- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-662-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04511-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. B., Z. B.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, VĮ Registrų centro
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 662 - 755 - 2014
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04511-2013-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-223/2014 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams Z. B. ir A. B., tretiesiems asmenims A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. prašė pakeisti 1992-04-13 susitarimu bendrasavininkų nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ją nustatant pagal 2013-08-04 UAB „Geodera“ parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo projektą, Z. B. ir A. B. paskiriant naudotis žemės sklypu, pažymėtu Nr. 1, o jai paskiriant naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu Nr. 2, trečiajam asmeniui A. N. paskiriant naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu Nr. 3; atidalyti jai priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. rugpjūčio mėn. UAB „Gintlukas“ parengtą gyvenamojo namo dalies naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto (buto) formavimo schemą, jai paskiriant 37/100 gyvenamojo namo dalis, suformuojant atskirą butą, pažymėtą Nr. 1, priskiriant patalpas Nr. 101, 102, 103, 104, 105.Nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo dalies, esančio (duomenys neskelbtini), bei prie gyvenamojo namo esančios dalies žemės sklypo savininkė. Ji norėtų, kad jos naudojama gyvenamojo namo dalis būtų išskirta į atskirą kadastrinį vienetą ir suformuotas atskiras butas. Atidalytinomis gyvenamojo namo patalpomis naudojasi nuo pat to momento, kai 2011-08-05 įsigijo dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo iš buvusio savininko L. V.. Ji pateikė teismui UAB „Gintlukas“ paruoštą gyvenamojo namo dalies atidalinimo projektą, pagal kurį būtų jai atidalintos patalpos Nr. 101 – koridorius, 102 – vonia, 103 – virtuvė, 104 – kambarys, 105 – kambarys. Atidalintina namo dalis sudaro 50,62 kv. m. Jai atidalintinos patalpos yra namo pirmame aukšte. Be jos, namo pirmame jiems priklausančiomis gyvenamojo namo patalpomis naudojasi ir atsakovai Z. B. ir A. B.. Į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį ji patenka iš lauko pro atskirą įėjimą, kuriuo daugiau niekas nesinaudoja ir kuris yra jos naudojamo žemės sklypo dalyje. Atsakovai ir tretysis asmuo A. N. į jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis iš lauko patenka pro kitą įėjimą. Bendrų komunikacijų su atsakovais ir A. N. nėra, todėl ginčų dėl jų naudojimo nėra. Vandentiekis iš jos namo dalies yra atskiras – eina vamzdis į lauke esantį vandentiekio šulinį, yra atskiras skaitliukas. Jos namo daliai dujos yra tiekiamos iš lauke esančio stovo atskirai nuo kitų bendrasavininkių, jos virtuvėje stovi dujinis pečius, kuriuo ji ir apšildo savo patalpas. Elektros tiekimas taip pat yra atskiras, nesusijęs su atsakovų ir A. N. gyvenamojo namo patalpomis, turi atskirus skaitliukus. Su komunalinių paslaugų teikėjais yra sudarytos atskiros sutartys. Prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies yra nuosavas žemės sklypas, kuriuo ji naudojasi ir norėtų, kad būtų pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal į bylą pateiktą projektą. Ji norėtų, kad jos naudojimui būtų palikta ta žemės sklypo dalis, kuria ji naudojosi nuo nuosavybės įsigijimo ir kaip naudojasi iki šiol. Būtinybė keisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką iškilo todėl, kad buvo nustatyta, jog faktiškai žemės sklypas, esantis prie gyvenamojo namo Naujamiesčio g. 63, Panevėžio m., natūroje yra mažesnis, nei įregistruotas VĮ Registrų centras, t. y. VĮ Registrų centre įregistruotas 907 kv. m. žemės sklypas, o realiai yra 899 kv. m. Jos dabartiniu metu naudojama žemės sklypo dalis yra vertingesnė nei atsakovų ir A. N., nes yra labiau prižiūrima, sutvarkyta, yra pastatyta pavėsinė, šiltnamis, sodinamos daržovės, auga vaismedžiai, vaiskrūmiai, sutvarkyti gėlynai, apkarpoma gyvatvorė.
Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų atidalinta ieškovės naudojama gyvenamojo namo dalis ir suformuotas atskiras butas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2013 m. rugpjūčio mėn. UAB „Gintlukas“ parengtą gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto (buto) formavimo schemą, A. V. paskiriant 37/100 gyvenamojo namo dalis suformuojant atskirą butą, pažymėtą Nr. 1, priskiriant patalpas Nr. 101, 102, 103, 104, 105. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė A. V., atsakovai Z. B. ir A. B. yra 0,0907 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu ir su trečiuoju asmeniu A. N., ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 2655/9070 dalys žemės sklypo, atsakovams – 3285/9070, Lietuvos Respublikai – 3130/9070. A. V. priklauso 37/100 gyvenamojo namo, Z. B. ir A. B. – 23/50, A. N. – 17/100. Naudojimosi tvarka žemės sklypu neįregistruota. Iš 1993-12-21 namų valdos žemės sklypo plano nustatė, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2011-08-03 ir jos nesiderina su greta esančio žemės sklypo ribomis, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Iš UAB „Tauras ir Ko“ 2012-09-28 parengto žemės sklypo plano nustatė, kad 899 kv. m. ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra parengta naudojimosi tvarka, pagal kurią A. V. priskirta atskirai naudotis 212 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „2“, Z. B. ir A. B. – 278 kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“, valstybinės žemės sklypas – 226 kv. m. dalis, pažymėta indeksu „3“. Iš UAB „Geodera“ paruošto žemės sklypo plano nustatė, kad Z. B. naudojimui priskirta 259 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“, A. V. – 194 kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „2“, A. N. ir valstybei – 99 kv. m. ir 53 kv. m. Iš UAB „ Aukštaitijos matininkas“ 2012-11-20 pastato dalių paskaičiavimo projekto nustatė, kad pagal atsakovų ir trečiojo asmens A. N. užsakymą jis buvo paruoštas naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymui ir Z. B. buvo paskaičiuota 63,03 kv. m. ( 46/100), A. N. – 23,42 kv. m. (17/100), A. V. – 50,62 kv. m. (37/100). Iš UAB „Gintlukas“ paruoštos „Gyvenamojo namo dalies, (duomenys neskelbtini), naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto (buto) formavimo schemos“ nustatė, kad A. V. atidalinimui butui Nr. 1 suformuoti priskirtos patalpos 101, 102, 103, 104, 105, kurių bendras plotas – 50,62 kv. m. Teismas, tenkindamas ieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo atidalinimo, atsižvelgė į pateiktą atidalinimo projektą, konstatavo, kad jokie papildomi rekonstrukcijos ar statybos darbai nėra reikalingi, ieškovės siūloma atidalinimo tvarka yra racionali, patogi naudojimui, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių interesų, padeda išvengti galimų konfliktų ir nepatogumų ateityje. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, teismas konstatavo, jog toks prašymas negali būti tenkinamas, nes ieškovės prašoma pakeisti naudojimosi bendru daiktu tvarka neatitinka tiek bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 str., 4.72 str.). Nurodė, kad ieškovė siekia pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, kuris nėra įregistruotas kaip daiktas, t. y. kuris teisiškai su tokiomis koordinatėmis ir tokio dydžio neegzistuoja. Tokiu atveju teismas neturi galimybės nustatyti, ar vidinės žemės sklypo ribos pagal ieškovės pateiktą projektą nekerta gretimo žemės sklypo ribų, negali nustatyti atskirų bendrasavininkams priskirtinų naudojimui žemės sklypo dalių tikrojo dydžio ir jų atitikimo turimoms idealiosioms dalims.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų A. V. priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti A. V. jos bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus, sprendimas yra sutrumpintų motyvų. O būtent – jis su sutuoktine Z. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Sumaišius paskirto teismo posėdžio datą ir neatvykus į teismo posėdį, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, o byla buvo išnagrinėta A. V. priešieškinio dalyje, laikant jį ieškiniu. Z. B. neturėjo galimybės dalyvauti šios bylos nagrinėjimo teisme metu, nes yra išvykusi ir dirba Škotijoje. Tuo tarpu A. V. iki reikalavimo atidalinti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį pateikimo teismui į atsakovus nesikreipė. Jei ji būtų apie tai informavusi, atsakovai tam tikrai nebūtų prieštaravę ir būtų pasirašę sutikimą. Tokiu būdu, nebūtų būtinybės kreiptis šiuo klausimu į teismą ir taip išvengta bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovai ir ieškinyje, prašydami pakeisti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nurodė tas pačias