Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-28 · Byla Nr. A2.6.-10961-295/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
A2.6.-10961-295/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09407-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
B. A.
Kategorijos
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–10961-295/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09407-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. A. (B. A.),vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. A. (B. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 10 d., 11 val. 05 min., B. A. (B. A.) Aukštagirio g., Vilniuje, vairavo mopedą „Generic“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais savo veiksmais B. A. (B. A.) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu B. A. (B. A.) pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, jog jis vairavo mopedą neturėdamas teisės jį vairuoti, dėl tokio elgesio labai gailėjosi. Taip pat paaiškino, jog mopedu jis važiavo į parduotuvę, realios grėsmės niekam nekėlė, nes važiavo keliuku, kurio eismo intensyvumas yra labai nedidelis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui neįgaliojo pažymėjimo kopiją.

Be B. A. (B. A.) prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įrodoma ir pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 4, 5), iš kurių turinio matyti, jog patruliavimo metu 2016 m. liepos 10 d., 11 val. 05 min., Aukštagirio g., Vilniuje, buvo pastebėtas važiuojantis mopedas „Generic“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, pamatęs policijos pareigūnus, iš karto sustojo, po to vėl pradėjo važiuoti. Minėta transporto priemonė buvo sustabdyta bei nustatyta, jog ją vairavo B. A. (B. A.), kuris neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

B. A. (B. A.) veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones.

B. A. (B. A.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. A. (B. A.) savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti B. A. (B. A.) teiginiais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai, nepagalvojęs apie savo poelgio pasekmes, o iš pažeidėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – nors praeityje ir buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 9), yra neįgalus, nustatytas 50 procentų darbingumas (b.l. 11) ir, sutinkamai su ATPK 30¹ straipsniu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti B. A. (B. A.) skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

B. A. (B. A.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius