- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-339-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00162-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- L. V.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 78-ANR_N-1116-2019 L. V. nubausta 60 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad ji 2019 m. gegužės 15 d. 12.34 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Audi A2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo sankryžoje, t. y. vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, kai nėra stovėjimą leidžiančių, stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų. Tokiais veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.8 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. skundu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2019 m. birželio 27 d. nutarimą, kadangi nėra įrodyta L. V. kaltė. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi L. V. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2019 m. birželio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje nurodyta, jog, ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, matyti, kad nėra pagrindo panaikinti nutarimą, skundžiamu nutarimu L. V. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, taikyta minimali bauda, todėl skundas netenkinamas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad 2019 m. liepos 15 d. skunde Plungės apylinkės teismui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2019 m. birželio 27 d. nutarimo buvo nurodyti nesutikimo motyvai dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kurių Plungės apylinkės teismas nutartyje nevertino bei dėl jų nepasisakė, o vadovavosi į byla pateikta schema su kelio ženklų išdėstymu centrinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje ir padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo sankryžos iki vienos krypties kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę greičio ribojimo teritorija nėra adekvati kiemo, transporto priemonių stovėjimo aikštelės teritorijos sampratai, pagal kurią įvažiavimas į teritoriją iš kelio ir atvirkščiai nėra sankryža.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Eismo saugą reglamentuojantys teisės aktai išsamiau neapibrėžia termino „šalia kelio esanti teritorija“. Šalia kelio esančia teritorija laikytina bet kokia šalia kelio esanti teritorija (kiemas, transporto priemonių stovėjimo aikštelė, poilsio vieta, degalinė ir pan.) su įvažiavimu, skirtu patekti į šią teritoriją. Vietos, kur iš kelio išvažiuojama į tokias teritorijas arba iš jų įvažiuojama į kelią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punkto nuostatomis, nelaikomos sankryžomis.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagrindinis kelias keičia kryptį į (duomenys neskelbtini) gatvę, o pati (duomenys neskelbtini) gatvė per automobilių stovėjimo aikštelę, kiemus, užsibaigia išvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš kurios patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę yra draudžiama, žymint ženklu Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama). Tai, anot apeliantės, pagrindžia faktines aplinkybes, kad teritorijoje ir (ar) jos dalyje vyksta vienos krypties eismas. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos dalis, kurioje ribojamas važiavimo greitis ir kuri yra atskirta kelio ženklu Nr. 542 (riboto greičio zona), t. y. ribojamas greitis iki 30 km/h, yra tam tikra šalia kelio esanti teritorija, kurioje yra komercinės, gyvenamosios ir kitos paskirties pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės, vieta, kurioje intensyviai vaikšto pėstieji bei važinėja įvairus transportas, o tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelio atkarpa, žymima kelio ženklu Nr. 542, galima saugiai privažiuoti prie įvairių objektų, esančių toje teritorijoje, ir įvažiavimas į šią teritoriją atitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 „Dėl inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10 patvirtinimo“ patvirtintų Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10 5.25 punkte įtvirtintą nuovažos sąvoką.
Taigi, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo sankryžos iki vienos krypties išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ši greičio ribojimo teritorija nėra adekvati kiemo, transporto priemonių stovėjimo aikštelės teritorijos sampratai, pagal kurią įvažiavimas į teritoriją iš kelio ir atvirkščiai nėra sankryža, be to, tokia išvada prieštarauja ir pridėti prie bylos medžiagos pateiktam (duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies teritorijos planui-schemai. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad šalia kelio esančioje teritorijoje esantis išvažiavimas į kitą gatvę sudaro prielaidas daryti išvadą, jog įvažiavimas į tokią šalia kelio esančią teritoriją, kurioje ribojamas greitis, laikytinas sankryža, yra, anot apeliantės, neteisingas. Kita vertus, apeliaciniame skunde pažymėta, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra nurodyta, jog šalia kelio esanti teritorija negali būti pravažiuojama važiuojant iš vienos gatvės į kitą.
