Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-491/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
1A-179-491/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
V. U., A. M.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė, Darius Japertas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-491/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48851-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nuteistajam V. U., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Dariui Japertui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

A. M. buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto bausmės.

V. U. buvo nuteistas:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. buvo nuteistas:

1.1. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 10.31 val., (duomenys neskelbtini), šalia automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant žemės gulinčioje L. R. piniginėje radęs AB „SEB“ banko bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šią kortelę pasiėmė (pagrobė) ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir laikė prie savęs; tą pačią dieną apie 10.32 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), prie kasos ją neteisėtai perdavė V. U. į rankas; tą pačią dieną apie 10.51 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paimdamas į rankas V. U. atgal neteisėtai perduotą AB „SEB“ banko bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją vėl neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 12.16 val., ją išmetė nenustatytoje vietoje;

1.2. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 10.51 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo AB „SEB“ banko MB „(duomenys neskelbtini)“ L. R. vardu išduotą bekontaktę elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją – atsiskaitė už prekes, t. y. įsigijo prekių už 9,51 Eur, taip neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

2. V. U. buvo nuteistas:

2.1. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 10.32 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), prie kasos A. M. neteisėtai perdavus jam į rankas AB „SEB“ banko MB „(duomenys neskelbtini)“ L. R. vardu išduotą bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šią kortelę paėmė ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo bei laikė prie savęs iki tol, kol tą pačią dieną apie 10.51 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai perdavė A. M.;

2.2. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo AB „SEB“ banko MB „(duomenys neskelbtini)“ L. R. vardu išduotą bekontaktę elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atlikdamas dvi finansines operacijas: apie 10.34 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – atsiskaitė už prekes, t. y. įsigijo prekių už 11,99 Eur, ir apie 10.35 val. neteisėtai atliko finansinę operaciją – atsiskaitė už prekes, t. y. įsigijo prekių už 24,59 Eur, bendrai per du kartus įgijo prekių už 36,58 Eur, taip jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo: 1) taikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti arešto bausmės vykdymą arba sumažinti šios bausmės laiką; arba 2) jam paskirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad savo kaltę pripažino nuo pat proceso pradžios, jo nusikalstamomis veikomis padaryta žala nesiekia 50 Eur, šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, žada daugiau nebedaryti jokių teisės pažeidimų. Pažymi, kad nors jo padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo, tačiau prašo įvertinti visas paminėtas aplinkybes bei galimybes paskirti jam tokią bausmę, kurios nereikėtų atlikti pataisos įstaigoje.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nesistengia integruotis į visuomenę, neturi gyvenamosios vietos. Nuteistasis teigia, kad iki suėmimo jis vykdė individualią veiklą, turėjo gyvenamąją vietą, tačiau joje nebuvo registruotas, taip pat lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistųjų apeliacinius skundus Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dubrava prašo šiuos skundus atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes ir jų nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis, todėl jiems paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji A. M. ir V. U. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, nurodo, kad jos yra per griežtos ir prašo jas sušvelninti. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina šią baudžiamąją bylą dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. iš esmės prašo jam paskirti tokią bausmę, kurios jam nereikėtų realiai atlikti pataisos įstaigoje. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

10. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

11. Už apysunkes nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį skiriamos analogiškos bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už šias nusikalstamas veikas paskyrė griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio terminą nustatė didesnį už vidurkį (75 paras). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė 2 apysunkius nusikaltimus, šios veikos tyčinės, baigtos, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, bei veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitus A. M. charakterizuojančius bylos duomenis: nuteistasis niekur oficialiai nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; nors yra jauno amžiaus, tačiau daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su girtavimu, smulkias vagystes, ir už tai jam paskirtų baudų nesumokėjo. Nors apeliaciniame skunde A. M. teigia, kad įsidarbino, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o ir „Sodra“ informacinėje sistemoje nėra jokių duomenų apie jo darbovietę (tai patikrinus teismų informacinėje sistemoje „Liteko“). Be viso to, A. M. ne tik kad daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau 2 kartus buvo teistas už nusikaltimus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus 8 mėnesiams po ankstesnės jam paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo. Įvertinus visus šiuos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad visi jie A. M. charakterizuoja tik neigiamai ir rodo, kad iki šiol jam taikytos poveikio priemonės (bauda, kuri vėliau buvo pakeista į areštą, bei viešieji darbai) jokio teigiamo poveikio nepadarė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir įvertino, kad jo nusikalstamos veikos sunkesnių pasekmių nesukėlė ir truko trumpą laiką. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai to nelaikė aplinkybėmis, mažinančiomis paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už abi nusikalstamas veikas turi būti paskirta griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Todėl, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. M. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius.

12. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, kas turėtų lemti švelnesnės bausmės jam skyrimą. Tačiau, kaip jau minėta, šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Bet greta to yra ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybės, kurios drauge su nuteistojo asmenybės ir jo nusikalstamų veikų pavojingumu, lėmė, jog nuteistajam buvo paskirtos bausmės, viršijančios vidurkį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – šias bausmes ne visiškai, bet iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4 dalis). A. M. pripažinus kaltę ir šią bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į visas šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio, jas švelninti pagrindo nėra.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Visgi būtina pažymėti, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tokiai išvadai pagrindo šiuo atveju nėra. Nusikalstamas veikas, už kurias A. M. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas 2 kartus teistas. Jau minėta, kad jis daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kuriais buvo siekiama taip pat gauti lėšų pragyvenimui, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. A. M. yra recidyvistas, anksčiau jam paskirtos valstybės poveikio priemonės – viešieji darbai, bauda, areštas, nebuvo pakankamos jį pataisyti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, jog A. M. nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, o dėsningas jo netinkamo elgesio padarinys nepaisant visuotinai priimtinų elgesio normų ir nenorint laikytis įstatymų reikalavimų, ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir skundžiamame nuosprendyje. Šių aptartų bylos duomenų visumoje darytina išvada, kad skirti nuteistajam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba, taikant BK 75 straipsnį, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Kadangi nuteistasis A. M. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, tokiam nesavikritiškam teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Taigi, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. M. prašymą jam taikyti BK 75 straipsnį.

Dėl nuteistajam V. U. paskirtos bausmės

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tam pagrindo nėra.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. U. už nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskyrė po 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, subendrinęs šias bausmes iš dalies jas sudedant teismas nuteistajam skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, kurį, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, dar sumažino vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vertindama skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam V. U. paskirtos galutinės bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, bei veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).V. U. padarė 2 baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus. Nors nuteistasis V. U. verčiasi individualia veikla (2 t., 13 b. l.), tačiau jis anksčiau 9 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus, baustas ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, nusižengimus, susijusius su girtavimu. Taigi, vertimasis individualia veikla, įvertinus dar ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iš tokios veiklos nuteistasis gavo pastovių pajamų, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų, kuriomis jis siekė gauti lėšų pragyvenimui. Tai leidžia V. U. charakterizuoti tik neigiamai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai įvertino, kad nuteistasis nebe pirmą kartą pažeidžia įstatymus – skundžiamas nuosprendis jam jau yra dešimtas. Nusikalstamas veikas, už kurias V. U. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus tik šiek tiek daugiau nei 3 mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, priėmimo. Paminėtina, kad ši bausmė nuteistajam vėliau buvo pakeista į areštą. Visa tai rodo, kad iki šiol nuteistajam taikytos poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realus šios bausmės atlikimas) jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vis nusikalsdavo. Įvertinęs šiuos nuteistąjį V. U. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminą teismas parinko žymiai mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad yra nuteistojo viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus prieš tai aptartus duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę bei jo nusikalstamas veikas, tokia jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus nuteistajam V. U. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingus duomenis ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija sutinka tiek su nuteistajam parinkta bausme, tiek su jos dydžiu. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. U. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam V. U., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. Kaip jau minėta, V. U. buvo ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas jis padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, praėjus tik šiek tiek daugiau nei 3 mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio jam priėmimo. Be to, iš bylos matyti, kad probacija nuteistajam V. U. nebuvo sėkminga, kadangi už probacijos sąlygų nesilaikymą minėta laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į areštą. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai. V. U. elgesio nepakeitė ir jam taikytos griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – areštas, laisvės atėmimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vėliau jo panaikinimas ir pasiuntimas jį atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šių institutų taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, V. U. valstybės parodyto pasitikėjimo jam nepateisino ne vieną kartą ir toliau elgėsi neteisėtai.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. U. nurodo, kad būdamas laisvėje jis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus). Nors jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo nurodomas aplinkybes ir jas vertina teigiamai. Kita vertus, tai neturėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kadangi jis nesilaikė probacijos sąlygų, vėl padarė nusikalstamas veika, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis V. U.ne vieną, o kelis kartus nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo, esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme ir, būdamas laisvėje, nekels pavojaus visuomenės nariams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. U. apeliacinio skundo prašymas taikyti jam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistųjų A. M. ir V. U. apeliacinius skundus.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė