Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-10-02 nuosprendžio, kuriuo R. N. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d., 227 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. N. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. tuo, kad jis 2006-03-09 apie 17 val., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 97 kilometre, Anykščių rajone, sustabdytas vairuojantis automobilį Ford Escort, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) dirbančių pagal grafiką Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų M. E. ir D. Z., už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą transporto priemonės be galiojančių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bei nustatyto greičio viršijimą, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad pareigūnai nusižengtų savo pareigoms ir įrašytų mažesnę, nei įstatymas numato, baudą, tiesiogiai pasiūlė kyšį – 100 Lt. (kupiūros serijos Nr. AD6522829), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – policijos pareigūnams kyšio atsisakius, nusikalstamos veikos nebaigė.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-10-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 227 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. N. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikia R. N. bei liudytojų parodymų analizę ir teigia, kad R. N. davė nenuoseklius parodymus ir tai reikėtų vertinti kaip jo gynybinę poziciją, o tuo tarpu liudytojai M. E. ir D. Z. davė parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes ir netikėti jais nėra pagrindo, tačiau apylinkės teismas rėmėsi suinteresuotos pusės – R. N. ir jo draugės S. L. parodymais bei atmetė bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų – policijos pareigūnų M. E. ir D. Z. parodymus, o neesmines detales nepagrįstai vertino R. N. naudai. Prokuroras nurodo, kad ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog R. N. pasikėsino papirkti policijos pareigūnus.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis priimtas apylinkės teismui nuosprendyje konstatavus, kad policijos pareigūnų parodymai dėl pasikėsinimo duoti kyšį yra netikslūs ir nenuoseklūs, o kaltinamojo R. N. ir liudytojos S. L. parodymai, kad 100 litų kupiūra pateiktame policijos pareigūnams draudimo liudijime atsidūrė atsitiktinai, yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

BPK 242 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, o BPK 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančiais nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje iš tiesų konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau to paties punkto 2 dalyje nurodyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos faktinių aplinkybių, nuo kurių priklauso R. N. veikos teisinis įvertinimas, nustatymą, o tik konstatavo, kad liudytojų – policijos darbuotojų parodymai yra netikslūs ir nenuoseklūs, tokias išvadas padarė pažeisdamas BPK reikalavimus – liudytojų parodymus vertino ir jais rėmėsi nepaskelbęs jų teisiamajame posėdyje, o liudytojų A. K. ir A. Z. parodymais nuosprendyje rėmėsi šių liudytojų teismo posėdyje neapklausęs ir netgi nepaskelbęs ankstesnių teismo posėdžių metu duotų jų parodymų.

Pirmos instancijos teismas liudytojų – policijos darbuotojų M. E. ir D. Z. – parodymų prieštaringumą įžvelgė tame, kad liudytojas M. E., apklausiamas 2006-03-16 teisiamajame posėdyje, teigė, kad R. N. sakė, jog nueis pas draugus ir pasiskolinęs duos 150 litų, 2006-09-13 teisiamajame posėdyje gi parodė, kad kaltinamasis jam siūlė 100 litų, o liudytojas D. Z. atvirkščiai – 2006-03-16 teismo posėdyje nieko neminėjo, jog buvo siūlomas 150 litų kyšis, o 2006-09-13 teismo posėdyje parodė, jog R. N. siūlė 150 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai M. E. ir D. Z. paneigė tokių savo parodymų prieštaringumą, abu parodė, kad R. N. jiems siūlė 150 litų kyšį, tačiau davė 100 litų kupiūrą, o tai, kad atskiruose teismo posėdžiuose apie tai nepaminėjo, abu paaiškino tuo, kad toks klausimas jiems teismo posėdžių metu nebuvo užduotas. Iš tikrųjų nei 2006-03-16, nei 2006-09-13 teismo posėdžių protokoluose, kurie buvo paskelbti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, duomenų, kad tokie klausimai buvo užduoti liudytojams ir į juos liudytojai atsakė nevienodai, nėra. Atsižvelgdama į liudytojų M. E. ir D. Z. parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija neįžiūri šių liudytojų parodymuose netikslumo ir nenuoseklumo, ką konstatavo pirmos instancijos teismas paskelbtame išteisinamajame nuosprendyje ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis. Iš nurodytų liudytojų parodymų seka, kad jie abu vienodai parodė, jog sustabdžius R. N. už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą, R. N. pateikė policijos pareigūnams draudimo liudijimą su pasibaigusiu galiojimo laiku, abu pareigūnai apžiūrėjo šį draudimo liudijimą, jį išlankstydami bei perskaitydami įrašus ir tokiu būdu įsitikindami, kad draudimo liudijimo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Pasiūlius R. N. pateikti galiojantį draudimo liudijimą, pastarasis siūlė pareigūnams susitarti gražiuoju, siūlė 150 litų, vėliau grįžęs nuo savo automobilio pateikė pareigūnams tą patį negaliojantį draudimo liudijimą, tik jame jau buvo įdėta 100 litų kupiūra. Netikėti tokiais pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo, iš esmės tokią įvykių seką – kad pateikė policijos pareigūnams negaliojantį draudimo liudijimą, po to grįžęs prie savo automobilio ir jame neradęs naujos sutarties policijos pareigūnams vėl pateikė senąjį draudimo liudijimą – nurodo ir R. N., tvirtindamas tik tai, 100 litų kupiūra draudimo liudijime buvo likusi iš anksčiau, kaip duota jo draugei S. L. sumokėti už naują draudimo liudijimą. Nors liudytoja S. L. teisme ir patvirtino, kad R. N. sename draudime jai buvo palikęs pinigus sumokėti už naują draudimą ir ji užmiršo tai padaryti, šie liudytojos parodymai kokiu nors būdu nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, kad 100 litų R. N. jiems davė kaip kyšį, o ne kaip atsitiktinai atsidūrusius draudimo liudijime pinigus.

Kita vertus, nėra pakankamo pagrindo pripažinti R. N. parodymus nuosekliais ir neprieštaraujančiais kitiems įrodymams. R. N. tvirtina, kad pateikęs policijos darbuotojams negaliojantį draudimą, vėliau sugrįžo su šiuo draudimu prie savo automobilio, paieškojo naujo ir jo neradęs, grįžęs nuo savo automobilio, vėl policijos pareigūnams pateikė senąjį – negaliojantį draudimo liudijimą su jame iš anksčiau likusia 100 litų kupiūra. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje paskelbtų liudytojų A. K. (b.l. 57) ir A. Z. (b.l. 58) parodymų pirmos instancijos teisme seka, kad šie abu liudytojai matė, jog sugrįžęs nuo policijos automobilio prie savo automobilio, R. N. kažką pasiėmė iš po skydelio nuo saulės (liudytojas A. K.) ir iš daiktų dėtuvės – „bardačioko“ (liudytojas A. Z.), nuėjo prie policijos darbuotojų, o grįžęs pasakė, kad yra kaltinamas kyšio davimu. Ir nors abu liudytojai teigia, kad R. N. grįžęs pasiėmė draudimo dokumentus, tačiau šioje dalyje jų parodymai akivaizdžiai neatitinka tikrovės – R. N. negalėjo pasiimti liudytojų nurodytų dokumentų, kadangi grįžus prie automobilio šie dokumentai buvo pas jį rankose, atiduoti po patikrinimo policijos pareigūnų ir jų paimti iš savo automobilio tuo momentu buvo neįmanoma. Tačiau šioje dalyje liudytojų parodymai patvirtina kitą aplinkybę: kad grįžęs prie savo automobilio R. N. be draudimo, kurį turėjo rankose, iš automobilio pasiėmė ir grįžo prie policijos darbuotojų su dar kažkokiais daiktais. Tuos kitus daiktus policijos darbuotojai M. E. ir D. Z. įvardijo kaip 100 litų kupiūrą, įdėtą į negaliojantį draudimo liudijimą, po to kai R. N. grįžo nuo savo automobilio. Šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad 100 litų kupiūra draudimo liudijime, pateiktame policijos darbuotojams, buvo likusi ne atsitiktinai, kaip tvirtina R. N., o buvo jo įdėta tyčia, siekiant papirkti valstybės tarnautojus.

Skundžiamame nuosprendyje įvertinti kaip netikslūs ir nenuoseklūs liudytojo A. Z. parodymai, reikšmės vertinant R. N. veiksmus neturi, nes nurodytas liudytojas tiesiogiai įvykio nematė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pakanka įrodymų, kad R. N. 2006-03-09 apie 17 val., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 97 kilometre, Anykščių rajone, sustabdytas vairuojantis automobilį Ford Escort, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) dirbančių pagal grafiką Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnų M. E. ir D. Z., už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą bei vairavimą transporto priemonės be galiojančių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad pareigūnai nusižengtų savo pareigoms ir įrašytų mažesnę, nei įstatymas numato, baudą, tiesiogiai pasiūlė kyšį – 100 Lt. (kupiūros serijos Nr. AD6522829), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – policijos pareigūnams kyšio atsisakius, nusikalstamos veikos nebaigė.

Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 227 str. 2 d.

R. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdama bausmę R. N., kolegija atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į teigiamą charakteristiką, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo numatytam šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, dirba, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai R. N. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – atidedant bausmės vykdymą ir skiriant jam įpareigojimą.

Rezoliucinė dalis

N USPRENDĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 227 str. 2 d. bei nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 42 str. 6 d. ir 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti 100 litų banknotą Nr. AD6522829.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., R. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. N. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. 0548998 gražinti R. N..