Apeliantės L. V. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta vietoje, kurioje nėra ženklų ir (ar) kitokių kelio žymėjimų, draudžiančių sustoti ir stovėti. Taigi, L. V. nuomone, nebuvo pažeisti KET reikalavimai, draudžiantys transporto priemonei sustoti ir stovėti vietoje, kuri, vadovaujantis anksčiau nurodytais teisės aktais, negali būti laikoma sankryža, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 61 punkte, nes sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. 2019 m. birželio 27 d. nutarimu L. V. paskyrė 60 Eur dydžio baudą už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. paskyrė didesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tokie (duomenys neskelbtini) veiksniai, anot apeliantės, sąlygoja išvadą, kad nustatant baudos dydį nesilaikyta baudos skyrimo taisyklių, numatytų ANK 34 straipsnyje, taip pat sudaro pagrįstas prielaidas manyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, veikė šališkai ir buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi, siekė sukelti kuo didesnes neigiamas pasekmes pareiškėjai, taikydamas griežtesnę atsakomybę už inkriminuotą pažeidimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo L. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, nagrinėdami skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, detaliai dar kartą išnagrinėjo visas nusižengimo padarymo aplinkybes, nusižengimo sudėties elementų buvimą ir įvertino visas nustatytas aplinkybes, priimdamas motyvuotą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde ginčijamas L. V. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jos veiksmuose nesama ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl ši administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu, t. y. ar L. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis ir ar (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, esanti (duomenys neskelbtini) mieste, gali būti laikoma sankryža.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
L. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi sustojo ir automobilį stovėti paliko sankryžoje, šiais veiksmais pažeidė KET 150.8 punkto reikalavimus. KET 150.8 punktas numato, kad draudžiama sustoti ir stovėti sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliacinį skundą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nusižengimo padarymo vietoje yra nelygiareikšmių kelių sankryža, nes nagrinėjamo skundo kontekste (duomenys neskelbtini) gatvė, užsisukanti į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra pagrindinis kelias, tiesiai nuo šio užsisukimo einanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra šalutinis kelias. Iš L. V. pirmosios instancijos teismui pateiktų skundo priedų (b. l. 10–22), jos atstovo posėdžio metu pateiktos kelio ženklų išdėstymo schemos centrinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje (b. l. 39) matyti, kad įvažiavimas į šalutinį kelią žymimas kelio ženklu Nr. 201, išvažiavimas iš šalutinio į pagrindinį kelią žymimas kelio ženklu Nr. 203. Kadangi ten yra įvairių komercinės paskirties ir paslaugas teikiančių statinių, vyksta didelis pėsčiųjų judėjimas, įrengtos kelios automobilių stovėjimo vietos ir aikštelė, yra nustatyta riboto greičio – 30 km/h (kelio ženklas Nr. 542) – zona, kuria siekiama apriboti greitį tam tikroje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo sankryžos iki vienos krypties išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, L. V. teigia, kad ši greičio ribojimo teritorija yra adekvati kiemo, transporto priemonių stovėjimo aikštelės teritorijos sampratai, pagal kurią įvažiavimas į teritoriją iš kelio ir atvirkščiai nėra sankryža. (duomenys neskelbtini) gatvė nesibaigia aklakeliu, vienos krypties eismo juosta galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punkte yra įtvirtintas išaiškinimas, kas laikytina sankryža: sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito. Taigi pateiktas apibrėžimas ir paaiškinimas tik patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju aptariama (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta (duomenys neskelbtini) laikytina sankryža. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog L. V. neteisingai interpretuoja sankryžos sampratą, kadangi, apeliantės vertinimu, sankryžą gali sudaryti tik du tarpusavyje susikertantys keliai, kurie kirtimosi vietoje sudaro tikslų susikryžiavimą, t. y. kelių susikirtimas yra tikslios kryžiaus formos. Šį apeliantės suvokimą paneigia jau aptartas įstatyme įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį sankryža yra vieta, kurioje keliai kertasi, jungiasi arba atsišakoja, t. y. nebūtinai išimtinai sudaro vien taisyklingos formos kryžiaus susikirtimą.
Pakankamai išsamus aktualaus nagrinėjamam atvejui teisinio reglamentavimo aptarimas yra pateikiamas atsiliepime į L. V. apeliacinį skundą, analizuojant pažeidimo padarymo metu buvusią faktinę situaciją. L. V. apeliaciniame skunde cituoja Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių nuostatas. Vis dėlto pažymėtina, kad minėtu teisės aktu yra remiamasi netinkamai, iš konteksto imant ir interpretuojant nuostatas taip, kad jos būtų naudingos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. (duomenys neskelbtini) gatvėje, už minėtos sankryžos, esančios ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, su (duomenys neskelbtini) gatve, ir toliau eismas yra dvipusis, išskyrus apie 50 metrų kelio ruožą, kuriuo įvažiuojama į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris nuo analizuojamos sankryžos yra nutolęs apie 200 metrų. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste yra įrengtas kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, tad akivaizdu, kad minėto ženklo galiojimas baigiasi ties automobilių stovėjimo aikštele, nes minėtas ženklas įrengtas be papildomos lentelės Nr. 801. Jeigu įvažiuoti būtų draudžiama ruože tarp sankryžų, ruožo pradžioje (už artimiausios sankryžos) turėtų būti įrengtas ženklas Nr. 301 su papildoma lentele Nr. 801, nurodančia atstumą iki kitos sankryžos (kito objekto) (Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Taisyklių 105.2. punktas).
