Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2325-1109/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
1-2325-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02263-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
J. Č.
Nukentėjusysis
N. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2325-1109/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02263-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,kaltinamajam J. Č.,nukentėjusiajam N. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, teistas 2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 19 val. iki 7 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, 2020 m. birželio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro (laikomas neturinčiu teistumo vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, nes buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. Č. 2024 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., atėjęs pro neužrakintas duris į butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą N. R. atžvilgiu, tai yra su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, galimai mediniu pagaliu, tyčia sudavė N. R. kelis kartus į dešinės rankos mentę, po kelis kartus į kairės rankos, nugaros ir nosies sritis, tuo padarydamas N. R. poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus dešiniame petyje, nosyje, kairėje alkūnėje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, dešinės mentės peties krašto lūžimą, nukentėjusiajam N. R. dėl nosies kaulų ir dešinės mentės lūžimų padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis J. Č. teisme kaltu neprisipažino. Parodė, kad turėjo problemų dėl depresijos, priklausomybių – rūkydavo žolę, todėl ne viską pamena. Maždaug prieš pusę metų, po darbo, apie 5-6 val. vakare, būdamas namuose – bute, esančiame medinio namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, išgirdo žmogaus riksmą, sklindantį iš buto, esančio pirmame aukšte. Tame bute yra landynė – nuolat vartojamas alkoholis, narkotikai, tas butas buvo 2-3 kartus padegtas, pats kartą net gesino. Riksmas buvo toks, tarsi kažkam skaudėtų. Pagalvojo, kad vėl kažkas yra atsitikę, todėl nubėgo iki to buto, atidarė duris. Bute matė nukentėjusįjį ir dar vieną asmenį. Kai jis atidarė duris, nukentėjusysis ir tas kitas asmuo stovėjo prie pat durų ir tiesiog rėkė. Girdėjo, kad bute buvo dar to buto šeimininkas (duomenys neskelbtini), kuris lyg irgi liepė nusiraminti. Jis pasakė jiems nustoti rėkti. Į butą užėjęs nebuvo. Šie pasakė, kad nustos, ir jis trenkęs durimis išėjo. Grįžęs į savo butą pasileido filmą. Po maždaug 40 min. išgirdo triukšmą. Pradaręs duris pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai pasakė, kad jis įtariamas dalyvavęs muštynėse. Jį tai labai nustebino. Pareigūnai apžiūrėjo, ar nėra ant jo kūno muštynių žymių, kraujo, paprašė įleisti į namus, atlikti kratą. Jis įleido pareigūnus, kurie padarė kratą jo bute. Nei ginklo, nei pagalio, pirštų antspaudų, nieko nerado. Po maždaug pusės valandos paskambino jam iš policijos ir pasakė, kad turės dalyvauti šitame procese. Tačiau jis jokio smurto nevartojo, nieko nemušė. Mano, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti kažkas vėliau, po to, kai jis (kaltinamasis) jau sudrausmino dėl rėkimo, tačiau kadangi nukentėjusysis yra vartojantis, galimai ne viską prisimena, prisimena nuotrupomis. Jam (kaltinamajam) taip pat gali būti kerštaujama dėl to, kad jis nukentėjusįjį vydavo iš to namo. Jis pats (kaltinamasis) tuo metu jau buvo blaivus, tvarkėsi savo gyvenimą, stojosi ant kojų. Ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio mėnesį, dienos nepamena, buvo su apykoje, kieme susitiko su pažįstamais ir nuėjo pas M. D. į namus, pastarojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini) aukšte. Butas dviejų kambarių. Jie ten baliavojo, jis pats išgėrė vieną stikliuką. Bute buvo trise: jis, M. ir dar vienas asmuo. Visi trys buvo tame pačiame kambaryje. Tie asmenys buvo pavartoję alkoholio, o jis pats atėjo blaivus, išgėrė gal porą stikliukų. Buvo triukšmo, bet jis pats nerėkavo. Jis buvo kambaryje. Buto durys nebuvo užrakintos. Tada atėjo kaltinamasis, kuris gyvena tame pačiame name kaip ir M. D., antrame aukšte, ir nieko nesakęs sudavė su pagaliu jam porą smūgių. Nesakė nei dėl ko, nei už ką suduoda. Sudavė visur, kur papuolė. Buvo užsidengęs, todėl nematė, kur sudavė. Iš pradžių sudavė stovinčiam, po to jis suklupo ir kaltinamasis sudavė su pagaliu jau suklupusiam. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Į butą atėjo sveikas, nesužalotas. Kaltinamąjį prieš tai buvo matęs keletą kartų, tačiau jie nėra bendravę, piktumų nėra turėję. Po to, kai jam sudavė smūgius, jis pabėgo, bėgo namo. Kažkas jį vijosi, atrodo, kad jį vijosi ne kaltinamasis. Kai grįžo namo, draugė iškvietė greitąją pagalbą. Jam buvo nustatytas nosies lūžis, mentės lūžis, sumušimai. Po smūgių bėgo iš nosies kraujas. Dar būdamas pas M. D. valėsi kraują į rankšluostį. Kai buvo pristatytas į klinikas, dar tą pačią dieną buvo apklaustas pareigūnų. Jiems pasakė viską, kaip buvo. Pirmą smūgį jam sudavė į dešinį petį, pajuto stiprų skausmą. Nuo to smūgio galėjo lūžti mentis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiojo N. R. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11), kur jis parodė, kad 2024 m. sausio 17 d. apie 16.30 val. jam atėjus pas pažįstamą M. D., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gyvenantį (duomenys neskelbtini), namuose taip pat buvo dar vienas asmuo, kurio nėra matęs, nepažįsta, jokių duomenų apie šį nežino. Visi kartu šnekučiavosi, šiek tiek išgėrė, galbūt šnekėjo per garsiai, ko pasekoje apie 17 val. pro anksčiau minėto buto neužrakintas duris į vidų įėjo iš matymo matytas M. D. kaimynas, kuris gyvena antrame aukšte, tiesiai durys, kuris su savimi atsivedė savo šunį, kuris buvo rudos spalvos iki juosmens ūgio, buvo ganėtinai agresyvus, su savimi taip pat atsinešė medinę lazdą. Jiems būnant kambaryje, kuriame nėra durų, prie jų priėjo anksčiau minėtas kaimynas, paleido šunį ir nieko nesakęs, suėmęs medinę lazdą abejomis rankomis, pradėjo jį trankyti lazda į įvairias kūno vietas, nenustatytą kiekį. Trenkdamas lazda kaimynas kažką minėjo dėl keliamo triukšmo. M. D. ir kitas asmuo visą laiką žiūrėjo ir nieko nedarė. Baigęs jį mušti, kaimynas pasitraukė į šalį, buvo koridoriuje prie buto durų ir naudojosi telefonu. Kadangi kambaryje buvo kraujo, paėmė rankšluostį ir pradėjo valyti grindis. Pamatęs, kad kaimynas pasitraukė nuo durų, pasinaudojo proga ir pabėgo iš anksčiau minėto buto kartu su rankšluosčiu. Bėgo A. K. g. link (duomenys neskelbtini) a. Bėgdamas atsisuko atgal ir pastebėjo vieną asmenį, kuris jį vijosi. Kas per asmuo jį vijosi, tiksliai nepastebėjo. Ties (duomenys neskelbtini), už daugiabučio namo asmuo jį pasivijo ir spyrė per kojas, dėl ko jis parkrito ant žemės. Gulėdamas ant žemės rankomis užsidengė galvą, kad ši nebūtų sužalota, pajautė spyrius į įvairias kūno vietas, nenustatytą skaičių. Kadangi buvo užsidengęs galvą, nieko nematė, tik girdėjo keleto asmenų balsus, spyrių vienu metu buvo taip pat daugiau, todėl įtaria, kad daugiau asmenų jį spardė. Iš asmenų išgirdo „viskas, bėgam“ ir spyriai pasibaigė, asmenys pasišalino ta pačia kryptimi, iš kurios atbėgo. Kiek tuo metu asmenų buvo taip pat neįsidėmėjo, kadangi atsisuko labai trumpam. Po šio įvykio grįžo tiesiai namo - (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo sugyventinė J. M. apie (duomenys neskelbtini)m. amžiaus. Ši, pamačiusi sužalojimus, nedelsiant jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jam nustatė dešinės mentės ir nosies lūžius, kitus daugybinius sužalojimus.

Nukentėjusysis paaiškino, jog tuo metu, kai jau buvo išbėgęs iš buto, prieš jį dar kažkas smurtavo. Su lazda suduoti smūgiai buvo stipresni. Į dešinę mentį jam lauke nespyrė. Kraujas bėgo tik iš nosies. Lauke jam į nosį nepataikė, nes jis buvo užsidengęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiojo N. R. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87–88), kur jis parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, juos tvirtina. Papildo ir patikslina, kad ankščiau, kada ateidavo pas M. D., yra matęs pastarojo kaimyno šunį ir tą kaimyną iš antro aukšto. Šį anksčiau matęs prie namo laiptinės, nes šis išvesdavo savo šunį, su šiuo nekonfliktavęs, šis jam ne draugas. Jis žino, kad tame bute gyvena nuo vasaros. 2024 m. sausio 17 d. kai atėjo pas M. D., M. buvo labai neblaivus, geria diena iš dienos labai daug laiko. Galėjo M. D. ir nematyti įvykio aplinkybių, nors buvo tame pačiame kambaryje, gulėjo lovoje. Kaip sakė, kitą vyrą, kuris buvo pas M. bute, matė pirmą kartą. Kada jis atėjo, jie abu su M. vartojo alkoholį. Tas vyras buvo pakankamai neblaivus. Jis atėjo pas juos blaivus. Išgėrė labai mažai alaus. Klinikose pūtė, pas jį buvo nuliai. M. ir tas vyras garsiai kalbėjo ir rėkavo. Jis taip pat garsiai visuomet kalba. Jis nei su M., nei su tuo vyru, kuris buvo pas M., nekonfliktavo, nesipyko. Tarp jų jokių muštynių nebuvo. Tvirtai teigia, kad nei M., nei tas vyras jo atžvilgiu tikrai nesmurtavo. Jam pabuvus kokią 10 minučių laiko, kaip minėjo, atėjo į butą M. kaimynas, tas iš antro aukšto. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jis atrodo taip: smulkaus kūno sudėjimo, apie 178-182 cm. ūgio, pailgo veido, šonuose plaukai trumpesni, kuo jis buvo apsirengęs neprisimena, jį atpažintų. Kada įbėgo į butą tas šuo, jis stovėjo prie lovos. Tas vyras sėdėjo ant lovos, M. buvo lovoje. Iš paskos atėjo jo apibūdintas M. kaimynas. Iš karto priėjęs prie jo su ta lazda jam sudavė kelis kartus į dešinės rankos mentę, pajautė labai didelį skausmą. Tvirtina, kad mentės kaulo lūžis jam buvo padarytas minėtame bute su lazda. Taip pat su ta lazda tas vyras (Kaimynas) jam sudavė ir į kairės rankos sritį, nugarą. Jis, nors veidą dengėsi ranka, bet tas vyras sudavė su lazda į nosies sritį ir jam padaryta nosies pertvaros žaizda. Kiek ir į kurias vietas ir po kiek kartų šis jam su lazda sudavė, pasakyti negali. Smūgių buvo tikrai daug, kiek pasakyti negali. Jam pradėjo bėgti kraujas iš sužalotos vietos nosies srityje. Kraujo buvo ant grindų. Tada jis pasiėmė M. rankšluostį ir nuo grindų kraują išvalė, rankšluostį išplovė. Kol jis plovė grindis ir buvo tualete, prie ten esančio dušo visą laiką tas vyras, kuris smurtavo jo atžvilgiu, su šuniu buvo kambaryje. Šis iš karto neišėjo, vaikščiojo, stovėjo prie durų, maigė savo telefoną. Po kokios 10 minučių laiko, šiam būnant dar buto kambaryje, atėjo dar du vaikinai. Jis tuo metu buvo tualete, vienas iš jų, pamatęs jį kraujuotą, užtrenkė tualeto duris. Girdėjo, kad jie buvo visi kambaryje. Tada jis greitai iš tualeto išbėgo į lauką, su savimi pasiėmęs tą rankšluostį, su kuriuo valė grindis, nes jį turėjo rankose. Nuo savęs su juo kraujo nevalė. Pamatę, kad jis išbėgo iš buto, pradėjo jį vytis. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad vienas iš jų jį vejasi. Kaip atrodė apibūdinti negali, buvo tamsu, o kambaryje jų gerai nematė. Gal bėgo ir antras, bet to tvirtai teigti negali. Tas M. kaimynas, kuris jį mušė su lazda, jam atrodo, kad nesivijo. Jam pabėgus nuo to namo apie 30-40 metrų, galėjo būti netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), jam kirto į koją ir jis nugriuvo ant žemės, šonu, kurios pusės nežino. Tada pajautė spyrius į įvairias kūno vietas, bet ne į nosį ir dešinį petį. Jautė, kad spyrė į šoną, nugarą, vieną kartą į veidą dantų srityje. Jam nuskėlė viršuje, dešinėje pusėje vieną dantį. Jam buvo prakirsta ir viršutinė lūpa. Mėlynė buvo nuo spyrių ir dešinėje ausyje. Jam taip visur skaudėjo, kad kur labiausiai pasakyti negali. Kiek kartų jam spyrė, pasakyti negali. Kažką nueinat nuo jo suburbuliavo, bet ką nesuprato. Tvirtai teigia, kad sužalojimai jam dėl nosies ir dešinės mentės lūžio padaryti buvo su ta lazda, minėtame bute. Lauke jį su lazda nemušė, jautė, kad buvo spyriai. Lauke, kada jį spardėm šuns nebuvo. Kodėl jį mušė su ta lazda, o ne kitus tame bute buvusius, jis nežino. Kol buvo bute, nei M., nei tam vyrui nieko nedarė. 2024 m. sausio 24 d. buvo nuvykęs pas teismo med. ekspertus. Stacionare gydytas nebuvo. Jis pas šeimos gydytoją nesikreipė. Prisirašęs (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas šeimos gydytoją. Pirminės apklausos metu jautėsi dar nelabai gerai, todėl ne visas aplinkybes smulkiai nurodė. Jis niekam nėra skolingas. Daugiau papildymų neturi.

Nukentėjusysis paaiškino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Kadangi buvo neblaivus, nelabai ką atsimena. Kiek atsimena, būdamas pas save bute baliavojo. Išėjus į laiptinę parūkyti išgirdo N. rėkaujant. Galimai šis buvo apsivartojęs narkotikų. Jis sudrausmino N., kad šis nerėkautų. Kaltinamasis nusileidęs taip pat perspėjo N. nerėkauti. Parūkius pasikvietė N. pas save į butą. Šis užėjo ir, būdamas pas jį, N. irgi pradėjo rėkti. Jis dar kartą perspėjo nerėkauti. Tada po keletos minučių atėjo kaltinamasis, kuris rankoje turėjo lyg lentą ar pagalį, gal 1 m ilgio, siaurą, gerai neatsimena, ir iš kambario pasikvietė N. į virtuvę ar į kambarį. Jie išėjo. Kas vyko toliau ir kas nutiko N. R., jis nieko nematė, nes liko pas save kambaryje, toliau vartojo alkoholį būdamas tame kambaryje. Po kurio laiko sugrįžo N., kurio visa galva buvo kruvina, paprašė rankšluosčio. Jis davė nenukentėjusiajam rankšluostį, pastarasis apsibintavo galvą. Jis iškvietė nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Greitoji jį išvežė. N. neklausė, kas pastarajam nutiko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo M. D. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117–118), kur jis parodė, kad jis gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Pas jį jau daugiau nei dvi savaitės laiko gyvena draugas A. P.. Jis N. R. pažįsta. Jų tarpusavio santykiai geri. Šis pas jį laikas nuo laiko užeina. 