Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-479-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
AN2-479-238/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
A. B.
Byla Nr. AN2-479-238/2019
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.11.10
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės (toliau – Institucija) 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu A. B. pripažintas padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas subendrinta 75 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 30 d. 17.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė, taip A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 104 punkto ir 154 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi A. B. skundo netenkino ir Institucijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl administracinio nusižengimo, kuris padarytas Kauno mieste, taigi pagal bendrą administracinių nusižengimų proceso reikalavimą byla turėjo būti tiriama ir nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Tačiau, byloje nustatyta, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių, būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B., nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu, dirbo (duomenys neskelbtini) viršininku. Sprendimas, kuris buvo įformintas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko V. L. rezoliucija, perduoti bylą į Marijampolės AVPK, buvo priimtas siekiant išvengti galimo tyrimo šališkumo, kitų suinteresuotų asmenų galimo nepasitikėjimo ir proceso skaidrumo. Remiantis minėta rezoliucija, administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo perduota Marijampolės AVPK, su kuriuo nei vieno iš tiriamo eismo įvykio dalyvių jokie tarnybiniai santykiai nesieja. Marijampolės AVPK taip pat įgaliota tirti ir nagrinėti tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas. Vien sprendimo perduoti bylos medžiagą tolimesniam tyrimui įforminimas rezoliucija, tokio procesinio veiksmo neteisėtu nedaro. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodytas ANK 619 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja bylos perdavimo procesą, kai administracinio nusižengimo byla nėra žinybinga tai institucijai, kuri atliko tyrimą, o ne teritorinį priklausomumą. Taip aplinkybės dėl bylos medžiagos perdavimo kitai institucijai, siekiant proceso skaidrumo, negali būti vertinamos kaip esminis proceso pažeidimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad ir aukštesnysis teismas, t. y. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo 2019-09-21 nutarties, nors A. B. skunde ir buvo nurodyti šie argumentai, teismo išvadų šioje dalyje kaip neteisėtų nevertino. Skunde nurodyti trūkumai atliekant pirminius tyrimo veiksmus, išreikalaujant papildomus įrodymus, buvo pašalinti vėlesnio tyrimo , o taip pat skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo teisme metu.

Teismas nurodė, kad A. B. nutarimu nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 104 punkto, 154 punkto reikalavimus.

