Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“ atstovei nemokumo administratorei J. Ž., atsakovo E. A. atstovui advokatui Juriui Petreikiui, trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dersola“ atstovui I. K., trečiojo asmens akcinės bendrovės Šiaulių banko atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“ ieškinį atsakovui E. A., tretiesiems asmenims BUAB „Dersola“, AB Šiaulių bankui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2017 m. rugpjūčio 22 d. tarp AB Šiaulių bankas ir trečiojo asmens šioje byloje UAB „Dersola”, atstovaujamos direktoriaus G. A., buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. FS-173-04706, pagal kurią bankas finansavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įsigijimą 19 665,00 Eur sumai, o UAB “Dersola” sumokėjo pradinę įmoką - 8 835,00 Eur (tomas II, b.l. 116-122)¹.

2018 m. spalio 1 d. tarp minėto banko ir UAB “Dersola”, atstovaujamos direktorės G. A., buvo sudaryta kita lizingo sutartis Nr. FS-183-08259, pagal kurią bankas finansavo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), įsigijimą 43 875,00 Eur suma, o UAB “Dersola” sumokėta pradinė įmoka sudarė 16 925,00 Eur (tomas II, b.l. 146-155).

2020 m. gruodžio 16 d. Turto perdavimo kliento nuosavybėn aktu prie 2018-10-01 nuomos sutarties Nr. FS-183-08259 bankas perdavė UAB „Dersola“ nuosavybės teisę į turtą – automobilį (duomenys neskelbtini). Bankas, pasirašydamas šį aktą, patvirtino, kad kliento sutartis įvykdyta tinkamai, su banku atsiskaityta pilnai ir bankas klientui jokių pretenzijų neturi. Akte nurodyta, kad nuo šio akto išrašymo dienos klientas – trečiasis asmuo šioje byloje - UAB „Dersola“ įgyja nuosavybę į automobilį (duomenys neskelbtini) ir visas su tuo susijusias teises ir pareigas (tomas II, b.l. 108). Tą pačią dieną – 2020 m. gruodžio 16 d., iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis, buvo sudarytas ir kitas Turto perdavimo kliento nuosavybėn aktas prie 2017-08-22 nuomos sutarties Nr. FS-173-04706. Šiuo aktu bankas, vykdydamas lizingo sutarties sąlygas, perdavė klientui UAB „Dersola“ nuosavybės teisę į turtą, t.y. kitą automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Bankas, pasirašydamas šį aktą patvirtino, kad kliento sutartis yra įvykdyta tinkamai, su banku atsiskaityta pilnai ir bankas klientui jokių pretenzijų neturi. Akte nurodyta, kad nuo šio akto išrašymo dienos klientas UAB „Dersola'“ įgyja nuosavybę į automobilį (duomenys neskelbtini) ir visas su tuo susijusias teises ir pareigas (tomas II, b.l. 106).

2020 m. gruodžio 16 d., 10 val. 30 min. tarp pardavėjos UAB „Deleka“, kuri buvo atstovaujama įmonės vadovo E. A., ir pirkėjo, kuriuo buvo pats E. A., buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja parduoda, o pirkėjas nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina, nurodyta sutartyje - 9000 Eur (tomas I, b.l. 8). Tą pačią dieną 2020 m. gruodžio 16 d. su vienos valandos skirtumu, t.y. 11 val. 30 min., tarp tų pačių šalių, t.y. bendrovės, atstovaujamos vadovo E. A., ir paties E. A. buvo pasirašyta ir kita transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas iš bendrovės nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Perkamos transporto priemonės kaina nurodyta sutartyje - 32 000 Eur (tomas I, b.l. 6).

Pasirašydamas šias transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis pardavėjas patvirtino, kad parduodamos transporto priemonės priklauso pardavėjui nuosavybės teise.

Tą pačią dieną ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEL19 atsakovui - pirkėjui E. A. - už parduotus automobilius 41 000 Eur sumai (tomas I, b.l. 9).

Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad nuo 2020-07-08 iki 2022-07-13 ieškovės direktoriumi buvo atsakovas (tomas I, b.l. 10-13). Minėta išrašytoji PVM sąskaita faktūra Nr. DEL19 niekada jokia dalimi apmokėta nebuvo. Apie jos apmokėjimą byloje duomenų nėra.