2024 m. sausio mėnesį, galėjo būti 17 d., pas jį atėjo, vakarop, N. R.. Jis tuo metu su A. gėrė alų. N. alaus su jais negėrė. N., jam atrodo, kad buvo apsivartojęs, nuo ko, nežino, nes pradėjo rėkauti. Tai šiam būdinga, kada būna pavartojęs, ko nežino. Šis visuomet tada rėkia, leidžia garsiai garsus ū, a. N. iš pradžių rėkavo laiptinėje, buvo išėjęs parūkyt. Šiam pasakė, nerėkauk. Dar N. būnant laiptinėje, tas iš antro aukšto kaimynas, kuris turi šunį, įspėjo N., kad šis nerėkautų. Įspėjęs tas kaimynas nuėjo su šuniu. N. pasakė, kad gali užeiti pas jį, bet tik nerėkauk. A. šiam taip pat sakė nerėkauk. Jis dar N. sakė, nėrėk, nes kaimynai iškvies policiją. N. pas jį namuose vis tiek rėkė. Po kažkiek laiko pas jį atėjo tas kaimynas iš antro aukšto ir su juo dar du ar trys vaikinai. Buto durys buvo neužrakintos. Šuns, jam atrodo, kad į butą tas kaimynas neatsivedė, bet tvirtai teigti negali. Matė, kad tas kaimynas iš antro aukšto rankoje turėjo kažkokį pagalį, panašų į lentą, apie 10 cm pločio, tai nebuvo apvalus pagalys, tikrai kokio 1 metro ilgio, šviesios spalvos. Matė, kad su ta lazda tas kaimynas iš antro aukšto, kuris turi šunį, sudavė kelis kartus N.. Kur pataikė nematė, bet N. pradėjo bėgti kraujas, jo veidas buvo kraujuotas. Dar N. padavė savo kažkokį ar skudurą ar rankšluostį, dabar gerai neprimina. Jis buvo neblaivus ir smulkiai visų aplinkybių neprisimena. Kada N. mušė tas kaimynas su ta lazda, jis sėdėjo ant lovos, A. sėdėjo šalia jo. N. tuo metu stovėjo. Dar tas kaimynas iš antro aukšto jam piktai pasakė „kodėl tu įsileidi ir jis čia atėjęs taip rėkauja, gausi ir tu“. Tie kiti su juo atėję vaikinai nei vienas nieko nedarė, jie tik stovėjo. Juos matė pirmą kartą, jie gal ir jo metų, jų apibūdinti negali, nes neprisimena, neatpažintų. Jie po to visi išėjo. N. dar liko ir valėsi kraujus, paskui su tuo jo skuduru ar rankšluosčiu išėjo. Ką prisimynė, tą pasakė, daugiau, kaip sakė, aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena.

Liudytojas paaiškino, kad tie parodymai, kuriuos davė teisiamojo posėdžio metu, teisingesni. Jis nematė, kad kaimynas suduotų lazda N.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, negali pasakyti.

Liudytoja J. M. parodė, jog N. R. yra buvęs jo sugyventinis. Galimai sausio mėnesį vakare N. R. iš jos išėjo pas draugus. Grįžo visas sumuštas, sudaužytas, matėsi kraujosruvos, nugara buvo sumušta kaip su lazda, matėsi žymės. Ji padarė nuotraukas veido ir nugaros. Ji iškvietė greitąją. Jis buvo šoko būsenoj, lyg buvo blaivus. Tuo metu N. gyveno pas ją namuose, kartais būdavo pas savo mamą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos J. M. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 129–131), kur ji parodė, kad 2024 m. sausio 17 d. apie 17.10 val. pasibeldė į langą N. R.. Jį įsileido, nes pamatė, kad jis visas kruvinas. N. veidas buvo kruvinas, matėsi kirstinė žaizda nosyje, tarp akių ir matė, kad sumušta nugara. Jis grįžęs nukrito ant žemės, suprato, kad jam pasidarė silpna. Išsigandusi iškvietė greitąją pagalbą, kokiu numeriu skambino neprisimena. Atvyko greitoji pagalba ir N. R. išvežė į klinikas. N. jai pasakė, kad jis buvo pas pažįstamą, vardo nežino, kaip apibūdino, mėgstantį išgerti, ten N. planavo pas jį pernakvoti. N. pasakė, kad ten, kur jis buvo, atėjo į kambarį vyras, kaimynas iš viršaus, ir jį sumušė su pagaliu. Po to dar mušė jį kažkas lauke. Jis sakė, kad jų buvo kokie penki. N. kalba buvo nerišliai, nenuosekliai viską pasakojo. Iš jo pasakojimo suprato tik tiek. Daugiau papildymų neturi.