Teismas nutartyje išdėstė KET nuostatų redakcijas ir nurodė, kad KET 9 punktas numato, jog „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“; KET 104 punktas numato, kad „Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“; KET 154 punktas numato, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, šalutiniam keliui įsiliejant į pagrindinį. Iš eismo įvykio schemos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų matyti, kad iki eismo įvykio A. B. vairuojamas automobilis „VW Passat“ važiavo šalutiniu keliu, o liudytojo R. V. vairuojamas automobilis „Scania“ - pagrindiniu keliu. A. B. eismo juosta paženklinta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. KET 3.17. punkte numatyta, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Eismo įvykio vieta ir transporto priemonių išsidėstymas, likę pėdsakai, kelio ženklinimas, transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, su kuria abu eismo įvykio dalyviai sutiko ją pasirašydami, o taip pat nuotraukose. Šių objektyvių duomenų pagrindu buvo atliktas specialus eismo įvykio tyrimas ir pateikta eksperto išvada, kuria netikėti teismas neturi pagrindo, išvada motyvuota, joje nurodyti taikyti tyrimo metodai, gauti rezultatai. Taigi, šioje eismo įvykio situacijoje, objektyvūs duomenys, jų pagrindu atlikto specialaus tyrimo išvada yra pagrindiniai įrodymai, o liudytojų parodymai, ypatingai apie liudytojo R. V. pokalbį jau policijos įstaigoje su liudytoja A. A. eismo įvykio aplinkybes ir jų prieštaravimai esminės teisinės reikšmės neturi. Iš eismo įvykio schemos, eismo įvykio vietos nuotraukų ir esančio ženklinimo matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko dar prieš (duomenys neskelbtini). važiuojamųjų dalių susikirtimą, taigi kelio ženklo Nr. 203 galiojimo zonoje. Susidūrimo vieta, įvertinus automobilių apgadinimus, atitinka ant kelio likusius ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotus pėdsakus - automobilio „Scania“ žibinto duženas, kurios yra 1,20 m nuo važiuojamosios dalies krašto ir iki abiejų eismo juostų susiliejimo, tą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-19 ekspertizės akte Nr. 11-1188(19) pateikta išvada. Automobilis „Volkswagen Passat“ susidūrimo metu dar nebuvo pilnai įvažiavęs į automobilio „Scania“ eismo juostą, įvertinus jo plotį, dalis automobilio „VW Passat“ buvo šalutiniame kelyje, t. y. dešiniau, už punktyrinės linijos, todėl kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona dar nebuvo pasibaigusi. Be to, eismo juostos buvo paženklintos (atskirtos) horizontaliuoju ženklinimu-punktyrine linija. Nustatyta, kad R. V. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu savo eismo juosta, o manevrą, įsiliejant į šią eismo juostą ir tuo pačiu pagrindinį kelią, atlikinėjo A. B., kuris šioje vietoje privalėjo laikytis ne tik bendrųjų KET 9 p. numatytų reikalavimų, bet ir KET 104 p., 154 p. reikalavimų. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-19 ekspertizės akte Nr. 11-1188(19) pateikta išvada, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - šalutiniu keliu įvažiavęs į Pramonės pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Draugystės g., pirmą eismo juostą, sudarė kliūtį šia juosta važiavusio vilkiko su puspriekabe vairuotojui-buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Taigi, visų šių motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. B. pažeidė KET 9 p., 104 p., 154 p. reikalavimus, dėl ko įvyko automobilių susidūrimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2018 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6590-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Nurodoma, kad teismas priėmė nutartį netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, kuri pagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Teismo proceso metu nebuvo apklaustas ekspertas, kurio pateikta išvada ekspertizės akte yra tik tikėtina, o išvadoje nėra atsakyta į pagrindinį klausimą, kuris visgi atsitrenkė, t. y. ar buvo atsitrenkta į „VW Passat“ automobilį, ar šis automobilis atsitrenkė į sunkiasvorę transporto priemonę. Nuotraukos naudotos ekspertizės akte (pažymėtos paveikslais Nr. 6 ir 7) naudojantis šaltiniu www.maps.lt, tačiau nėra aišku kelintais metais šios nuotraukos yra darytos. Nuotraukos naudotos ekspertizės akte ir policijos pareigūnų, kurie buvo eismo įvykio vietoje, subraižytoje eismo įvykio schemoje linijos KET 1.11 akivaizdžiai skiriasi atstumai nuo linijos KET 1.13.3, kuri pavaizduota ekspertizės akte. Ekspertizės akte ir teismo nutartyje nėra aptartos kelio ženklo KET 203 galiojimo ribos.

3.2. Nurodo, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83, su vėlesniais pakeitimais, 96.2 punkte imperatyviai nurodyta, jog ženklas Nr. 203 turi būti įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo. Atsižvelgus į tai teigtina, kad kelio ženklas Nr. 203 galioja 15 m į priekį iki kelių susikirtimo (sankirtos). O tai suponuoja išvadą, kad kelių susikirtimas yra būtent toje vietoje, kur baigiasi 15 m atstumas nuo įrengto kelio ženklo Nr. 203. Todėl darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko pažeidėjui įvažiavus į pagrindinį kelią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į pagrindinį kelią buvo įvažiavęs dar gerokai prieš įvykstant eismo įvykiui, t. y. dar tuomet, kai jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kuri yra reguliuojama šviesoforu. Todėl kaip ir minėjo pirmos instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, šio kelio ženklo galiojimo zona negali būti begalinė ir tęstis iki begalybės, tačiau į šiuos argumentus nei teismas, nei policijos įstaigos pareigūnas neatsižvelgė. Nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio nagrinėjimo metu, nėra nustatyta ir atsakyta į klausimą, kurioje vietoje baigiasi šalutinis kelias ir kiek jis tęsiasi aptariamo eismo įvykio aspektu.