patalpas, kurios šiuo teismo sprendimu yra paskirtos A. V., kad jos būtų paskirtos naudotis būtent A. V.. Tai patvirtina, kad ginčo dėl šių patalpų niekada nebuvo. Mano, jog pasinaudodama susidariusia padėtimi, t. y. kad teisme yra pateiktas atsakovų ieškinys dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo, A. V. kreipėsi į UAB „Gintlukas“, kad parengtų jai gyvenamojo namo dalies naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto (buto) formavimo schemą, planuodama savo turėtas išlaidas prašyti priteisti iš atsakovų. Be to, žinodama, jog Z. B. yra išvykusi į užsienį, A. V. be jokio pagrindo kreipėsi į antstolį, kad įteiktų Z. B. sutikimą dėl A. V. dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurį Z. B. pasirašytų, taip išreikšdama savo sutikimą. Z. B. neturint galimybės įteikti sutikimo bei jai pasirašyti, šį nepasirašytą sutikimą A. V. pateikė teismui kaip įrodymą, jog Z. B. tariamai atsisakė tai padaryti. Teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, į tai neatsižvelgė. Be to, teismo sprendime priteistos bylinėjimosi išlaidos nedetalizuotos, neaišku, kokios išlaidos jas sudaro.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodo, jog apeliacinio skundo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, įvertinti visi įrodymai bei konstatuotos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, teisingai taikytas įstatymas. Ieškovė turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą su priešieškiniu, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, todėl pagal CPK 88 str., 93 str., 98 str. nuostatas iš atsakovų ieškovės naudai subsidiariai ir buvo priteista 1 497, 53 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ginčas yra kilęs dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundo motyvu, jog teismo sprendimas šioje dalyje nepakankamai motyvuotas, bet kolegijos vertinimu teismas pagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, kas atitinka CPK 93 str. taisyklei, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, iš viso buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų.
Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl išlaidų paskirstymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dydį procentine išraiška, bet ir į tai kokios konkrečios išlaidos susijusios su patenkintais ir atmestais reikalavimais.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės A. V. pateiktu prašymu dėl 2995,05 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 2, b. l. 43-44), atitinkamai priteisė iš atsakovų A. B. ir Z. B. ieškovei po 748,77 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė ir dalį išlaidų patirtų sumokėjus UAB“Geodera“ už žemės sklypo plano parengimą. Iš bylos dokumentų matyti, jog ši bendrovė rengė žemės sklypo planus teismo procesui, taigi šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, bet šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas, todėl kolegijos vertinimu tokio įrodymo rengimo išlaidos atsakovų neturi būti atlyginamos.
Atsižvelgdama į pateiktus ieškovės A. V. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pilnai tenkino ieškovės reikalavimą 2100 Lt sumai dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai 400 Lt, 500 Lt, 400 Lt ir 800 Lt sumai (t. 2, b. l. 32-35). Kadangi dėl tokių išlaidų paskirties tiksliai nedetalizuota ( kvitų kopijose suteiktos paslaugos pobūdis apibūdintas tik pabraukiant paslaugų pobūdį) , teisėjų kolegija jas vertina remdamasi byloje esančių įrodymų visumos analize, konkrečiai procesinių veiksmų atlikimo faktu ir to laiku (CPK 185 str.). Panevėžio miesto apylinkės teisme 2013-07-17 gautas 2013-07-16 A. V. ir V. J. V. atsiliepimas į ieškinį (t. 1, b. l. 87-91); byloje pateiktas 2013-07-16 pinigų priėmimo kvitas 400 Lt sumai (t. 2, b. l. 32), todėl tikėtina, jog tai išlaidos už atsiliepimą į ieškinį. 2013-09-30 teisme priimtas 2013-09-25 A. V. priešieškinys (t. 1, b. l. 109-115), todėl 2013-09-26 pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b. l. 33) teismas vertina, kaip patvirtinantį ieškovės išlaidas už šio dokumento surašymą. Tuo tarpu 2013-09-25 pinigų priėmimo kvite pabraukta, jog patirta 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą (t. 2, b. l. 34), tačiau neaišku už kokį atstovavimą, kai pirmas parengiamasis teismo posėdis vyko tik 2013-10-10. Šių išlaidų teismas nepriteisia, nes laiko jas nepagrįstomis. Kaip matyti iš 2013-10-29 pinigų priėmimo kvito (t. 2, b. l. 35), pabraukta, jog 800 Lt išlaidų patirta už atstovavimą ir dokumento surašymą, tačiau iš pateiktų dokumentų neaišku už kokio dokumento surašymą išlaidos patirtos, nes po to laiko ieškovė procesinių dokumentų, kurių pagalbai būtų naudojusis atstovo pagalba, teismui nebeteikė .
