamas ir įsigaliojo 2014-01-20. Nuo to laiko atsakovui atsirado ir skundžiamame sprendime nurodytas antras pagrindas taikyti sankcijas, numatytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tačiau atsakovas ir vėl laiku ir tinkamai nevykdė įstatymo reikalavimų, veikė aplaidžiai ir per protingą laiką, bent jau per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2014-01-30, nepriėmė sprendimo panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti ginklus, nors tiek teismų informacinėje sistemoje, tiek policijos informacinėse sistemose visi reikiami duomenys jau buvo, o skundžiamą sprendimą priėmė tik beveik po metų – 2014-12-04. Tinkamas sankcijos taikymo pradžios nustatymas yra labai svarbus, nes, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą, nuo jo skaičiuojamas 3 metų terminas, kada pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam negalima išduoti leidimo turėti ginklą, nors teistumas ir būtų išnykęs, o pagal padarytų nusikaltimų sunkumą pareiškėjas vėl būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjo turimus ginklus policija paėmė dar 2013-05-12, t. y. sekančią dieną po smurto artimoje aplinkoje, faktiškai pareiškėjas teisės laikyti ir nešiotis ginklus neturėjo jau nuo 2013-05-12. Be to, atsakovas sprendimą priėmė tik pareiškėjui ėmus asmeniškai domėtis dėl leidimo, nes, teistumui einant į pabaigą ir jam pasibaigus, o sprendimo dar nepriėmus, pareiškėjas turėtų Įstatyme numatytą teisę atgauti leidimą nešiotis ir lakyti ginklus. Dėl atsakovo aplaidžių veiksmų, protingu laiku nepriimant sprendimo panaikinti pareiškėjui leidimą turėti ginklus, nepagrįstai ilgai prailgintas sankcijos galiojimas ir apribojimai gauti naują leidimą, tai pažeidžia jo teises ir dėl to priimtas sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas privalo priimti naują sprendimą, jame nurodant sankcijos taikymo pradžią – 2014 m. sausio 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (33 b. l.). Atsakovas atsiliepime (48–49 b. l.) nurodė, kad nedalyvaus bylos nagrinėjime. Atsiliepime nurodė, kad palaiko 2014-12-04 sprendimą Nr. 14-IL-40-03640-e dėl R. A. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriuje 2014-10-03 iš Policijos informacinės sistemos Licencijuojamos veiklos posistemio gautas perspėjimas apie tai, kad R. A. atžvilgiu 2013-09-27 Raseinių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00783-13 ir 2013-12-27 Raseinių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-01035-13, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše duomenų apie priimtus procesinius sprendimus minėtose baudžiamosiose bylose nebuvo. Susisiekus su Raseinių rajono apylinkės teismu telefonu, gauta informacija, kad minėtose bylose nuosprendžiai R. A. atžvilgiu yra priimti ir įsigalioję. 2014-11-24 išsiųstas raštas į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl nuosprendžių kopijų atsiuntimo. 2014-12-01 Šiaulių AVPK VTB Licencijavimo skyriuje buvo gauti minėti nuosprendžiai. 2014-12-04 buvo priimtas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92 dalies 92.3 punktu (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms sąlygoms) bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies (B ir C kategorijų, ji; šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 11 punktu (apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), 18 straipsnio (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 5 punktu (turintis teistumą). 2014-12-04 pareiškėjas raštu (registracijos Nr. 40-S-47285) buvo informuotas apie priimtą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą panaikinimo. Prašo teismo pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas byloje kilo dėl leidimo pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, jame nurodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R. A. taikymo pradžią – 2014 metų sausio 30 d.
Pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 348, kuris 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 14-1L-40-03640-e panaikintas, nes buvo nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas) bei kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi turi teistumą (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis 5 punktas): R. A. 2013-12-02 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 18 mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iki bausmės vykdymo pradžios R. A. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
2013-12-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį R. A. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2013-12-02 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, ir subendrintą bausmę paskyrė 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažino 1/3 ir galutinę bausmę nustatė 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėjo 1 (vienerių) metų laikui. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92 dalies 92.3 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Iš esmės taip pat nustatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, nes pareiškėjas sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą priėmimo metu nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi turėjo teistumą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, B ir C kategorijų ginklų, šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...>.“ Kita vertus, įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamosios teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos keliamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).
LR baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, t. y. už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš esmės yra nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje savo žmonos V. A. atžvilgiu. Savo kaltę visiškai pripažįsta, nuosprendžių neskundė, dabartiniu metu turi neišnykusį teistumą, kuris, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, netrukus baigsis. Tačiau analizuojant vieną iš savarankiško skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindų, Įstatymo 17 straipsnio l dalies 11 punktą, matyti, kad šis pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsirado dar 2013-09-27 Raseinių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00738-13 pareiškėjo atžvilgiu ir sankcija turėjo būti taikoma iš karto arba per protingą laiką, nelaukiant 2013-12-27 kito ikiteisminio tyrimo pradžios baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-01035-13 arba teismo nuosprendžio įsigaliojimo. 2013-12-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-393-674/2013 nebuvo skundžiamas ir įsigaliojo 2014-01-20. Nuo to laiko atsakovui atsirado ir skundžiamame sprendime nurodytas antras pagrindas taikyti sankcijas, numatytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tačiau atsakovas ir vėl laiku ir tinkamai nevykdė įstatymo reikalavimų, veikė aplaidžiai ir per protingą laiką, bent jau per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2014-01-30, nepriėmė sprendimo panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti ginklus, nors tiek teismų informacinėje sistemoje, tiek policijos informacinėse sistemose visi reikiami duomenys jau buvo, o skundžiamą sprendimą priėmė tik beveik po metų – 2014-12-04.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Pagal pastarojo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Pareiškėjo teiginiai, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas ne iš karto atsiradus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytai sąlygai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, o teiginiai, jog sprendimą dėl leidimo panaikinimo galėjo priimti anksčiau nei 2014 m. gruodžio 4 d., nėra argumentuoti ir be teisinių motyvų, iš esmės paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone. Be to, Šiaulių AVPK 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 14-1L-40-03640-e priėmimo metu pareiškėjo teistumas dar nebuvo išnykęs, todėl atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėję teismų nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 6 dalį, sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Įstatyme nėra nurodyta, per kokį terminą įstaigos vadovas turi priimti sprendimą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas per protingą laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepriėmė sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo vadovaujantis fiziniam asmeniui gali būti panaikintas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl pakanka vien to, jog fizinis asmuo laikytinas keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog duomenys apie keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tai pagrindžia skundžiamame sprendime nurodyti ir į bylą pateikti minėti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo teistumą.
Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši baudžiamajai atsakomybei būdinga teisinė pasekmė yra dvejopos prigimties: pirmiausia, teistumas turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką; taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Pastaruosius žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus nustato kitų teisės šakų normos.
Dėl pareiškėjo argumento, kad tinkamas sankcijos taikymo pradžios nustatymas yra svarbus, nes pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą skaičiuojamas 3 metų terminas, kada pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pareiškėjui nebus išduotas leidimas turėti ginklus, nors teistumas ir būtų išnykęs, teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo pateiktame skunde (b. l. 2-3) klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas, t. y. vietoje – R., nurodytas R. Patikrinus informaciją gyventojų registre matyti, kad pareiškėjo vardas yra Raimundas, todėl laikytina, jog skundą padavė R. A..
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 348, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, jame nurodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R. A. taikymo pradžią – 2014 m. sausio 30 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. 14-1L-40-03640-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, jame nurodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R. A. taikymo pradžią – 2014 m. sausio 30 d. atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.