3.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į eilę padarytų procesinių pažeidimų. Nors teismas sutiko, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas procesinis pažeidimas, kai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo byla buvo persiųsta į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nesurašant procesinio dokumento, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu, kadangi sprendimas persiųsti bylą į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą buvo priimtas ant pareigūnės tarnybinio pranešimo uždedant rezoliuciją. Tačiau, anot apelianto, rezoliucijos uždėjimas nėra reglamentuotas ANK, šis veiksmas negali būti tapatinamas su procesinio sprendimo priėmimu, todėl jis nėra galimas ir yra niekinis. Juolab, kad buvo pažeista ANK 616 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas šį skundo argumentą pažymėjo, jog pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad bylą tikslinga perduoti kitam padaliniui, siekiant išvengti šališkumo, tačiau A. B. atkreipia dėmesį, jog jis nėra to skyriaus pareigūnas, taip pat nei vienas iš tame padalinyje dirbančių pareigūnų nėra tiesiogiai jam pavaldus. Pastebėtina, kad nei vieno kito Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate dirbančio pareigūno, kurie padarė administracinius nusižengimus ar administracinius teisės pažeidimus, bylos nebuvo persiųstos nagrinėti į kitą apskritį, pažeidžiant ANK nustatytą imperatyvą. Be to, jeigu kažkuriam pareigūnui atrodo, kad jis gali būti šališkas administracinio nusižengimo byloje, jis turėtų nusišalinti pats, o nesudaryti sunkumų ar išskirtinumų byloje esantiems proceso dalyviams.

3.4. Skunde teigiama, kad šioje byloje neįrodyta, jog pažeidėjo veiksmuose yra nusižengimo sudėtis, numatyta ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos viršininkas R. G. prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija pagrįstai pripažino A. B. padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir byloje išdėstytų įrodymų visuma leido ir apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. B. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos nutartimi.

9. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

10. A. B. pripažintas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė KET 104 ir 154 punktų reikalavimus, t. y., kad vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė.

11. Apeliantas ginčija savo kaltę, teigdamas, kad į pagrindinį kelią jis buvo įvažiavęs kur kas anksčiau, nei įvyko eismo įvykis, o kelio ženklas Nr. 203 jau negaliojo.

12. Tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga, t. y., eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvadomis, kurios nurodytos ekspertizės akte, ir visumos šių duomenų pagrindu konstatavo, jog A. B. vairuojamas automobilis susidūrimo metu dar buvo šalutiniame kelyje, todėl kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona dar nebuvo pasibaigusi ir sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas neprivalėjo duoti kelią transporto priemonei judančiai iš dešinės pusės. Apylinkės teismas šią išvadą išsamiai ir logiškai argumentavo.

13. Pritartina apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko sankryžoje, šalutiniam keliui įsiliejant į pagrindinį, iki eismo įvykio A. B. vairuojamas automobilis „VW Passat“ važiavo šalutiniu keliu, o R. V. vairuojamas automobilis „Scania“ - pagrindiniu keliu. A. B. eismo juosta paženklinta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“. Eismo įvykio vieta ir transporto priemonių išsidėstymas, likę pėdsakai, kelio ženklinimas, transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, su kuria abu eismo įvykio dalyviai sutiko ją pasirašydami, o taip pat nuotraukose. Šių duomenų pagrindu buvo atliktas specialus eismo įvykio tyrimas ir pateikta eksperto išvada, kuria netikėti teismas neturėjo pagrindo, nes išvada motyvuota, joje nurodyti taikyti tyrimo metodai, gauti rezultatai. Iš eismo įvykio schemos, eismo įvykio vietos nuotraukų ir esančio ženklinimo, teismas pagrįstai nustatė, kad automobilių susidūrimas įvyko dar prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą, taigi kelio ženklo Nr. 203 galiojimo zonoje. Susidūrimo vieta, įvertinus automobilių apgadinimus, atitinka ant kelio likusius ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotus pėdsakus- automobilio „Scania“ žibinto duženas, kurios yra 1,20 m nuo važiuojamosios dalies krašto ir iki abiejų eismo juostų susiliejimo, tą patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-19 ekspertizės akte Nr. 11-1188(19) pateikta išvada.

14. Teismas padarė teisingą išvadą, kad automobilis „Volkswagen Passat“ susidūrimo metu dar nebuvo pilnai įvažiavęs į automobilio „Scania“ eismo juostą, o šią išvadą pagrindė ta aplinkybe, kad įvertinus jo plotį, dalis automobilio „VW Passat“ buvo šalutiniame kelyje, t. y. dešiniau, už punktyrinės linijos, todėl kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona dar nebuvo pasibaigusi.

15. Teismas teisingai pažymėjo, kad eismo juostos buvo paženklintos (atskirtos) horizontaliuoju ženklinimu-punktyrine linija. Taip pat teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad R. V. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu savo eismo juosta, o manevrą, įsiliejant į šią eismo juostą ir tuo pačiu pagrindinį kelią, atliko A. B., kuris šioje vietoje privalėjo laikytis KET 104 p., 154 p. reikalavimų. Teismas pagrįstai vertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-19 ekspertizės akte Nr. 11-1188(19) pateiktą išvadą, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - šalutiniu keliu įvažiavęs į Pramonės pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Draugystės g., pirmą eismo juostą, sudarė kliūtį šia juosta važiavusio vilkiko su puspriekabe vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo netikėti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Skunde teigiama, kad proceso metu teismas neapklausė eksperto. Tačiau šis skundo argumentas atmestinas, nes to daryti teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Į teismo posėdį ekspertas kviečiamas tik tuomet, kai ekspertizės aktas nėra aiškus, išsamus, ar jame yra prieštaravimai. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad teismo nutartyje neaptartos ženklo KET Nr. 203 galiojimo ribos ir kad jis galioja 15 metrų į priekį iki kelių susikirtimo. Pažymėtina, kad teismas nurodė, jog susidūrimas įvyko ženklo KET Nr. 203 galiojimo ribose. Be to, konstatuojama, kad skunde minimas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83, su vėlesniais pakeitimais, 96.2 punktas nurodo į tai, jog ženklas Nr. 203 turi būti įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo, taigi minėta nuostata kalba apie ženklo įrengimą, bet ne apie galiojimo ribas.

16. Teismas pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. B. pažeidė KET 9 p., 104 p., 154 p. reikalavimus, dėl ko įvyko automobilių susidūrimas. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2018 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6590-2018 yra teisėtas ir pagrįstas ir jo nenaikino.

17. Nepagrįstas skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo teisena prieš A. B. buvo pradėta neteisėtai, pažeidžiant tiek pažeidėjo teises, tiek ANK nustatytą tvarką. Šiuo klausimu aiškiai ir pakankamai išsamiai pasisakė apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl administracinio nusižengimo, kuris buvo padarytas Kauno miesto teritorijoje, todėl pagal bendrą administracinių nusižengimų proceso reikalavimą byla turėjo būti tiriama ir nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių, o būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B., nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) viršininku, todėl veiksmas, kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas priimdamas rezoliuciją, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir nusižengimo nagrinėjimas buvo perduotas Marijampolės apskrities vyriausiam policijos komisariatui, yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kodėl buvo pasirinktas kitos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kadangi buvo siekiama išvengti galimo tyrimo šališkumo, kitų suinteresuotų asmenų galimo nepasitikėjimo ir proceso skaidrumo. Teigti, jog viršininkas atlikdamas veiksmus (uždėdamas rezoliuciją ir perduodamas visą nusižengimo medžiagą ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui) pažeidė nustatytas įstatymų normas, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat turi teisę tirti ir nagrinėti tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, o vien tas faktas, jog buvo tolimesnis bylos nagrinėjimas įformintas rezoliucija tokio procesinio veiksmo neteisėtu nedaro.

18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas bei priėmė teisėtą nutartį.

19. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Institucijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė