- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 1-42-366/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- T. J., L. L., S. Š.
- Civilinis ieškovas
- S. B.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 1.2.3.2.8Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio,
kaltinamiesiems T. J., L. L., S. Š.
gynėjams advokatams Egidijui Jonui Grigaravičiui, Gintarui Ruseckui, E. N. - Paplauskei, Reginai Butnevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklr. gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalyje 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.
L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-08-20 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, nevedęs, teistas 2012-07-03 Kupiškio rajono apylinkės teismas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., byla nutraukta vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. 3 p., 303 str. 4 p. Vadovaujantis LR BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 1 p., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės; per 3 mėn. po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. J. 2014-06-09 laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 20.00 val., viešoje vietoje – parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais, kojomis nukentėjusiajam A. B. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas poodines kraujosrūvas veide, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosrūva kairėje ausyje, odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, kraujosrūvas galvos plaukuotos dalies minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma, dėl galvos sumušimo įvyko A. B. mirtis, tuo tyčia nužudė A. B. ir pažeidė viešąją tvarką.
L. L. 2014-06-09 apie 17 val., viešoje vietoje - parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarką, suduodamas du smūgius nukentėjusiajam A. B. į pašonės sritį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, pažeidė viešąją tvarką.
S. Š. 2014-06-09 apie 17 val., viešoje vietoje – parke, esančiame prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas nukentėjusiajam A. B. vieną kartą keliu į krūtinės sritį, kumščiais du smūgius į pašonės sritį bei vieną kartą į galvos sritį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
K. T. J. paaiškino, buvo (duomenys neskelbtini) ir susitiko A. B.. Nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) susitiko iš matymo pažįstamus S. Š., L. L. ir I. G., pasiūlė jiems eiti gerti. Parduotuvėje nusipirko degtinės butelį ir sulčių, kuriuos gėrė parke. Po kiek laiko atėjo A. P.. Išgėrę butelį, visi drauge nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar vieną butelį. Grįžo atgal ir „viskas buvo normaliai“. Dėl telefono gali paaiškinti, kad A. B. skambinėjo kažkokiam draugui, kuris neatsiliepė. Sakė, kad nebeskambintų, liepė atiduoti telefoną. Tada A. B. numetė telefoną ant žemės. Priėjęs prie jo, paėmė už kaklo, palenkė žemyn, kad paimtų telefoną, bet A. B. neėmė. Dar kartą pakartojo reikalavimą, bet jis neėmė. Abu apsižodžiavo. Konflikto metu trenkė jam kumščiu į kaktą, bet smūgis buvo nestiprus, A. B. nenukrito. Gėrė toliau, bendravo. Išgėrus butelį, su A. P. išėjo į parduotuvę. A. B. tuo metu norėjo eiti namo, tačiau jam pasakė, kad neitų, prasiblaivytų. Pažadėjo eiti namo kartu. Kai su A. P. grįžo iš parduotuvės, matė, kad A. B. nosis buvo kruvina. Paklausė jo kas atsitiko. S. Š. ar L. L. sakė, kad susistumdė, kažkas trenkė. A. B. klausinėjo kas nutiko ir vėl su juo susiginčijo. Trenkė jam su delnu nestipriai į veidą, kad nusiramintų. Po to išgėrė butelį, bendravo su A. B. prie stalo. Daugiau nieko neįvyko.
Atsakinėdamas į klausimus, T. J. paaiškino, kad kai A. B. buvo apsiašarojęs, su juo ginčijosi ir paklausė jo, ar jis nori į galvą. Jis sakė noriu, tada ir trenkė, bet smūgis buvo nestiprus. Tai buvo tas vienas smūgis, kai trenkė delnu į veidą. Teigia, jog tuo metu pats buvo labai girtas ir užmigo prie to stalo. Atsimena, kad priešais sėdėjo A. B. ir jis buvo sveikas. Nieko negali papasakoti apie bėgimą nuokalne, nes tuo metu miegojo prie stalo. Prie stalo buvo su A. B. susistumdę, bet jis nebuvo nukentėjęs. A. B. mirė nuo galvos sužalojimų, bet kaip jie padaryti, nežino.
Šalies argumentai
T. J. nurodo, kad pripažįsta kaltę dėl suduotų smūgių, tačiau dėl nužudymo kaltu neprisipažįsta. Pripažįsta, kad A. B. sudavė 4-5 smūgius.
T. J. teigia, jog A. P. duodamas parodymus meluoja, nes nori „ištraukti“ savo draugus. Tvirtina, jog matė, kaip S. Š. prie suoliuko trenkė atsilošusiam A. B., spyrė į galvą, pakaušį. Kai sėdėjo prie stalo, pats trenkė A. B. į kaktą, o A. B. atsilošus, spyrė S. Š.. Nematė, ką darė L. L.. L. L. galimai taip pat apkalba. Teigia, jog neturėjo tikslo mušti A. B.. Prieš šį įvykį buvo konfliktas prie užtvankos. Tuomet trenkė A. B. vieną kartą, nes jis buvo girtas ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Blogai vertina smurto vartojimą, bet kartais taip išeina.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 101-103), T. J. parodė, kad geriant antrą butelį degtinės jis apgirto. A. B. irgi buvo girtas. Tarp jo ir A. B. kilo žodinis konfliktas. Jis A. B. sakė, kad jis girtas, o A. B. su tuo nesutiko. Jis prašė A. B. neburbuliuoti ir nusiraminti. Jį A. B. bumbėjimas erzino. Neapsikentęs A. B. kalbos, sudavė delnu vieną smūgį jam į kaklą. A. B. atsilošė, bet nenugriuvo ir pasakė, kad eina namo. Jis pasakė L. L. ir S. Š., kad A. B. neišleistų namo, nes norėjo, kad jis pabūtų. Tada jis su A. P. nuėjo į tą pačią parduotuvę nupirkti dar degtinės. Grįžus į parką apie 19 val., prie suoliukų sėdėjo A. B., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Nosis nebuvo deformuota, tik buvo pabėgę kraujo. Iš vieno A. B. šono sėdėjo L. L., iš kito - S. Š.. Jis paklausė, kas čia buvo, o S. Š. pasakė: „ai, biški davėm“. A. B. sėdėjo apsiašarojęs ir nieko nesakė. Visi gėrė trečią butelį degtinės. Jis atsisėdo šalia A. B.. Jis A. B. ramino, o kai šis nenusiramino, jis supyko ir trenkė kumščiu vieną kartą A. B. į šoną, vieną kartą į nosį. Tada jis paėmė A. B. galvą ir spyrė į ją keliu. A. B. sėdėjo ant suoliuko, nenugriuvo. A. P. paragino nebemušti A. B.. A. B. sėdėjo, kai prie jo priėjo L. L. ir vieną kartą kumščiu trenkė A. B. į šonkaulius. Tada S. Š. trenkė delnu vieną kartą A. B. į kaktą. A. B. sėdėjo. Tada jis iš kelio sudavė A. B. į veidą. A. B. atsilošė ir kojomis užsikabino už stalo. Tada S. Š. sudavė A. B. į pakaušį, kad šis pasilenktų į priekį. Jis norėjo prieiti prie A. B., bet A. P. nei jam, nei L. L. ir S. Š. neleido prieiti. Kažkuriuo metu A. P. sudavė 1-2 kartus A. B., tačiau kur jis nematė. Kas vyko toliau, kai A. P. pradėjo ginti A. B. nuo visų jaunuolių, jis nuo alkoholio nebeatsimena. Jis nieko toliau nebeatsimena, o kad A. B. nužudytas, sužinojo iš policijos, kai sėdėjo policijos automobilyje. Jis neneigia, kad sudavė A. B. smūgius prie suoliukų, tačiau tada jis buvo gyvas. Jis yra sudavęs A. B. ir prieš 2 savaites iki įvykio, nes tada A. B. jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. A. B. nesudavė nei vienam iš jaunuolių , o tik gynėsi rankomis dengdamas veidą.
Pagarsinus šiuos parodymus T. J. pareiškė, jog tie parodymai netikslūs, nes kai buvo apklausiamas, buvo dar neišsiblaivęs. Tuo metu buvo „pasimetęs“, sakė tiesą. Dėl kelių smūgių buvo susimaišęs.
Girtumas neturėjo įtakos elgesiui, nors blaivus nebūtų mušęs A. B..
Dėl pareikštų civilinių ieškinių nieko pasakyti negalėjo.
Kaltinamasis S. Š. nurodo, kad supranta kuo yra kaltinamas ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2014 m. birželio 9 d. atėjo T. J. su A. B. pas I. G., pasikvietė į lauką ir pasiūlė išgerti. I. G. atsisakė, o jis pats su L. L. nuėjo. Nuėjo iki parduotuvės, T. J. nupirko 0,7 l talpos degtinės butelį „Stumbras“ ir sulčių. Visi nuėjo į parką prie suoliukų. Pradėjus išgėrinėti, prisijungė A. P.. Jis nedaug gėrė. Kai išgėrė butelį, nuėjo visi atgal į parduotuvę. Nupirko tokios pat degtinės. Tada vėl visi grįžo į parką ir vėl išgėrinėjo. Kai liko nedaug degtinės, A. P. su T. J. vėl išėjo į parduotuvę. T. J. prieš išeidamas į parduotuvę, liepė A. B. namo neišleisti. Kai jie išėjo, A. B. sėdėjo. S. Š. nurodo, kad A. B. atsistojo ir pradėjo jį stumdyti, todėl sudavė delnu jam į nosį. Tuomet abu susistumdė. Tuo metu T. J. su A. P. buvo parduotuvėje, o L. L. - parkelyje. Susistumdymo metu sudavė kumščiu A. B. į šoną. Po to jis apsikabino A. B. ir pargriovė jį ant žemės. Griūdamas, su keliu sudavė A. B. į krūtinę. Po to ant žemės abu pasivartė. L. L. sudavė A. B. į šonus delnais, kai jis (S. Š.) buvo nugriuvęs besigrumdamas su A. B.. Kai A. B. norėjo stotis, L. L. sudavė į šonus du smūgius, neturėjo jie būti stiprūs. Po kurio laiko abu atsistojo ir vienas kito atsiprašė. A. B. iš nosies bėgo kraujas. Apsikabinęs guodė A. B., kad jis neverktų, kadangi jis verkė. Kartu pabaigė lašelį degtinės, parūkė, sulaukė A. P. su T. J.. Atėjęs T. J. ėmė iš A. B. šaipytis, kad jam kraujas bėga. A. B. pradėjo įžeidinėti T. J.. Dėl to T. J. jam spyrė į krūtinę. Spyrė sėdinčiam. A. B. atsistojus, T. J. jį pastūmė, vėl sudavė į veidą ranka, po to jie susistumdė. A. B. norėjo pabėgti namo, tačiau T. J. neleido. To konflikto metu A. P. gynė A. B.. T. J. pastumdavo ir mušdavo A. B., kai tik jis norėdavo eiti namo. Nežino, kiek kartų T. J. sudavė. Matė 10-20 smūgių rankom ir kojom. Nuo smūgių A. B. griūdavo ant žemės. T. J. mušė ir gulintį ranka. Kai T. J. smūgiuodavo, A. B. verkė, sakė ,,nebemušk‘‘, neskatino, kad dar duotų. A. P. bandė ginti nustumdamas T. J., bet nelabai apgynė. Pats sėdėjo prie suoliuko, nebegalėjo atsistoti dėl girtumo. Galiausiai A. B. bėgo nuo kalno ir atsitrenkė į medį veidu. A. P. su L. L. nubėgo pažiūrėti, o pats (S. Š.) sėdėjo prie staliuko ir miegojo. Matė kaip T. J. nusivijo A. B., pasivijo jį, bet ką darė, nežino.
Konfliktai tarp T. J. ir A. B. būdavo ir anksčiau. Tai buvo 2014 m. birželio 5 d., kai buvo švenčiamas T. J. gimtadienis. Pats tada negėrė. Gėrė A. P., L. L., T. J., A. B. ir du jam nepažįstami asmenys. A. B. tą dieną susiruošė namo. T. J. jį pasikvietė atgal ir tada T. J. be žodžių sudavė A. B. į lūpą, jam bėgo kraujas.
A. B. pažinojo kaip T. J. sugėrovą. Ir anksčiau T. J. išgėręs daužydavo A. B.. A. B. jam atleisdavo. A. B. būdamas blaivus, atleisdavo, o girtas - priekaištaudavo dėl ko jį muša. Paprastai nusigėręs T. J. „ant visų šokinėja“. Pamatęs silpnesnį, muša.
Kaltinamasis L. L. paaiškino, kad buvo pas I. G. su S. Š.. Atėjo T. J. ir pasiūlė eiti gerti. Jis ir S. Š. sutiko su pasiūlymu ir nuėjo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. T. J. nupirko „šnapso“ butelį ir visi nuėjo į parką: S. Š., T. J., A. B.. Begeriant degtinę, kažkas paskambino A. P. kad ateitų. A. P. atėjo. Išgėrus butelį, T. J. su A. P. išėjo į parduotuvę antro butelio. Iki to laiko dėl telefono konflikto nebuvo. Jiems nuėjus į parduotuvę, prasidėjo konfliktas tarp A. B. ir S. Š.. S. Š. trenkė A. B., abu nugriuvo. To konflikto metu pats A. B. nesudavė, o tik jį suėmė ir norėjo pakelti. Atėjo T. J. su A. P.. Degtinę gėrė ir A. B.. A. B. kažkam norėjo skambinti, bet T. J. sakė ,,tu jo nepažįsti, neskambink‘‘. A. B. iš rankų ant žemės iškrito T. J. telefonas „Nokia“, kurį T. J. jam buvo davęs. Telefonas subyrėjo į detales. T. J. liepė surinkti. Pats (L. L.) lenkėsi surinkti, bet T. J. liepė nesilenkti, sakė ,,tegu jis surenka‘‘. A. B. atsisakė surinkti telefoną. Tuomet prasidėjo konfliktas. T. J. lenkė A. B. galvą žemyn, kad surinktų telefoną. Dėl to telefono T. J. prie suoliuko pradėjo mušti A. B.. Buvo primigęs todėl nepasimena kaip viskas vyko toliau. Prisimena, kad A. B. bėgo, o T. J. vijosi. A. B. atsitrenkė į medį, nusivoliojo ir liko gulėti vietoje. Pribėgęs T. J. trenkė du smūgius lyg su ranka į viršutinę kūno dalį. Prie parkritusio A. B. pirmas nubėgo A. P., o tada nubėgo pats. T. J. tuo tarpu grįžo prie suoliuko, atsisėdo ir užmigo. Pats su A. P. nuėjo kviesti greitosios medicinos pagalbos. A. B. buvo stipriai sumuštas. Patikrino jo pulsą ir išsigando. Pulsą patikrino ir A. P., jis pasakė jog nesupranta ar pulsas yra, ar nėra. Tada skambino savo seseriai, kad padėtų. Sesuo atvažiavo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Per tą laiką kol kvietė seserį, A. B. gulėjo, nieko nekalbėjo.
T. J., eidamas pirkti antro butelio, liepė A. B. neišleisti namo. Jis liepė jam sėdėti, gal kad išsiblaivytų, nes buvo labai girtas. Nelabai atsimena A. B. ir S. Š. konflikto. A. B. lyg ir buvo „pristojęs“ prie S. Š..
Prisimena, kad pats sėdėjo su A. B. ant vieno suoliuko šalia jo. A. P., T. J., S. Š. stovėjo. A. P. traukė į šoną T. J., sakė ,,nereikia, kam taip darai‘‘. T. J. tada buvo apsiraminęs. T. J. liepė trenkti A. B.. Sėdėdamas trenkė sėdinčiam A. B. ranka į kairį šoną. Nežino kas būtų buvę, jei būtų neklausęs T. J.. A. B. niekaip nesureagavo į tą smūgį. Neturėjo priežasties mušti A. B.. Sudavė A. B., kad „pasirodytų“. T. J. liepė todėl ir trenkė. T. J. yra agresyvus. Jei nepaklusi, gali į galvą gauti.
A. B. buvo mušamas, nes jam iš rankų iškrito telefonas. Mušė T. J., nes telefonas nukrito ant žemės ir išsibarstė, o A. B. atsisakė jį surinkti. Jei telefonas nebūtų iškritęs, konflikto nebūtų buvę.
Atsakydamas į klausimus, L. L. paaiškino, kad T. J. vijosi A. B., kai A. B. trenkėsi į medį. Pats sėdėjo ant suoliuko tuo metu. A. P. ėmė pirmas bėgti, tada jam (L. L.) ėmė šaukti, kad atbėgtų. Bėgdamas matė, kad A. B. gulėjo, o T. J. pora kartų trenkė kumščiu. Daugiau nieko nedarė. Neatsimena, ar T. J. šokinėjo A. B. ant veido. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. T. J. šokinėjo A. B. ant veido prie suoliuko, o ne prie medžio. T. J. užlipo ir pasistiebė. Po to A. B. sėdėjo ant suoliuko, buvo primigęs, po kiek laiko atsistojo ir kaip niekur nieko pradėjo bėgti.
Šalies argumentai
L. L. nurodo, kad tą dieną A. B. buvo davęs telefoną, kad įsidėtų kortelę. Telefono A. B. negrąžino. Vėliau telefoną atidavė jo mamai. Patikslino, kad grąžino tą patį modelį, o ne tą patį telefoną. Tas A. B. telefonas nuskendo, kai maudėsi su šortais. Tai buvo po mėnesio ar mažiau. Teigia, jog nežinojo, kad reikia grąžinti telefoną. Grąžino po to, kai liepė tyrėja. Nežinojo, kur gyvena A. B.. Vėliau nupirko naują telefoną, iš draugų sužinojo adresą ir grąžino.
Nurodo, kad kai A. B. trenkėsi į medį, pats buvo pusiaukelėje. Nuo suoliuko iki medžio buvo apie 50 metrų. T. J. bėgo pirmas, paskui jį bėgo A. P., o jis bėgo trečias. S. Š. bėgo paskutinis, jis ir atbėgo paskutinis, griuvo į krūmus, atsistojo ir parbėgo namo. Neatsimena, ar S. Š. miegojo tuo metu. A. B. atsitrenkė ir nusivoliojo žemyn. T. J. du kartus trenkė A. B. į viršutinę kūno sritį, todėl jį drauge su A. P. atitraukė nuo A. B.. Po to T. J. užlipo ant kalniuko ir nuėjo prie suoliuko.
Nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad apie šitą įvykį žino tiek, kiek girdėjo, pati nieko nematė. Žuvusysis yra sūnus. Jis buvo išėjęs pas močiutę (tėvo motiną), buvo atostogos. 9-tą dieną jis parėjo namo, nes reikėjo nuvežti į profesinę technikos mokyklą pažymą, kad sirgo. Jis parėjo, persirengė, apsiprausė ir nebeparėjo.
Nurodo, kad pažinojo kaltinamuosius, nes jie mokėsi mokykloje kartu su sūnumi. Uošvė gyvena netoli, iki kilometro atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Pažįsta T. J., S. Š., L. L.. T. J. sūnui pusbrolis, jie iki to laiko bendraudavo.
Paskutiniu metu sūnus su T. J. bendravo nenoriai. Sūnus norėjo stoti į krašto apsaugą. Paskutiniu metu sūnus niekur neidavo iš namų. Seniau sūnus su T. J. gerai sutardavo. Nežino, kas pasikeitė. Sūnus yra sakęs, kad stos į krašto apsaugą, kad galėtų apsiginti nuo T. J. ir kitų. Kai išėjo mokytis į profesinę technikos mokyklą, jis buvo laimingas, ten keturi klasiokai buvo patys geriausi draugai. Jis išėjo gyventi į bendrabutį, kad jam nereikėtų važinėti autobusu iš kaimo. Penktadieniais sūnus parvažiuodavo namo. Sūnui buvo 18 metų.
Jis buvo vaikiškesnis pagal amžių, muštynių nemėgo. Alkoholiu nepiktnaudžiavo. Draugai sakė su juo linksma būdavo. Namuose sūnus negerdavo, negerdavo ir pas bobutę, net nerūkydavo prie mamos. Mano, kad sūnus nerūko. A. B. sesei yra sakęs, kad gerbia mamą ir prie mamos nerūko. Sūnus buvo žemesnis, nei T. J.. Sūnus buvo tylus, ramus, dėl jo elgesio nėra gavusi pastabų iš pedagogų. Neturėjo reikalų ir su policija.
Matė prieš kelias dienas sūnaus sužalotą lūpą. Jis sakė, kad užsigavo. Jis ne visada pasisakydavo, kai jį skriausdavo. Buvo jį ir mokykloje suspardę. Tą kartą pati bėgo pas socialinę darbuotoją.
Palaiko civilinį ieškinį. Prašo neturtinę žalą atlyginti. Turi dar dvi dukrytes ir berniuką. A. B. buvo vyriausias. Prašo atlyginti 180 000 Lt iš T. J., o po 10 000 Lt iš kitų kaltinamųjų. Dėl turtinės žalos ieškinį patikslins vėliau, nes šiuo metu neturi visų dokumentų.
Nurodo, kad T. J. močiutė davė 3000 Lt lapkričio mėnesį, o sausį ar gruodį - 1000 Lt. Gavo laidojimo pašalpą. Pati sumokėjo už laidotuves.
Nukentėjusioji paaiškino, kad per atostogas sūnus gyveno pas močiutę, nes ji turėjo arkliuką. Jis nuo 16 metų pats užsidirbdavo pinigų. Pati yra našlė, viena užsiaugino vaikus. Sūnus padėdavo. Ne dėl prastų santykių sūnus buvo išėjęs pagyventi per atostogas pas močiutę. Su vaikais gražiai bendrauja.
Sutuoktinis mirė prieš 10 metų. Liko keturi vaikai. Gyvendamas namuose, sūnus padėdavo atlikti ūkio darbus. Jis, kaip vyresnis, ir kitus vaikus paragindavo dirbti. Nebuvo grubus. Jei būdavo mokykloje susipykęs, būdavo nekalbus, reikdavo iš jo traukti, kad išsipasakotų, kas nutiko. Po įvykio buvo išsikėlę gyventi kitur, nes buvo labai sunku būti namuose, vaikai jautė stresą. Kreipėsi į medikus, pas psichiatrą, išrašė raminamųjų vaistų. Šiuo metu svaigsta galva. Iki sūnaus netekties tokių nelaimių nėra buvę.
Nurodo, kad L. L. buvo tylus, mandagus, pasisveikindavo. Sūnus nekalbėdavo apie nesutarimus su vaikais, nėra minėjęs apie nesutarimus su L. L.. L. L. gyvena su močiute, tėvai lyg užsienyje.
S. Š. pažįsta, jis namuose nesilankė. (duomenys neskelbtini) sūnus susitikdavo mokykloje S. Š., bendraudavo, pasisveikindavo.
Sūnus ir A. P. buvo klasiokai, sutardavo kaip kada. Išleistuvės buvo pas G. tėvus, nesakė sūnus apie muštynes.
Sūnus A. B. su T. J. važiuodavo užsidirbti pas ūkininkus. Nežino, kiek pinigų turėdavo T. J.. Sūnus turėdavo pinigų, visų neišleisdavo. Sūnus eidavo ir su Linu padirbėti. Negali pasakyti, su kuo sūnus sueidavo geriausiai. Seniau su T. J. sueidavo gerai. Paskutiniu metu su T. J. jie pykdavosi, nežino kodėl. Sūnus nesakydavo, kas jį mušdavo.
Liudytoja S. L. paaiškino, kad tai buvo birželio 10 dieną, gal 9 dieną. Apie 7 valandą ryte paskambino brolis ir pranešė, kad nužudytas žmogus, kad reikia kviesti pagalbą. Su drauge nuvažiavo prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, ten jų laikė L. L. su A. P.. A. P. į įvykio vietą ėjo pėsčias, o ji pati važiavo mašina. Nuvažiavo prie suoliukų. T. J. ant suoliuko miegojo. Brolio klausė, koks žmogus ten, jis atsakė, kad pamatysi. Tada pamatė A. B.. Manė, kad jis nuo alkoholio komos būsenoje. Sakė A. B. keltis, bet jis nesikėlė. A. B. gulėjo ant kairio šono. Atvertė jį, sakė jam keltis, matėsi jo veidas, žaizdos išpurtę, pastorėjęs veidas. Negali pasakyti, ar stipriai buvo sužalotas veidas. Tada draugas J. J. pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą ir iškvietė. Laukė, kol atvažiuos policija ir greitoji medicinos pagalba. Brolis nepasakojo, kas įvyko. Klausė, ar brolis nieko nedarė. Brolis sakė, kad nedarė. S. Š. įvykio vietoje nematė.
Liudytoja nurodo, kad brolis nelabai gerai elgiasi su šeima pastaruoju metu po įvykio. Mano, jog tas įvykis paveikė jį. Jis išgyvena. Iki įvykio viskas buvo gerai, bendravo, pykčių nebuvo. Nemato jo išgėrusio. Jis lėto mąstymo.
Liudytojas J. J. paaiškino, kad laiko tikslaus nepamena, kai draugei paskambino dėl nužudyto ar smarkiai sumušto žmogaus. Pasiėmė mamos automobilį ir su drauge nuvažiavo prie parduotuvės , (duomenys neskelbtini) ‘‘. Prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sutiko L. L. ir A. P., su kuriais nuvyko į įvykio vietą. Pradžioje važiavo prie suoliukų, kur miegojo T. J.. Išlipę, priėjo prie T. J., bet jis buvo „giliai prisigėręs“. Keturiese, t.y. L. L., A. P. ir S. L. leidosi šlaitu žemyn kol pamatė palaikus. Rūbai buvo apiplėšyti, kūnas purvinas. S. L. atvertė jį, norėdama pasakyti, kad keltųsi, bet gyvybės ženklų nebebuvo. Veidas išpurtęs, baltas, rūbai apiplėšyti, aplipę voratinkliais, šakelėm. Apsirengęs buvo tamsiai. Jo galva buvo į šlaito viršų, kojos - į pievos pusę. Kraujo nebuvo, mėlynės senos, sumušimai seni. Ilgai nežiūrėjo, staigiai skambino pagalbos centrui 112, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) yra įvykdyta žmogžudystė, guli be gyvybės ženklų palaikai. Greitosios pagalbos darbuotojai dar susisiekė, pasitikslino vietą. Medikai buvo vietiniai, todėl prie (duomenys neskelbtini) dvaro atvyko greitai. Medikai, patikrinę pulsą, pasisuko ir galva parodė, kad jau viskas, užmerkė akis. Dar norėdami įsitikinti, atnešė širdies ritmui matuoti aparatą, prijungė, tačiau gyvybės ženklų jau nebuvo. Tada iškvietė pareigūnus. Atvažiavo du pareigūnai ir vienas tyrėjas. Jiems nurodė vietą, kur miega T. J.. Prie parduotuvės sutikus L. L., jis pasakojo, kad per daug išgėrė ir įvyko muštynės. Detalių neatsimena, nes pats buvo pasimetęs, vairavo, galvojo, kad tik neatsitrenkti kur. Kai priėjo prie gulinčiojo iš pradžių iš veido jo neatpažino, bet kai pasakė, kas ten guli, atpažino. Iš nuogirdų girdėjo, kad prisigėrė, A. B. norėjo eiti namo, ir jį T. J. mušė. A. B. bandė bėgti, bet jį prisivijo. Greitosios pagalbos medikai pasakė, kad A. B. galva buvo ant akmens ir buvo spardoma. Pievoje buvo akmuo, kurio nesimatė, nes pieva apžėlusi. Pats nematė akmens. Pieva buvo aukšta.
Rado kūną ties riba, kur baigiasi miškas ir prasideda pieva. Šalia A. buvo krūmai B.. Trijų metrų atstumu nuo jo buvo didelis medis.
Liudytojas paaiškino, kad L. L. pažįsta 4 metus. Jei reikdavo, jis visada padėdavo. Jei alkoholio išgerdavo, gali būti ramus, gali būti permainingas. Prie A. B. jis labai jaudinosi, pergyveno, nerimavo, kai greitoji buvo, klausinėjo, kas įvyko.
A. P. laikėsi atokiau įvykio vietoje, L. L. viską rodė. A. P. siūlė L. L. pabėgti, nes policiją kviečia. Bet L. L. sakė nebėgs, atvažiuos policija, viską išsiaiškins. Tuo metu jau medikai buvo, laukė pareigūnų.
Specialistas R. Ž. paaiškino, kad atliko A. B. tyrimą. Tvirtina savo išvadą. Atsakinėdamas į pateiktus klausimus, specialistas paaiškino, kad pagal nustatytus sužalojimus galvoje, pagal jų pobūdį, identifikuoti žalojančio daikto nėra galimybės, negalima tiksliai pasakyti kas tai buvo - ar tai akmuo, ar medis, ar kas kitas. Bet yra nustatytos kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose be jokių išorinių nubrozdinimų tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje. Ir yra tokių sužalojimų, kur tik nubrozdinimas. Toks sužalojimas kaip kairės ausies kaušelyje, kur yra kraujosruva su nubrozdinimu, jis gali būti padarytas atsitrenkus į medį, akmenį. Bet tos kraujosruvos minkštuose audiniuose ar veido dešinėje yra be jokio odos viršutinio pažeidimo, jos labiau būdingos suduodant smūgius. Kategoriškai atmesti negalima, kad bėgdamas nuokalne, atsitrenkė galva į medį ir nuo tokio poveikio galėjo išsilieti kraujas smegenyse. Bet medis yra šiurkštaus paviršiaus, kraujosruvos minkštuose audiniuose yra iš abiejų galvos pusių, be to, yra plati kraujosruva be jokių nubrozdinimų veido dešinėje pusėje nuo smilkinio iki žando, ir kairėje pusėje minkštuose audiniuose. Ir tokių sužalojimų visumoje nepadarysi atsitrenkus į medį, o vieną iš tų didesnių sužalojimų gal ir galėjo padaryti atsitrenkus į medį. Nurodo, kad pats dalyvavo įvykio vietoje ir ten akmenų akivaizdžiai atsikišusių nematė, ten krūmai. Akmens prie kūno taip pat nematė. Būtų tai pažymėjęs jei būtų matęs akmenį. Kategoriškai atmesti negalima, kad į akmenį negalėjo pasidaryti sužalojimų.
Atsakydamas į gynėjo G. R. klausimus, specialistas paaiškino, kad butelis – tai kietas bukas daiktas, jei jis nesudužo, įpjovimų neužfiksuota. Minkštuose audiniuose kraujosruva plaukuotos dalies, kraujosruva veido dešinėje galėjo būti padaryta buteliu. Abejoja, ar nubrozdinimai ausyje, kairėje pusėje galėjo būti padaryti su buteliu. Lazda - kietas bukas daiktas, jei be atšakų, lygaus paviršiaus, negalima atmesti tokios galimybės, kad ja galėjo būti padaryti sužalojimai. Galėjo būti galva trenkiama į suolą, į stalą. Neįmanoma atsekti smūgių eiliškumo. Visi sužalojimai, mikroskopiškai vertinant, panašaus senumo, vienas paskui kitą, padaryti 4 valandų bėgyje iki mirties. Smūgis galėjo būti suduotas ir prieš 4 valandas ir prieš 15 minučių iki mirties.
Atsakydamas į prokuroro klausimus specialistas paaiškino, kad kai apžiūrėjo įvykio vietoje lavoną, aplinkui reljefas buvo nelygus, bet akivaizdžiai gulinčio akmens nematė, gal jis buvo po žeme ar po lapas. Apžiūros metu giliau nekniso. Akivaizdžiai akmens nesimatė, jei būtų buvęs, būtų užfiksavęs. Vertinant sužalojimų galvoje pobūdį, lokalizaciją, atmeta galimybę, kad jie galėjo būti padaryti pačiam nugriuvus.
Atsakydamas į advokato S. Lukausko klausimus, paaiškino, kad yra masyvesnių sužalojimų, kaip kraujosruva plaukuotoje dalyje, kraujosruva veido dešinėje, kurie įtakojo kraujo įsiliejimą į smegenis. O nubrozdinimas žemiau ausies, gali būti padarytas suduodant smūgį, ir mažiau tikėtina, kad nuo tokių sužalojimų įvyko įsiliejimas į smegenis, bet kategoriškai atmesti negali.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, su jais gyvena tame pačiame kaime, santykiai normalūs, nėra giminaičiai. Teigia, jog visko detaliai nebeatsimena, kadangi praėjo daug laiko. Įvykio dieną buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Parašė SMS S. Š. klausdamas ką jis veikia. Jis atrašė, kad sėdi (duomenys neskelbtini) ir geria su T. J.. Parašė, kad taip pat ateis. Kai nuėjo į parką, jie sėdėjo ir gėrė. Buvo T. J., L. L., S. Š. ir A. B.. Prisijungė prie jų, kalbėjo. Pradžioje negėrė, o paskui išgėrė. Tada T. J. pasiūlė eiti į parduotuvę. Kartu nuėjo į parduotuvę su T. J.. Jis nusipirko degtinės, o pats pirko sulčių. Nusipirkę grįžo atgal. Grįžus kilo konfliktas dėl telefono. A. B. T. J. telefonu skambinėjo daug kartų kažkokiam draugui, kuris neatsiliepė. Tada T. J. liepė atiduoti telefoną, bet A. B. neatidavė. T. J. norėjo paimti, bet telefonas iškrito ir išsibarstė detalėmis. T. J. liepė A. B. surinkti, bet A. B. sakė nerinks. T. J. vėl pareikalavo surinkti, bet A. B. nerinko. Tada T. paėmė A. B. už kaklo, prilenkė jį prie žemės ir privertė surinkti. T. J. su A. B. pradėjo pyktis dėl telefono. Po to įvykio vėl ėjo į parduotuvę. Grįžę pamatė, kad A. B. nosis buvo kruvina. L. L. pasakė, kad S. Š. sudavė A. B.. A. B. nieko nesakė, o pats jo nieko neklausė. Grįžus iš parduotuvės, konfliktas dėl telefono tęsėsi. T. J. klausė A. B., ar jis nori į galvą. A. B. pasakė, kad nori, tai T. J. jam ir trenkė. Vienu metu laikė T. J., kad jis nebemuštų. T. J. sakė, kad gerai, bet kai tik nueidavo į šalį, jis ir vėl mušdavo. Visa tai tęsėsi kol ten buvo. Smūgių buvo suduota daug. Nieko A. B. nedarė, kad T. J. su juo taip elgtųsi. S. Š. girtas vaikščiojo. L. L. irgi vaikščiojo. S. Š. su T. J. buvo stipriai girti, L. L. - mažiau. Toliau išgėrinėjo atsineštą butelį. T. J. ir A. B. nuolatos pykosi. Galiausiai T. J. atsistojo ir liepė stotis A. B.. Jie kalbėjo ir tada A. B. leidosi bėgti. Niekas nesuprato dėl ko. A. B. bėgo takeliu žemyn, o T. J. iš paskos. Pats atsistojo ir pradėjo bėgti iš paskos, o L. L. su S. Š. irgi. Bėgdamas aplenkė T. J.. A. B. atsitrenkė į medį ir parkrito, tačiau atsikėlė ir nubėgo nuokalne. Pats buvo arčiausiai A. B., kai jis atsitrenkė į medį. Atsitrenkė šonu. Tiksliai nematė, kuria kūno dalimi, tačiau lyg kaire puse. Buvo šalia kai A. B. parkrito. Jis pats atsistojo. T. J. liepė jį paleisti. Tuomet A. B., bėgdamas žemyn, parkrito tarp krūmų. Nuo medžio jis nubėgo kokį 10 metrų. Ten stati nuokalnė, tai gal dėl to ir parkrito. Jis įkrito į krūmus. Šone buvo didelis medis, bet į jį neatsitrenkė. A. B. nukrito lygioje vietoje ant žemės tarp krūmų. Ant žemės buvo lapai, žolės, akmenų nematė. Medis, į kurį A. B. prieš tai atsitrenkė, buvo nestoras. Apačioje buvo storas medis, bet į jį A. B. neatsitrenkė. Tada T. J. nubėgo į apačią prie A. B.. Pats tuo metu pakvietė L. L. su S. Š.. Kai L. L. atbėgo su juo nusileido į apačią. Kai T. J. pribėgo prie A. B. ir parkrito, trenkė A. B. kumščiu 3-4 kartus į galvą. T. J. trenkė sėdėdamas. A. B. sėdėjo, lyg bandė stotis. Tada kartu su atbėgusiu L. L. patraukė T. J. nuo A. B.. Kartu su L. L. užvedė T. J. ant kalno ir grįžo prie A. B.. Pažiūrėjo, kad jo silpnas pulsas. Tada ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ ir skambino L. L. sesei ir ji atvažiavo.
Matė, kad konflikto prie staliuko metu T. J. buvo užmynęs ant galvos A. B. vieną kartą, kai šis buvo pargriautas ant žemės. T. J. užlipo tyčia. Kai vedė T. J. ant kalno, jis irgi priminė ant galvos A. B.. Negali pasakyti, ar tą kartą tyčia jis tai padarė.
Liudytojas nurodo, kad per visą buvimo parke laiką T. J. A. B. sudavė daug smūgių, apie 50, gal daugiau. Pats nematė, kad A. B. muštų S. Š., L. L..
Papildomai paaiškino, kad A. B. buvo klasiokas. Su juo nesipykdavo, sueidavo, jis buvo ramus. Žino, kad T. J. su A. B. dažnai bendraudavo, bet pats su jais nebūdavo. Kartą tik buvo per T. J. gimtadienį, kai A. B. be jokios priežasties T. J. trenkė į lūpą.
Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tą dieną nematė atvažiavusio prie stalo Ričardo Vinciūno.
Liudytojas R. V., paaiškino, kad atvyko liudyti už T. J., nors niekas neprašė. Iš kaimo žmonių šnekų sužinojo, kad bus šiandien teismas. Neatsimena dienos, tačiau pavakaryje, važinėjo su motoroleriu. Matė T. J. miegantį ant stalo. Privažiavo paprašyti iš T. J. cigaretės. Parke yra suoliukai, kur viskas vyko. Nuo suoliuko apie 15 metrų link akmens, visi rėkavo, stumdėsi. Tiksliai negali pasakyti, kas ten buvo, bet viskas vyko prie akmens, stumdėsi, šnekėjo, rėkavo. Neįsižiūrėjo, kas su kuo stumdėsi. Matė L. L., A. P., buvo daugiau žmonių, 3-4 ir viena ar dvi merginos. Iš viso ten buvo gal 5 žmonės. Iš jų pažino du: L. L. ir A. P.. A. B. tuo metu nematė, negali pasakyti, ar jis ten buvo. Jie buvo 15 metrų atstumu nuo T. J.. T. J. miegojo užsikniaubęs ant stalo. Jis numetė cigarečių pakelį ant stalo. Žino, kad T. J. su A. P. ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio tą dieną. Žinojo, kad jie ten baliavojo. Visą dieną su motoroleriu važinėjo. Nematė, kad T. J. būtų prie to incidento, kur visi stumdėsi. T. J. buvo apsirengęs tamsiai.
Liudytojas teigia, kad T. J. su A. B. labai gerai „sueidavo“, išgerdavo, kartu eidavo namo, pas T. J. pasilikdavo. S. Š. elgiasi pavyzdingai, A. P. dar nieko, o L. L. alaus išgeria. L. L. nelabai linkęs smurtauti.
Liudytoja V. V. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius ir jie nėra giminaičiai. Teigia, jog sąžinė neleido tylėti, kai sužinojo, kad kaltina tik vieną. Mano, kad vis kalti. Liudyti niekas neprašė.
Liudytoja nurodo, kad su mašina važiavo tuo metu, kai jie gėrė. Tai buvo apie septintą valandą. Buvo didžiosios muštynės. Vienas žmogus gulėjo prie stalo apsikniaubęs ir prie jo nebuvo nei vieno žmogaus. Kiti buvo toliau, jų buvo ten nemažai, jie rėkavo, rankas kilojo. Girdėjo jų riksmus. Jie buvo apie 20 metrų atstumu nuo kelio. Važiavo asfaltuotu keliuku į sodą. Nepažino nei vieno, bet jų buvo pulkas. Matė, kad vienas gulėjo ant stalo, matė, kad tamsiai apsirengęs, stambesnio kūno sudėjimo žmogus, bet kas jis toks nematė. Matė tik rankų kilojimą ir girdėjo balsus. Suprato, kad muštynės. Nekilo mintis kviesti policiją. Išsigandusi buvo.
Nematė, kiek žmonių, bet pulkas, ne du ir ne trys žmonės. Konkrečių smūgių nematė, gulinčių žmonių taip pat nematė. Negali pasakyti, ar buvo merginų, jų nematė. Nematė to prie stalo gulinčio asmens veido, nesuprato jo amžiaus. Daugiau prie stalo nieko nebuvo. Stalas buvo tuščias. Jaunuoliai, kurie mušėsi, buvo metro atstumu nuo stalo. Ten asfaltuotas kelias, šalia kelio medžiai auga retai, matomumas geras. Krūmai neužstoja stalo.
Iš 2014-06-10/2014-09-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. mirė nuo galvos sumušimo. A. B. lavone nustatyta: poodinės kraujosruvos veide, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje ausyje, odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos galvos plaukuotos dalies minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, pagal makro - ir mikroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 11 trauminių poveikių pasėkoje, 4 valandų laikotarpyje iki mirties. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, A. B. padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Odos nubrozdinimai dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), keturiais trauminiais poveikiais, neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. B. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo. Į tai nurodo sužalojimų visuma: poodinės kraujosruvos veide, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje ausyje, odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos galvos plaukuotos dalies minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu.
Nustatytuose sužalojimuose objektyvių žalojančio daikto (-ų) ar įrankio (-ių) savybių neužfiksuota, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek spardant ar panašiai.
Sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito.
Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo ar jie padaryti kovos, savigynos metu.
Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galvoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairiame dilbyje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus.
Nukentėjusysis po padarytų sužalojimų galvoje, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės. Nukentėjusysis po sužalojimų padarymo galvoje galėjo gyventi iki 4 valandų.
A. B. lavono kraujyje rasta 2,16 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,01 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. (1 t., b. l. 188-192)
Iš 2014-06-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, abiejų akių viršutiniuose vokuose, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu, t.y. 2014-06-09 d., į ką nurodo rusvos spalvos pakilę šašai odos nubrozdinimų srityse ir žalsva poodinės kraujosruvos spalva. Taip pat nustatytos poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, kurie padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-7 dienos iki apžiūros, į ką nurodo beatsidalinantys šašai odos nubrozdinimų srityse ir gelsva poodinių kraujosruvų spalva. Dėl nustatytų sužalojimų T. J. sveikata sutrikdyta nežymiai. (2 t., b. l. 14)
Iš 2014-06-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad L. L. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos 3-čio piršto srityje, dešiniame žaste, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-7 dienos iki apžiūros, į ką nurodo beatsidalinantys šašai odos nubrozdinimų srityse. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-06-09 , apžiūros metu nenustatyta. Dėl nustatytų sužalojimų L. L. sveikata sutrikdyta nežymiai. (2 t., b. l. 18)
Iš 2014-06-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-7 dienos iki apžiūros, į ką nurodo beatsidalinantys šašai odos nubrozdinimų srityse. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-06-09d, apžiūros metu nenustatyta. Dėl nustatytų sužalojimų S. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai. (2 t., b. l. 16)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvairūs daiktiniai įrodymai (buteliai, šukės, pagalys ir t.t.) rasti 8 – 9 metrų atstumu nuo stalo. A. B. kūnas rastas už 100 metrų nuo minėto stalo (T. 1, b.l. 4 – 11).
Dėl veikos vertinimo
S. Š. pilnai pripažino savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jis nuosekliai paaiškino, jog tuo metu, kai T. J. ir A. P. buvo išėję į parduotuve pirkti degtinę, dėl kažko susiginčijo su A. B. ir to konflikto metu vieną kartą delnu trenkė jam į nosį (nuo to smūgio pradėjo bėgti kraujas), kumščiu sudavė į šoną ir, griūdamas su keliu įspyrė A. B. į krūtinės sritį. Aiškios priežasties kodėl taip pasielgė S. Š. neįvardino, tiesiog nurodė, jog apsižodžiavo su A. B.. Po to konflikto susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas. Aplinkybę, kad S. Š. sudavė smūgius A. B. ir kad nuo smūgio į veidą pastarajam bėgo iš nosies kraujas, patvirtino kaltinamasis L. L.. Liudytojas A. P. bei kaltinamasis T. J. grįžę iš parduotuvės rado A. B. sukruvinta nosimi.
S. Š. pareikštas kaltinimas, kad jis, suduodamas smūgį į galvos sritį, padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą. Tačiau iš visumos surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, jog S. Š. sudavė A. B. į nosį ir kraujas jam bėgo tik iš nosies. Duomenų, jog S. Š. būtų prakirtęs apatinę lūpą, nėra. Todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo ir kaltinimo apimtis mažinama nustatant, kad S. Š. suduodamas delnu į nosį, kumščiu į šoną ir keliu į krūtinės sritį sukėlė A. B. fizinį skausmą. Veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia. S. Š. be aiškios priežasties vartojo fizinį smurtą A. B. atžvilgiu. Fizinis smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje, į kurią bet kuriuo momentu galėjo užeiti pašaliniai žmonės, matant L. L.. Tokiais veiksmais S. Š. pažeidė viešąją tvarką, kadangi toks elgesys laikytinas įžūliu, agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu. S. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad sudavė ranka A. B. į šoną. Jo smūgius A. B. į šoną patvirtino ir S. Š.. L. L. ir S. Š. parodymai dėl smūgio sudavimo laiko skiriasi, tačiau tai paaiškinama S. Š. girtumu. Teismas pažymi, kad esminėse detalėse - tai, kad sudavė L. L. ir būtent į šonus - S. Š. ir L. L. parodymai sutampa, todėl abejoti, jog toks smurtas buvo pavartotas nėra pagrindo. Nėra abejonės, kad dėl suduotų smūgių A. B. jautė skausmą. Kaip nurodo pats L. L., smūgius A. B. jis sudavė be jokios aiškios dingsties, o tik todėl, kad taip liepė T. J. ir norėdamas pasirodyti. Tai rodo, jog jis viešoje vietoje elgėsi agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams ir taip sutrikdė viešąją tvarką. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
T. J. savo kaltės dėl nužudymo neprisipažįsta. Jis neneigia, kad sudavė ranka A. B. 4 – 5 kartus, tačiau, jo manymu, smūgiai nebuvo stiprūs. Po to užmigo prie stalo tuo metu, kai A. B. buvo gyvas ir sveikas. Nieko nežino apie bėgimą į nuokalnę. Tokie T. J. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamieji S. Š. ir L. L. parodė, kad T. J. vartotas smurtas A. B. atžvilgiu truko ilgai. S. Š. teigė, jog T. J. A. B. sudavė apie 20 kartų (spyrė koja, sudavė smūgius ranka). Nuo smūgių A. B. parkrisdavo ant žemės. A. P. bandė sulaikyti T. J., bet jam nesisekė. L. L. nurodė, jog konfliktas tarp T. J. ir A. B. kilo dėl numesto telefono. To konflikto metu T. J. kelis kartus mušė A. B.. Dalies įvykių jis nematė, kadangi buvo užmigęs prie stalo, tačiau matė, kaip A. B. pasileido bėgti nuo kalno žemyn, o T. J. jį nusivijo. Taip pat matė, jog T. J. kalno papėdėje parkritusiam A. B. kelis kartus smogė ranka į viršutinę kūno dalį ir tik po to nuėjo prie stalo ir užmigo. Šių asmenų, t.y. S. Š. ir L. L. parodytos aplinkybės iš esmės sutampa, t.y. abu vienodai papasakojo apie konflikto pradžią bei priežastį, T. J. vartoto smurto A. B. atžvilgiu pobūdį. Nors šių asmenų parodymuose yra ir skirtumų, tačiau šie skirtumai nėra esminiai, jie paaiškinami stipriu apsvaigimu nuo alkoholio įvykio metu, o taip pat parodo jog kaltinamieji tarpusavyje nederino parodymų – jie pasakojo tai ką matė, kaip suprato įvykius ir kaip juos prisimena.
Nustatant įvykio aplinkybes, jų seką, labai svarbūs liudytojo A. P. parodymai. Bylos duomenimis jis kompanijoje buvo blaiviausias, todėl geriausiai užfiksavo ir prisimena įvykius, jo parodymai viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nuosekliausi. A. P. nurodė, jog konfliktas tarp T. J. ir A. B. prasidėjo dėl numesto telefono. Jo teigimu, T. J. sistemingai vartojo smurtą A. B. atžvilgiu, kuris truko gan ilgą laiką. Teigė, jog ne kartą bandė sulaikyti T. J. nuo tokių veiksmų (tai patvirtino ir S. Š.), tačiau nesėkmingai. T. J. pažadėdavo nebemušti A. B., tačiau kai tik jį paleisdavo, vėl smurtaudavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Akivaizdu, kad tiek liudytojo A. P., tiek kaltinamųjų S. Š. bei L. L. parodymai dėl esminių faktų sutampa, todėl netikėti jais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
A. P. nurodo, kad T. J. A. B. sudavė iki 50 ar dar daugiau smūgių. Kaip minėta, S. Š. teigia, jog galėjo būti suduota apie 20 smūgių, tačiau vertinant S. Š. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykio metu buvo labai girtas ir akivaizdu, jog negalėjo tiksliai prisiminti visų detalių. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog A. B. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių. Ši išvada nepaneigia aukščiau minėtų kaltinamojo S. Š. ir A. P. parodymų dėl gerokai didesnio smūgių skaičiaus, kadangi kiekvieno smūgio identifikavimą apsunkinti galėjo jų sudavimas į tą pačią kūno vietą. Be to šiuo atveju tikslus smūgių skaičius nėra esminė aplinkybė. Nustatyta, kad T. J. sudavė A. B. daugybę smūgių tiek rankomis, tiek kojomis, dalis jų buvo suduota į galvos sritį ir tai tęsėsi ilgą laiką. Todėl darytina išvada, kad mirtis A. B. ištiko būtent dėl T. J. suduotų smūgių.
Bylos nagrinėjimo eigoje tiek kaltinamojo T. J., tiek jo gynėjų buvo akcentuojama, jog A. B. galėjo mirtinai susižaloti atsitrenkdamas į medį kai bėgo nuo kalno ar į akmenį kalno papėdėje. Tokia prielaida byloje esančiais įrodymais atmetama. Kaip nustatyta teismo medicinos eksperto, mirties priežastis buvo galvos traumos, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tiek S. Š., tiek A. P. nurodė, kad A. B. bėgdamas nuo kalno buvo parkritęs. S. Š. nurodė, jog jis galėjo atsitrenkti veidu. Tačiau A. P. tvirtino, kad A. B. bėgdamas nestorą medį kliudė kūnu, o ne galva. Įvykio situaciją jis atkūrė parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas vadovaujasi būtent šiais A. P. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Teismo medicinos ekspertas savo išvadoje pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galvoje, atmetė galimybę, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Taip pat nurodė, kad odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kairiame dilbyje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus. Šios išvados patvirtina A. P. parodymus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog A. B. lavono radimo vietoje tankiai auga ploni medeliai. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis, atsitrenkdamas į tokį medelį, negalėjo patirti mirtinus sužalojimus. Atmestina ir kita versija, jog susižalojo į akmenį. Kaip jau minėta, teismo medicinos ekspertas nenustatė galvoje sužalojimų, kurie galėjo atsirasti nugriuvus. Apklausiamas ekspertas paaiškino, jog apžiūrėdamas įvykio vietoje lavoną, jokio akmens ties jo galva nematė. Jei būtų buvęs toks akmuo, jis būtų tai pažymėjęs. Šiuos eksperto žodžius patvirtina įvykio vietoje darytos nuotraukos bei vaizdo įrašas.
Tiek L. L., tiek A. P. vienodai nurodo, jog T. J., pribėgęs prie kalno papėdėje parkritusio A. B., kelis kartus sudavė jam kumščiu į galvos sritį. A. B. tuo metu bandė sėstis. Tik po minėtų smūgių jis jau nebesikėlė. A. P. dar nurodo, jog tempiant T. J. šalin, jis dar koja užlipo A. B. ant galvos.
Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad mirtis A. B. ištiko būtent dėl T. J. veiksmų, t.y. dėl daug kartų suduotų smūgių į galvos sritį.
Teisme apklausti liudytojai R. V. ir V. V. nepaneigia T. J. kaltės. V. V. parodymai visiškai neinformatyvūs. Iš jų neaišku nei kada ji tiksliai važiavo pro parkelį, nei kas tuo metui tenai vyko. Iš jos parodymų neaišku kas šūkavo ir kilnojo rankas, o kas miegojo užsikniaubęs ant stalo.
Liudytojas R. V. teigia, jog buvo atvažiavęs į parkelį ir matė prie stalo miegantį T. J. iš kurio prašė cigaretės. Jo teigimu, maždaug už 15 metrų nuo stalo, prie kurio miegojo T. J., šalia akmens, rėkavo ir stumdėsi 3 ar 4 vaikinai ir prie jų buvo dar viena ar dvi merginos. Šie liudytojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tiek iš kaltinamųjų (įskaitant ir patį T. J.), tiek iš A. P. parodymų matyti, kad laiką parkelyje leido penkiese. Jokių merginų nebuvo. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad T. J. užmigo prie stalo tik po to kai A. B. jau buvo praradęs sąmonę kalno papėdėje. Tiek L. L., tiek A. P. nurodo, kad pamatę, jog A. B. be sąmonės ir jo pulsas silpnas, skambino S. L. ir prašė jos pagalbos. Liudytoja S. L. patvirtino, jog jai paskambino brolis ir pranešė apie sumuštą žmogų. Į įvykio vietą ji nuvyko kartu su J. J.. Liudytojas J. J. tai patvirtino. Liudytojai S. L. ir J. J. taip pat nurodė, kad atvykę į parkelį matė prie stalo miegantį T. J. ir nusileido į kalno papėdę, kur rado A. B. be gyvybės žymių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. B. kūnas rastas maždaug už 100 m. nuo stalo. Darytina išvada, kad jei R. V. matė netoli stalo merginą, tai buvo ne konflikto momentas, o, reaguojant į L. L. pagalbos skambutį, į įvykio vietą atvykusi S. L. su J. J.. Tai reiškia, jog tuo metu A. B. jau buvo miręs ar bent jau be sąmonės. Tokias išvadas patvirtina ir tai, jog R. V. teigia įvykio vietoje nematęs A. B.. Jis įvardina tik A. P. ir L. L., t.y. tuos asmenis, kurie pasitiko S. L. bei J. J. ir vedė juos prie sužalotojo.
Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp T. J. veiksmų ir A. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. T. J., būdamas pilnamečiu pakaltinamu asmeniu, neabejotinai galėjo ir privalėjo suprasti, kad suduodamas daugkartinius smūgius į žmogaus gyvybei pavojingą vietą – galvą gali ne tik sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, bet ir atimti gyvybę. Nors tokių pasekmių T. J. nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Tai reiškia, jog jis veikė netiesiogine tyčia.
Tiek iš kaltinamųjų L. L. bei S. Š., tiek iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad konfliktas tarp A. B. ir T. J. kilo dėl ant žemės nukritusio telefono. Tai pripažįsta ir T. J.. Būtent aiškinantis dėl nukritusio telefono T. J. sudavė pirmus smūgius A. B.. Tokia smurto panaudojimo priežastis laikytina mažareikšme. Atkreiptinas dėmesys, jog konfliktas buvo pasibaigęs T. J. išėjus į parduotuvę. Grįžo praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl T. J. vėlesni smurto veiksmai A. B. atžvilgiu buvo atliekami be jokios aiškios priežasties. A. P. teigė, kad T. J., grįžęs iš parduotuvės, prisiminė iškritusį telefoną ir paklausė A. B., ar jis nori į galvą. A. B., būdamas visai girtas, pasakė, kad nori, todėl T. J. jam trenkė. A. P. nurodo, jog ramino T. J., sakė kad nebemuštų A. B. ir netgi laikė jį bandydamas atskirti nuo A. B.. T. J. žadėdavo nebemušti, bet kai tik jį (T. J.) paleisdavo, jis ir vėl puldavo A. B.. Visa tai tęsėsi ilgą laiką ir buvo suduota daug smūgių. A. B. nieko nedarė, kad T. J. su juo taip elgtųsi. Šiuos liudytojo parodymus pilnai patvirtino S. Š. ir L. L..
Tais atvejais, kai smurtas naudojamas dėl menkavertės dingsties ir juo labiau be jokios priežasties, laikoma, jog smurtą vartojančio asmens paskatos yra chuliganiškos. Bylos duomenimis visus smurto veiksmus T. J. atliko viešoje vietoje, matant kitiems kartu girtavusiems asmenims. Į šią vietą bet kada galėjo patekti pašaliniai asmenys, o nuo šalia esančio keliuko smurtą galėjo stebėti praeiviai. Be jokios priežasties vartodamas smurtą, įžeidinėdamas ir žemindamas A. B., T. J. elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir asmeniui bei sutrikdė visuomenės rimtį. Įvertinus aptartus įrodymus, darytina vienareikšmiška išvada, kad T. J. nužudė A. B. iš chuliganiškų paskatų. T. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
Dėl bausmių skyrimo
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę S. Š., atsižvelgiama į tai, kad jis, būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. Š. anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pilnai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. S. Š. psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (T. 3, b.l. 9), charakterizuojamas patenkinamai (T. 3, b.l. 8), baustas administracine tvarka (T. 3, b.l. 17 – 18).
Įvertinus S. Š. asmenybę, padarytos veikos intensyvumą ir kitas aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra šiek tiek mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
S. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės buvo pakankamos BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Skiriant bausmę L. L., taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. L. L. praeityje teistas ir atlikęs bausmę už nusikalstamą veiką (teistumas neišnykęs), kurią padarė būdamas nepilnamečiu, todėl sutinkamai su BK 27 str., nelaikomas recidyvistu. L. L. psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (T. 2, b.l. 160), charakterizuojamas patenkinamai (T. 2, b.l. 159), yra baustas administracine tvarka (T. 2, b.l. 196 – 200).
Įvertinus L. L. asmenybę, veiksmų, kuriais padaryta nusikalstama veika intensyvumą ir kitas aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
L. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės buvo pakankamos BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Skiriant bausmes T. J., atsižvelgiama į tai, kad jis būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų, o kita - labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikų padarymui. Atsakomybę lengvina tai, kad jo artimieji pilnai atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą. T. J. deklaruoja, kad pripažįsta savo kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Tačiau akivaizdu, jog netgi šioje dalyje jis prisipažįsta tik dėl byloje surinktų neginčijamų įrodymų, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. J. anksčiau nėra teistas, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (T. 2, b.l. 90), charakterizuojamas patenkinamai (T. 2, b.l. 88), yra baustas administracine tvarka (T. 1, b.l. 196 – 200).
Įvertinus T. J. asmenybę, tai, kad jo daryti nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, o taip pat atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu artima maksimaliai, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
T. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomosios priemonė paskyrimo bei tęsimo pagrindai nėra išnykę. Paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo. Todėl kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Byloje nukentėjusioji S. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo T. J. priteisti 51 690 € neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamųjų S. Š. ir L. L. priteisti po 2 900 € neturtinei žalai atlyginti bei iš visų kaltinamųjų 579,24 € už advokato paslaugas (T. 4, b. l. 34 - 35). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą – 4000 Lt (1158,48 €) bei dalį neturtinės žalos – 310 € yra atlyginusi kaltinamojo T. J. močiutė. Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia skausmu ir patirtu šoku dėl sūnaus žūties, dvasiniu sukrėtimu, išgyvenimais, kuriuos jaučia iki šiol.
