Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01124-13 medžiagą, kurioje

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. 2013 m. spalio 21 d. apie 00.30 val. savo namuose adresu Alytus, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventine J. J. metu virtuvėje tyčia sudavė J. J. ne mažiau tris kartus rankos kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje ir apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko krašto lūžimo, tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Kaltinamasis A. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pilnai pripažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013 m. spalio 20 d. apie 18 val. grįžo namo, buvo blaivus. Jo sugyventinė J. J. buvo dar negrįžusi iš darbo, jai skambino, bet ji neatsiliepė. Namuose buvo sugyventinės motina B. J., kuri prižiūrėjo jų mažametę dukrą. Kaltinamasis rado B. J. telefoną ir perskaitė sugyventinės SMS, iš ko suprato, kad ji neketina grįžti namo. Dėl to kaltinamasis supyko, susiginčijo su B. J., kuri iškvietė policijos pareigūnus, bet jie kaltinamojo neišsivežė, nes tam nebuvo pagrindo. Dar po kiek laiko sugyventinė pati jam paskambino ir pasakė, kad ji grįžta namo. Laukė jos laiptinėje. J. J. grįžo apie 00.30 val., buvo neblaivi. Abu įėjo į butą ir virtuvėje pradėjo bartis, nes sugyventinė nepasakojo kur ir su kuo ji šventė. Abu susistumdė, griuvo ant lovos. Jis kelis kartus delnu stipriai sudavė J. J. į veidą. Matė, kad prakirto jai poakį, pradėjo bėgti kraujas. Viskas vyko labai greitai, B. J. puolė juos skirti. Paskui jis susirinko daiktus ir išėjo iš namų. Tai buvo pirmas kartas kai jis smurtavo prieš sugyventinę. Dėl tokio poelgio gailisi, savęs nepateisina (b. l. 26-27).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad kaltinamasis A. S. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena nuo 2009 m., turi bendrą dukrą. Paskutiniu metu abu gyvena bute (duomenys neskelbtini) Alytuje. 2013-10-21 apie 00.30 val. nukentėjusioji grįžo iš darbo į namus. Laiptinėje pamatė kaltinamąjį, kuris griebė jai už kaklo ir įsitempė į jų butą, pradėjo priekaištauti, kodėl ji taip vėlai grįžo iš darbo, kad ji neištikima, tikrino jos telefoną, išmėtė iš rankinės daiktus. Paskui parvertė ją ant lovos ir pradėjo mušti. Trenkė rankos kumščiu ne mažiau tris kartus į veidą ir į galvą, prakirto vokus, pradėjo bėgti kraujas ir tik tada kaltinamasis liovėsi ją mušęs. Nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, todėl kaltinamasis pabėgo iš namų. Visą konfliktą matė jos motina B. J., kuri tuo metu buvo bute (b. l. 16-17, 19-20).

Liudytoja apklausta B. J. parodė, kad prižiūrėjo dukros J. J. mažametį vaiką, todėl buvo dukters bute. Vakare į namus sugrįžo kaltinamasis, kuris yra dukros sugyventinis, jis buvo neblaivus, pyko, kad J. J. per ilgai užtruko darbe, paskui su lazda pradėjo trankyti televizorių, sudaužė kompiuterį. Liudytoja išsigando, paskambino dukrai, kad ši greičiau grįžtų į namus. Po to kaltinamasis išėjo į laiptinę, sakydamas, kad ten jis lauks sugyventinės. Naktį apie 00.30 val., būdama virtuvėje, liudytoja išgirdo, kad atsidarė buto durys, pamatė kaip kaltinamasis įsitempė J. J. į butą, stūmė ją į virtuvę, tada pradėjo tikrinti jos daiktus, paėmęs telefoną klausinėjo kas čia per nežinomi numeriai. Po to jis sudavė J. J. smūgius ranka į veidą ir galvą, jai pradėjo bėgti kraujas. J. J. pagrasinus, kad ji iškvies policiją, kaltinamasis pasišalino iš buto (b. l. 21-22).

Iš 2013-10-21 J. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją nurodydama, jog namuose prieš ją smurtavo sugyventinis kaltinamasis A. S., tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 14).

Alytaus apskrities VPK VTS Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio V. Z. tarnybiniu pranešimu fiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, nurodant kad J. J. atžvilgiu panaudotą smurtą patvirtina akivaizdūs sužalojimai veide – sutinęs antakis, prakirstas poakis (b. l. 3-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, virtuvėje (b. l. 6-8).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1046/13 (06) patvirtina, kad J. J. nustatyti sužalojimai – kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje ir kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kairės akies obuolio jungtinėje ir apatinėje lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko krašto lūžimas; sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 10-12).

Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktas patvirtina, kad kaltinamasis A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kartu akte konstatuota, kad kaltinamajam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, kuriam būdinga sutrikęs emocinis elgesys, greitas perėjimas į dirglumą, pykčio ir agresijos protrūkius (b. l. 52-55).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. S. dėl asmeninių santykių tyčia panaudojo prieš nukentėjusiąją J. J. fizinį smurtą, suduodamas jai rankos kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, ir šiais veiksmais ją nežymiai sužalojo. Kadangi fizinis smurtas panaudotas artimoje aplinkoje, nes nukentėjusioji J. J. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį neįregistravę santuokos, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Kaltinime nurodyti padariniai, kad kaltinamasis mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, šiuo atveju yra pertekliniai, nes nukentėjusiajai dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir to pakanka, kad kaltinamojo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes byloje nėra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (ankstesni teistumai išnykę), dirba (b. l. 31, 32). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 59). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, A. S. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 3 mėnesiams ir 10 dienų, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.