- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- eI2-1901-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03341-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21R3-63(AG3-64) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių priimti pareiškėjo skundą ir išnagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (toliau – ir Komisija) su skundu prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. GP-937 dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išmokėti M. V. priklausantį darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį ir delspinigius. 2019 m. lapkričio 12 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą motyvuodama tuo, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas kilęs iš tarnybinių teisinių santykių, priskirtinų administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir LR IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų, taip pat mokestinių ginčų. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad komisija turi priimti sprendimą nutraukti bylą, jeigu ji yra nepriskirtina komisijai. Nagrinėjamu atveju Komisija sprendimu atsisakė priimti skundą, pripažinusi, kad tarp ginčo šalių yra kilęs tarnybinis ginčas. Tuo pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi su reikalavimais, kurie nepriskirtini Komisijos kompetencijai (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi, nagrinėjamos bylos esmė, ar Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo skunde Komisijai suformuluotas reikalavimas – panaikinti 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. GP-937 dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išmokėti M. V. priklausantį darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį ir delspinigius, yra susijęs su pareiškėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kilusiu tarnybiniu ginču. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-301 buvo paskirtas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Iš laikinai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų atleistas pasibaigus Šiaulių miesto savivaldybės 2019 m. balandžio 9 d. įgaliojimams. 2019 m. lapkričio 12 d. skundo padavimo Komisijai metu pareiškėjas jokiais tarnybiniais santykiais su Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo susijęs. Pareiškėjas neturi valstybės tarnautojo ar pareigūno statuso. Skundas paduotas ne dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo. Taip pat skundu neprašoma nagrinėti tarnybinės nuobaudos taikymo ir pagrįstumo. Paduotu skundu pareiškėjas prašė panaikinti individualų administracinį teisės aktą dėl atsisakymo išmokėti pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, kas pareiškėjo nuomone nėra tarnybinis ginčas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas mano, kad jo inicijuojamas ginčas neturėtų būti laikomas tarnybiniu ginču, nes skundo padavimo metu pareiškėjas nebuvo nei valstybės tarnautojo, nei pareigūno teisinį statusą turintis asmuo, valstybės tarnybos teisiniais santykiai susijęs su atsakovu. Atsakovas iš esmės sutinka su Komisijos teisiniu vertinimu. Tas faktas, kad skundo padavimo metu pareiškėjas nebuvo asmuo susijęs valstybės tarnybos teisiniais santykiais su atsakovu, nekeičia fakto, kad ginčas yra kildinamas iš tarnybinių teisinių santykių, t. y. šiuo atveju buvęs valstybės tarnautojas nesutinka su buvusio darbdavio (atsakovo) sprendimu nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Taigi, nors šalių jau nebesieja tarnybiniai teisiniai santykiai, bet ginčas yra dėl aplinkybių kurios atsirado tuo metu kai pareiškėjas buvo valstybės tarnautojas ir sprendimas nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo laikotarpiu taip pat buvo priimtas pareiškėjui esant valstybės tarnautoju, o tiksliau pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas 2018 m. gruodžio 17 d. mero potvarkiu Nr. MP-160, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinių nusižengimų tyrimas ir 4 punktu buvo nurodyta nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio visą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros laikotarpį. Dėl to yra pagrindas manyti, kad ginčas yra teismingas būtent administraciniam teismui, nors šioje situacijoje įstatymas nėra tiek aiškiai apibrėžtas, kad galėtume užtikrintai teigti ar ginčas gali būti nagrinėjamas Komisijoje ar privalomai turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, dėl ko atsakovas prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21R3-63(AG3-64) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Komisijai skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo „Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išmokėti M. V. priklausantį darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį ir delspinigius. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimu buvo paskirtas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 17 d. potvarkiu buvo nušalintas nuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų visam tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros laikotarpiui iki bus pateikta komisijos išvada apie tyrimo rezultatus. 2019 m. gegužės 23 d. tarnybinių nusižengimų tyrimas buvo baigtas ir Šiaulių miesto savivaldybės tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija pateikė išvadą (toliau – ir Išvada). Taip pat nurodė, jog vadovaujantis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta Išvada, jog tarnybiniai nusižengimai nepadaryti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių su reikalavimu išmokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį. Pareiškėjo prašymas buvo nepatenkintas ir apie tai jis informuotas 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių administracijos direktoriaus raštu Nr. GP-937.
Komisija sprendime nurodė, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas kilęs iš tarnybinių teisinių santykių, priskirtinų administracinio teismo kompetencijai, Komisija šių ginčų (bylų) nesprendžia, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas su Komisijos priimtu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad 2019 m. lapkričio 12 d. skundo padavimo Komisijai metu pareiškėjas jokiais tarnybiniais santykiais su Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo susijęs. Pareiškėjas neturi valstybės tarnautojo ar pareigūno statuso. Skundas paduotas ne dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo. Taip pat skundu neprašoma nagrinėti tarnybinės nuobaudos taikymo ir pagrįstumo. Paduotu skundu pareiškėjas prašė panaikinti individualų administracinį teisės aktą dėl atsisakymo išmokėti pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, kas pareiškėjo nuomone nėra tarnybinis ginčas.
LR IAGNTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. LR IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.
LR IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. LR IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. LR IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. LR IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. LR IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (LR IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).
ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimą nuo pareigų, 3 dalis nustato, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas 2018 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-160, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas galimai padarytų šiurkščių tarnybinių nusižengimų tyrimas ir potvarkio 4 punktu buvo nurodyta nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio visą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros laikotarpį. Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo laikotarpiu buvo priimtas pareiškėjui esant valstybės tarnautoju. Konstatuotina, kad ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra laikytinas tarnybiniu ginču.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 12 d. skundo padavimo Komisijai metu jokiais tarnybiniais santykiais su Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo susijęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi dėl aplinkybių susijusių su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.
Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo skundas dėl ginčijamo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo „Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo“ panaikinimo nepriskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, Komisija priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, reikalavimas įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių priimti pareiškėjo skundą ir išnagrinėti iš esmės yra išvestinis reikalavimas, todėl, atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo, pagrįstai buvo atsisakyta priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 21R3-63(AG3-64) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių priimti pareiškėjo skundą ir išnagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.