2023 m. gegužės 31 d. parengtoje Buhalterinėje pažymoje, kurią parengė ir pasirašė finansininkė A. K., nurodyta, kad minėta sąskaita Nr. DEL19 41 000 Eur sumai anuliuojama, nes pasikeitus buhalteriam ir dėl nesavalaikio informacijos gavimo buvo išrašyta dėl žmogiškos klaidos (88 b. l.).

Dėl šalis siejančio teisinio santykio kvalifikavimo ir taikomų teisės normų.

Tinkamas šalis siejančio teisinio santykio kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga ir esminė tinkamo bylos išnagrinėjimo sąlyga. Šalys iš esmės laiko, kad minėtų abiejų automobilių perleidimui turėtų būti taikomos pirkimo pardavimo normos. Teismas iš esmės su tuo sutinka ir šioje byloje taiko pirkimą-pardavimą reglamentuojančias normas. Daikto pirkimo-pardavimo sutarties esmė ir turinys yra nurodytas CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Tokia sutartimi pardavėjas perleidžia (ar įsipareigoja perleisti) pardavėjo turimą nuosavybės teisę į daiktą pirkėjui, o pirkėjas perima nuosavybės teisę į daiktą (priimdamas daiktą ar įsipareigodamas jį priimti) ir už tai sumokėdamas daikto kainą. Taigi šios sutarties esminė charakteristika yra pardavėjo nuosavybės perėjimas iš pardavėjo pirkėjui už sumokamą kainą. Todėl pardavėju negali būti asmuo, kuris pats nėra perleidžiamo daikto savininku, t.y. jis pats anksčiau teisėtu pagrindu nėra įgijęs nuosavybės į perleidžiamą daiktą.

Šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar 2020 m. gruodžio 16 d., automobilių perleidimo sandorių metu, ieškovė buvo automobilių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkė ir galėjo šiuos daiktus perleisti, todėl turi teisę gauti kainą už šiuos daiktus.

Atsakovas, kuris pats buvo daiktų pirkėjas bei pardavėjo ir trečiojo asmens UAB „Dersola“ atstovas, laikė, kad pardavėjas, t.y. UAB „Deleka“ nebuvo įgijusi nuosavybės teisės, todėl neturi reikalavimo teisės į automobilių kainą. Atsakovas vertino, kad perleidimo sandorių metu tikruoju automobilių savininku buvo AB „Šiaulių bankas“, o UAB „Deleka“ veikė kaip įgaliotinis pagal 2020 m. gruodžio 12 d. išduotus įgaliojimus išregistruoti bankui priklausančius automobilius.

Teismas atsakovo pozicijos nepripažįsta nei teisėta, nei pagrįsta, todėl ieškovo ieškinį sprendžia tenkinti, jį pripažindamas teisėtu, pagrįstu ir įrodytu.

Kaip jau nustatyta, dviejų lizingo sutarčių pagrindu UAB „Dersola“ buvo perduoti abu minėti automobiliai. Tiek UAB „Dersola“, tiek UAB „Deleka“ vieninteliu akcininku ir bendrovių vadovu skirtingais laikotarpiais buvo pats atsakovas arba jo šeimos nariai. Lizingo sutarčių pagrindu minėtus automobilius perdavus UAB „Dersola“, 2020 m. vasario 28 d. sutikus AB Šiaulių bankui dėl turto subnuomos (tomas II, 112, 113 b.l.), automobiliai buvo subnuomojami UAB „Deleka“. Ši bendrovė automobilius naudojo, būtent ši bendrovė nurodyta kaip transporto priemonių valdytojas (Registracijos liudijimo C1.1.grafa, tomas II, 110, 110 b.l.).

Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe laiko ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ poziciją, nurodytą procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje. Bankas nurodė nesuteikęs atsakovei jokių įgaliojimų parduoti transporto priemonių, o tik kaip subnuomininkui išregistruoti subnuomos teisę. Todėl minėti įgaliojimai nelaikytini įgaliojimais, pradavimo sandoriui atlikti. Automobiliai pagal tos pačios dienos Turto perdavimo kliento nuosavybei aktus jau nebepriklausė bankui, jų nuosavybė pasibaigus lizingo sutarčiai (nes sutartis buvo tinkamai įvykdyta) buvo perleista (perėjo) UAB „Dersola“ (tomas II, 106-109 b.l.). Įvykdžius lizingo sutarties sąlygas bankas neturėjo intereso ir pagrindo toliau likti minėtų automobilių savininku, pagrįstai bei teisėtai laikė, kad nuo sutarties tinkamo ir visiško įvykdymo nuosavybės teisė perėjo klientui, t.y. UAB „Dersola“.

Atsakovės sąskaitos lėšų judėjimo išrašas patvirtina, kad vieną dieną iki minėtų automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo iš atsakovės sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ buvo pervesta 31.986,21 Eur. Šio pervedimo paskirtyje nurodoma, kad mokama pagal FS-183-08259 (tomas I, 63 b.l). Teismas pažymi, kad FS-183-08259 šios bylos kontekste yra niekas kitas, o trečiųjų asmenų 2018 m. spalio 1 d. sudaryta lizingo sutartis, kurios numeris ir yra FS-183-08259 (tomas II, b.l. 146-154). Šiuo mokėjimu atsakovė baigė vykdyti trečiojo asmens piniginę prievolę bankui ir automobilių nuosavybė iš banko perėjo klientui pagal Lizingo sutartis. Ginčo, kad lizingo sutartys nebuvo įvykdytos arba, kad jos buvo įvykdytos kitokiu būdu, teismo vertinimu, nėra. Taigi 2020 m. gruodžio 16 d. įvykdžius abi lizingo sutartis UAB „Dersola“ buvo abiejų minėtų automobilių savininkė.

Nors bendrąja prasme prievolės įvykdymas už kitą asmenį nesukuria nuosavybės teisės prievolę įvykdžiusiam asmeniui, šiuo atveju teisiškai reikšmingi du aspektai - UAB „Dersola“ pozicija ir paties E. A. teisinė padėtis ir jo veiksmai. UAB „Dersola“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad bendrovė nelaiko, kad minėti automobiliai turėtų priklausyti jai, nes bendrovė nuosavybės teisę perleido ieškovei. Prieš tai minėtu mokėjimu visiškai prievolę padengus ieškovei, tretysis asmuo UAB „Dersola“, kuris buvo klientu pagal lizingo sutartį, savo jau įgytą nuosavybės teisę perleido UAB „Deleka“. Tokį sprendimą priėmė ir jį įgyvendino bendrovės vadovas – atsakovas.

Nors UAB „Dersola“ bankroto byla Šiaulių apygardos teismo yra iškelta 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-462-440/2022, iš bendrovės atstovo nemokumo administratoriaus paaiškinimų nustatyta, kad sandorių sudarymo metu UAB „Dersola“ turėjo esminių piniginių prievolių vykdymo sunkumų kreditoriams. Jeigu įgyti automobiliai būtų registruoti šios bendrovės vardu, t.y. turtas būtų išviešintas, iš jų būtų galima vykdyti prievolės kreditoriui. Esant tokioms aplinkybėms, teismui labiau tikėtina, kad atsakovas sprendė neišviešinti įgytos nuosavybės teisės bei automobilius perleisti iš vienos įmonės kitai.

Teismas šios bylos kontekste atsakovo E. A. nelaiko sąžiningu asmeniu. Teismo vertinimu, natūrali bei galima ir tokia situacija, kai vienas asmuo yra kelių juridinių asmenų steigėjas, akcininkas ir vadovas. Tačiau tokiu atveju, kai tas pats asmuo yra ir sutarties šalis ir kitos sutarties šalies atstovas, vertinama, kaip ir kieno interesais veikia toks fizinis asmuo. Būdamas bendrovių vadovu, atsakovas su bendrovėmis yra susijęs fiducialinėmis pareigomis, t.y. bendrovių interesais jis turi rūpintis labiau nei savo asmeniniais interesais. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovas bendrovių (tame tarpe ir bendrovių kreditorių) interesų ne tik nepaisė, bet ir veikė priešingai – sukūrė tokią veikimo schemą, kaip iš įmonių perkelti likvidų turtą susikuriant sau, kaip fiziniam asmeniui, turtinę naudą. Nors tą pačią dieną kartu su pirkimo pardavimo sutartimi buvo išrašyta ir PVM sąskaita faktūra, taikant nulinio tarifo PVM, teismo vertinimu, atsakovas šios sąskaitos neketino apmokėti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokią atsakovo intenciją. Bylos nagrinėjimo metu abi atsakovo vadovautos bendrovės yra bankrutavusios. Teismas laiko, kad atsakovui bendrovių padėtis jau sudaromų sandorių metu negalėjo nebūti žinoma. Būdamas pats pirkėju ir pardavėjo atstovu, atsakovas pats ir turėjo kontroliuoti sutarties įvykdymą, t.y. sąskaitos neapmokėjimo atveju reikalauti iš savęs, kad jis pats sumokėtų automobilių kainą. Būtent siekiant tokios naudos atsakovas iš vienos bendrovės automobilių nuosavybės teises perleido kitai bendrovei.