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Tačiau neturtinė žala tretiesiems asmenims (ne pačiam nukentėjusiajam) priteisiama tik tiesioginio nukentėjusiojo mirties atveju. Šiuo atveju S. Š. ir L. L. nėra nuteisti už A. B. nužudymą. Jie yra pripažinti kaltais tik dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Pati nukentėjusioji savo ieškinyje nurodo, kad neturtinė žala padaryta dėl išgyvenimų, kuriuos sukėlė sūnaus žūtis. Akivaizdu, jog S. Š. ir L. L. veika nėra susijusi su sūnaus mirtimi, todėl neturtinė žala iš šių kaltinamųjų negali būti priteisiama. Dėl A. B. mirties kaltu pripažintas tik T. J., todėl tik jis yra atsakingas už padarytą neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo T. J. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – mirė jaunas žmogus. Nukentėjusioji S. B. neteko savo sūnaus. Neabejotinai tai jai sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad ji su sūnumi palaikė glaudžius santykius, kartu gyveno, sūnus padėdavo ūkio darbuose bei auginant jaunesnius brolius ir seseris. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis nekilnojamo turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus ir ateityje galės ilgai dirbti bei gauti pajamas. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, priteisiama neturtinė žala mažinama iki 30 000 €.
Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 579,24 €. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad S. B. advokatui už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 2 000 Lt (579,24 €). Įvertinus bendrą bylos sudėtingumą ir posėdžių skaičių, sumokėta suma nelaikytina per didele. Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. nukentėjusiosios atstovui sumokėta suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltų asmenų. Įvertinus tai, kad svarbiausias klausimas šioje byloje buvo A. B. nužudymo aplinkybių išsiaiškinimas ir tai pareikalavo daugiausiai laiko, todėl iš T. J. priteistina 300 € suma, o iš S. Š. ir L. L. priteistina po 139,62 €.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Iš įvykio vietos, esančios parke (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus - dvi vienkartines stiklines, sulčių pakelį su etikete “Cido”, sulčių pakelį su etikete “Elmenhorster”, stiklo šukes, du butelius su etikete “Stumbras Šimtmečio vodka”, medinį pagalį be žievės, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate ( 1 t., b. l. 12-13), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
S. Š., DNR seilių lyginamieji pavyzdžiai (voke, 1 vnt.), kairės ir dešinės rankų pirštų nagai (vokuose, 2 vnt.), kairės ir dešinės rankų ir delnų nuoplovos (vokuose, 3 vnt.); T. J., DNR seilių lyginamieji pavyzdžiai (voke, 1 vnt.), kairės ir dešinės rankų pirštų nagai (vokuose, 2 vnt.), kairės ir dešinės rankų ir delnų nuoplovos (vokuose, 3 vnt.); L. L., DNR seilių lyginamieji pavyzdžiai (voke, 1 vnt.); liudytojo A. P., DNR seilių lyginamieji pavyzdžiai (voke, 1 vnt.); nukentėjusiojo A. B., plaukai ir 5 vietų (vokuose, 5 vnt.), kairės ir dešinės rankų pirštų nagai su panagių turiniu (vokuose, 2 vnt.), A. B. kraujas marlėje (voke, 1 vnt.), kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 10-11), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
Iš S. Š. paimti sportiniai bateliai „ADIDAS“, marškiniai „NEXC M“, 1 vnt., kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (3 t., b. l. 50, 51), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini S. Š.;
Iš kaltinamojo T. J. paimti juodos spalvos batai „Lonsdale“, 1 pora; juodos spalvos kelnės, 1 vnt., mėlynos spalvos marškinėliai „ADIDAS“, 1 vnt., kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2 t., b.l. 120, 121), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini T. J. ar jo artimiesiems;
Iš kaltinamojo L. L. paimti juodos spalvos odiniai batai, 1 pora, baltos spalvos marškiniai „EMILIO SMALL“, 1 vnt., kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 191, 192), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini L. L.;
Iš kaltinamojo T. J. paimti pinigai 4,60 Lt (1,33 €) sumoje, kurie priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą (2 t., b. l. 114, 115, 116), panaudotini civiliniam ieškiniui padengti;
A. B. drabužiai - marškinėliai “N-P BASEBALL“, „DAVIS“, 1 vnt; apatinės kelnaitės “UOMO UNDERWEAR”, 1 vnt.; kojinės, 1 pora; kelnės juodos spalvos, „SELECTION AUDIENYCES”, 1 vnt. bei juodos spalvos odiniai batai “HUALUO“, 1 pora, priduoti saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 61, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip beverčiai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. J. piniginėms lėšoms banko sąskaitoje (2 t., b. l. 142-143,144) pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus lėšas panaudoti civiliniam ieškiniui dengti.
Iš pateiktų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos L. L. išlaidas sudaro 242 €, o S. Š. 280,82 €. Sutinkamai su BKP 106 str. šios išlaidos gali būti išieškotos iš kaltinamųjų. Tačiau šiuo atveju trečias kaltinamasis T. J. buvo pasisamdęs gynėjus. Akivaizdu, kad tarp T. J. ir S. Š. bei L. L. gynybos interesų buvo prieštaravimų, o tokiu atveju BPK 51 str. 1 d. 4 p. numatyta, jog privaloma užtikrinti gynėją ir kitiems kaltinamiesiems (šiuo atveju S. Š. ir L. L.). Būtent tai ir buvo padaryta teismo sprendimu. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš šių kaltinamųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas
NUSPRENDĖ:
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.
Įpareigoti L. L. per bausmės atlikimo laiką tęsti mokslus arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 65 str., į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-06-10 iki 2014-06-12, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
L. L. paskirtas kardomas priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.
Įpareigoti S. Š. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 65 str., į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2014-06-09 iki 2014-10-09, vieną sulaikymo - suėmimo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
S. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas vaikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p. ir paskirti bausmes:
pagal BK 284 str. 1 d. – areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų;
pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2014-06-09 iki 2015-11-05.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš T. J. nukentėjusiajai S. B. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) € neturtinei žalai atlyginti ir 300 (tris šimtus) € atstovo išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš L. L. nukentėjusiajai S. B. 139,62 € (vieną šimtą trisdešimt devynis € 62 eurocentus) atstovo išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš S. Š. nukentėjusiajai S. B. 139,62 € (vieną šimtą trisdešimt devynis € 62 eurocentus) atstovo išlaidoms apmokėti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. J. piniginėms lėšoms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SWEDBANK“ pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosavybės teisių apribojimą panaikinti, o lėšas, esančias sąskaitoje, panaudoti civiliniam ieškiniui dengti.
Iš kaltinamojo T. J. paimtus pinigus - 4,60 Lt (1,33 €), kurie priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaudoti civiliniam ieškiniui padengti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
daiktus, paimtus iš įvykio vietos, esančios parke (duomenys neskelbtini), - dvi vienkartines stiklines, sulčių pakelį su etikete “Cido”, sulčių pakelį su etikete “Elmenhorster”, stiklo šukes, du butelius su etikete “Stumbras Šimtmečio vodka”, medinį pagalį be žievės, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
S. Š., DNR seilių lyginamuosius pavyzdžius (voke, 1 vnt.), kairės ir dešinės rankų pirštų nagus (vokuose, 2 vnt.), kairės ir dešinės rankų ir delnų nuoplovas (vokuose, 3 vnt.); T. J. DNR seilių lyginamuosius pavyzdžius (voke, 1 vnt.), kairės ir dešinės rankų pirštų nagus (vokuose, 2 vnt.), kairės ir dešinės rankų ir delnų nuoplovas (vokuose, 3 vnt.); L. L. DNR seilių lyginamuosius pavyzdžius (voke, 1 vnt.); liudytojo A. P. DNR seilių lyginamuosius pavyzdžius (voke, 1 vnt.); nukentėjusiojo A. B. plaukus iš 5 vietų (vokuose, 5 vnt.), kairės ir dešinės rankų pirštų nagus su panagių turiniu (vokuose, 2 vnt.), A. B. kraują marlėje (voke, 1 vnt.), kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
Iš S. Š. paimtus sportinius batelius „ADIDAS“, marškinius „NEXC M“, kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini S. Š.;
Iš kaltinamojo T. J. paimtus juodos spalvos batus „Lonsdale“, juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos marškinėlius „ADIDAS“, kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini T. J. ar jo artimiesiems;
Iš kaltinamojo L. L. paimtus juodos spalvos odinius batus, baltos spalvos marškinius „EMILIO SMALL“, kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini L. L.;
A. B. drabužius - marškinėlius “N-P BASEBALL“, „DAVIS“, apatines kelnaites “UOMO UNDERWEAR”, kojinės, kelnės juodos spalvos, „SELECTION AUDIENYCES” bei juodos spalvos odinius batus “HUALUO“, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčius.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.