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Šiuo atveju ieškovę A. V. atstovavo advokato padėjėja E. Sabaliauskienė. Pirmas parengiamasis teismo posėdis vyko 2013-10-10 nuo 10.00 val. iki 10.25 val. (t. 1, b. l. 171-172); kitas parengiamasis posėdis vyko 2013-10-28 nuo 9.00 val. iki 9.25 val. (t. 1, b. l. 192-193). Teismo posėdis įvyko 2014-04-14 (t. 2, b. l. 24-25), tačiau, kaip minėta, pinigų priėmimo kvitas datuotas 2013-10-29; 2014-05-15 teismo posėdyje (t. 2, b. l. 50-53) ieškovės atstovė apskritai net nedalyvavo. Minėtų Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Esant aukščiau paminėtam, pagrįstos ieškovės A. V. atstovės advokatės padėjėjos išlaidos už atstovavimą sudarytų 120 Lt (viso 1 val. už atstovavimą 2013-10-10 ir 2013-10-28 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose). Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme viso 1020 Lt sumai (400+500+120).
Taigi, pagrįstomis ir atlygintomis pripažįstama 1548,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal patenkintų reikalavimų santykį atsakovai turi atlyginti pusę šių išlaidų-774,02 Lt
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nenustačius absoliučių Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), sprendimas keistinas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai, priteisiant iš atsakovų A. B. ir Z. B. ieškovei A. V. po 387,01 Lt ( 1548,05 : 2):2) . Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo išsakyta pozicija apie tai, kad šalys nesutarimus galėjo išspręsti ne ginčo tvarka, taikiai, dėl ko būtų išvengta bylinėjimosi išlaidų, nereiškia, jog teismo procesui vis tik įvykus išlaidos galėtų būti neatlygintos. Kaip matyti, taikos sutartis, nepaisant tokio pareiškimo, nebuvo sudaryta, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, kurio jos gera valia nesugebėjo išspręsti, ką patvirtina apelianto teiktas teismui ieškinys. Dokumentų įteikimas per antstolį numatytas įstatymais, todėl naudojantis tokiais teisiniais mechanizmais patirtos išlaidos kolegijos vertinimu pagrįstai pripažintos pagrįstomis. Apelianto teiginiai apie galimai ieškovės be pagrindo reiškiamas pretenzijas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, siekį apelianto sąskaita pasiruošti turto atidalijimo planus, laikytini nepagrįstais, statinio atidalijimo išlaidų pagal UAB“Gintlukas“ rengtus dokumentus ieškovė apskritai neprašė priteisti.
Paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 68). Kadangi teismo sprendimas buvo skundžiamas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, konstatuotina, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiama ta teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti procesinio pobūdžio klausimai. CPK normos nenumato, kad paduodant ieškinį būtų apmokestinami ne tik materialinio, bet ir procesinio pobūdžio prašymai. Todėl paduodant apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, žyminis mokestis neturėjo būti mokamas( CPK 321 str.3 d.). CPK 87 str. 1 d. 1 p. nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, taigi, ir tuo atveju, kai žyminis mokestis yra sumokėtas, nors jo mokėti nereikėjo, teismas jį grąžina. Todėl apeliantui grąžintinas jo sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis.
Ieškovei už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SPI-01431 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100 Lt (t. 2, b. l. 80). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (laikytina, jog tenkinta 50 proc.), iš apelianto priteistina 50 Lt ieškovei (CPK 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atsakovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. V. naudai priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinės dalies 4 dalį išdėstyti taip: priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 387,01 Lt bylinėjimosi išlaidų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už apeliacinį skundą sumokėtus 144 Lt žyminio mokesčio (mokėjimo data 2014-06-27). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 Lt už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.