Papildomai atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties minėta sankryža, yra įrengtas kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ su papildoma lentele Nr. 843 (nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje į kairę). Analogiškas ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ yra įrengtas ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, su papildoma lentele Nr. 843 (nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje į dešinę). Ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ įrengiamas kelyje, kuriame suteikiama pirmenybė važiuoti per nereguliuojamą sankryžą, jis nėra įrengiamas prieš įvažiavimo (išvažiavimo) į kelią iš šalia esančių teritorijų vietas, taip pat prieš skirtingo lygio sankryžų nuovažas (įvažas). Įvažiuojant į minėtą sankryžą iš kitos (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, prieš sankryžą yra įrengtas ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, kuris yra įrengiamas prieš kiekvieną sankryžą su keliu, kuris pažymėtas ženklais Nr. 201, 108-110. Ženklas taip pat gali būti įrengiamas ir prieš kitas sankryžas, kai pirmenybė važiuoti per sankryžą yra suteikiama kertamame kelyje. Taigi apygardos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą padaryta išvada, kad minėtas kelio ženklų įrengimas ir jų išdėstymas aiškiai parodo, jog pažeidimo padarymo vieta yra sankryža.
Apeliaciniame skunde L. V. teigia, kad jos argumentus patvirtina už sankryžos įrengtas kelio ženklas Nr. 542 „Riboto greičio zona“, tačiau būtina pažymėti, kad minėtas ženklas yra naudojamas, kai visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, reikia apriboti didžiausią leidžiamą važiavimo greitį (Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Taisyklių 184 punktas). Minėto kelio ženklo įrengimas neeliminuoja galimybės, kad ir kelio ženklo Nr. 542 „Riboto greičio zona“ galiojimo teritorijoje gali būti kelių sankryžos. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos susisiekimo (duomenys neskelbtini) Vl. K. (Vl. K.) prijungti prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pateiktas raštas „Dėl išaiškinimo pateikimo“, kuriame pažymėta, jog kelio ženklas Nr. 542 „Riboto greičio zona“, kuriuo siekiama apriboti didžiausią leistiną greitį tam tikroje teritorijoje, gali būti įrengiamas tiek prie įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją, tiek sankryžoje. Todėl pagal kelio ženklo Nr. 542 „Riboto greičio zona“ įrengimo vietą spręsti, ar ši vieta yra sankryža ar įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją, negalima (b. l. 40). Atkreiptinas dėmesys, jog L. V. apeliaciniame skunde teigia, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė vietoje, kurioje nėra ženklų ir (ar) kitokių kelio žymėjimų, draudžiančių sustoti ir stovėti. Vis dėlto būtina pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje taip pat nėra stovėjimą leidžiančių ir stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir pagrįstai konstatavo, jog L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Nors apeliaciniu skundu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, iš jo turinio yra akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. taip pat nesutinka ir su jai paskirta administracine nuobauda. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju negalima įžvelgti jokio (duomenys neskelbtini) V. K. šališkumo ar asmeninio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi, jam priimant 2019 m. birželio 27 d. nutarimą ir paskiriant L. V. administracinę nuobaudą, bylos medžiagoje nebuvo duomenų apie egzistuojančią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šie duomenys buvo pateikti tik pirmosios instancijos teismui. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tuo atveju, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. L. V. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 23), tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apygardos teismas daro išvadą, jog, atsižvelgiant į aplinkybes, kad tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nutarimo priėmimo metu bei nagrinėjant L. V. skundą teisme, asmuo nepripažino padaręs nusižengimą, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, L. V. paskirta administracinė nuobauda turi būti švelninama ir skiriama ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda – 30 Eur.
Apeliaciniame skunde taip pat buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 41, 42). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ANK 666 straipsnyje numatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Svarbu įvertinti tai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikoms, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai yra ne bendra taisyklė visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai, dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad dėl valstybės institucijos inicijuoto ir valstybinio kaltintojo palaikyto kaltinimo išteisintas asmuo turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą BPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas – nustatė administracinio nusižengimo požymius, surašė administracinį kaltinimą – administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą. Dėl to akivaizdu, jog šiuo atveju asmeniui, kuris nėra laikomas nukentėjusiuoju, o atvirkščiai, kurio veiksmuose administracinio nusižengimo požymių visuma buvo nustatyta ir kuris pripažintas kaltu, nėra pagrindo mutatis mutandis vadovaujantis BPK nuostatomis priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažinti L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 27 d. nutarimu L. V. paskirtą administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimt eurų) dydžio baudą – sumažinti iki 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudos.
Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 78-ANR_N-1116-2019 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.