Teismas pažymi, kad sandoris civilinėje teisėje suprantamas kaip asmens siekis sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnis). Nors šioje byloje nėra rašytinės formos sandorį patvirtinančio dokumento, kuriuo nuosavybės teisę į automobilius įgijusi UAB „Dersola“ šią nuosavybės teisę būtų perleidusi UAB „Deleka“, visgi vertinant E. A. veiksmus teismas laiko, kad tokią valią abiejų bendrovių vadovas turėjo ir ją įgyvendino, t.y. nuosavybės teisės perleidimo sandoris įvyko.

Teismas vertina, kad atsakovas jau sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis nuosavybės teisę į automobilius iš UAB „Dersola“ perleido kitai bendrovei UAB „Deleka“. Atsakovas kaip abiejų bendrovių vadovas, kuris turėjo teisę priimti sprendimus dėl jam patikėto turto, tokį sandorį priėmė, t. y. realizavo sandorį, nes transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse pardavėjas nurodo, kad parduodamos transporto priemonės priklauso jam nuosavybės teise.

Teismas, apibendrindamas prieš tai vertintas aplinkybes, daro išvadą, kad sandorių sudarymo metu ieškovė buvo parduodamų automobilių savininkė, pardavusi automobilius ji turėjo teisę gauti parduotų automobilių kainą – už automobilį (duomenys neskelbtini) - 9000,00 Eur, o už automobilį (duomenys neskelbtini) - 32 000,00 Eur kainą. Todėl teismas sprendžia šią pirkimo pardavimo sutarties kainą iš atsakovo priteisti ieškovei.

Teismas iš esmės jokios teisinės galios neturinčiu ir jokių teisinių pasekmių nesukuriančiu dokumentu laiko 2023 m. gegužės 31 d. buhalterinę pažymą (tomas I, b. l. 88). Ieškovei paskyrus nemokumo administratorių, šis asmuo ėjo bendrovės vadovo pareigas, todėl 2022 m. liepos 12 d. sudarė Finansinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (tomas I, b. l. 151-121). A. K. pasirašyta pažyma yra sudaryta tada, kai toks asmuo jokios teisės tokį dokumentą sudaryti neturėjo. Liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad tokį dokumentą parengė atsakovo paprašyta. Kas teismo įsitikinimu nurodo atsakovo nesąžiningumą, siekį pačiam sau įgyti likvidų bendrovės turtą ir neketinimą išrašytos sąskaitos apmokėti.

Teismas taip pat tenkina ir reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsakovas nenurodė, kodėl ieškovės skaičiuojamos palūkanos yra neteisėtos. Teismo vertinimu, jos atitinka CK 6.210 straipsnio nuostatas. Pati ieškovė sprendė taikyti 5 procentų palūkanų dydį, todėl teismas sprendžia priteisti 878,78 Eur palūkanų pagal automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį ir 3124,35 Eur pagal automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį. Palūkanos skaičiuojamos nuo sutarčių sudarymo dienos, nes sutartys nenurodė kitokio kainų sumokėjimo termino.

Teismas taip pat tenkina ir reikalavimą dėl 5 procentų palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 8 punkto pagrindu. Ieškinį patenkinus žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 840 Eur žyminis mokestis. Jis priteistinas iš atsakovo valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 26,56 Eur jos priteistinos iš atsakovo valstybei. Duomenų, apie kitas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Deleka“ 41 000,00 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį eurų) automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių kainą, 4 003,10 Eur (keturis tūkstančius tris eurus ir 10 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. balandžio 24 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo E. A. 866,56 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 56 ct) žyminio mokesčio ir dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.