Liudytoja patvirtino, jog šie jos parodymai teisingi. Patvirtino, jog byloje 1 t., b. l. 99–104 esančias nuotraukas ji darė būnant gydymo įstaigoje.

Liudytojas A. P. (2024 m. gegužės 30 d. miręs, todėl jo parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsniu) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio mėnesį, galėjo būti 17 d., jis pradėjo gyventi laikinai pas M. D.. Jis su M. tada vartojo ir degtinę, ir alų. Tą dieną pirmą kartą susipažino su N. R.. Šio anketinius duomenis matė, nes šis rodė savo dokumentus, kur buvo sėdėjęs parų. N. atėjo pas M. apie 17 ar 18 val., tikslaus laiko neprisimena. Prisimena, kad N. garsiai leido kažkokiu garsus, gal apsvaigęs buvo nuo ko nors, jis nežino, šį matė pirmą kartą. Jis ir M. šį drausmino, kad nerėkautų, bet šis tą minutę nustoja ir vėl iš naujo garsiai pradėdavo leisti garsus. Tas M. kaimynas iš antro aukšto, kuris turi šunį, drausmino N. pirmą kartą laiptinėje ar atsidaręs buto duris, būdamas tarpduryje, gerai neprisimena. Pasakė, nerėkauk. Po kokios 10 minučių laiko, N. nenustojus leisti tuos garsiai leidžiamus garsus, antrą kartą atėjo į butą, vienas tas pats kaimynas. Jis rankoje turėjo lentą, ilgą - apie 1 metro ilgio, plačią, mažiau nei sprindžio pločio, medžio spalvos. Jis pasakė „neklausai“ ir su ta atsinešta lenta pradėjo mušti N.. Matė, kad N. sudavė lenta į galvą, per alkūnes, į pečių sritį, į rankas, nes N. dengėsi veidą, matė, kad ir į kojas. N. po kokio antro smūgio, į kurią vietą suduoto, neprisimena, nukrito ant žemės. Matė, kad šiam gulinčiam tada sudavė į petį, kojas. Kada nukrito ant žemės N., ar tuo metu šiam bėgo kraujas iš veido ar ne, neprisimena. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo, bet jų buvo ne vienas ir ne du, o daugiau. Kiek sudavė N. stovinčiam ir kur, o kiek nukritus ant žemės, pasakyti negali. Viskas vyko labai greitai. Po kokio antro smūgio, jam atrodo, kad pradėjo bėgti kraujas N. iš nosies, veidas buvo kruvinas. Kada tas kaimynas jau buvo nustojęs mušti N. su ta lenta, į butą atėjo dar 3 ar 4 vaikinai, jie apie 20-22 metų amžiaus, neapibūdintų kaip jie atrodė ir neatpažintų. Iš tų vaikinų du turėjo teleskopines lazdas. Dar kažką jam atrodo, kad vienas iš jų sakė M.. Ką, jis neprisimena. N. atžvilgiu tie vaikinai smurto nenaudojo. Kada N. buvo pabėgęs iš buto, pasišalino ir jie visi iš M. buto. Matė, kad N. buvo likusi dar striukė. Neprisimena ar N. valėsi kraujuotą veidą po įvykio ar ne. Ar iš buto išbėgo su kokiu rankšluosčiu ar ne, neprisimena. Ar bute buvo kraujo ar ne, nematė. Jam atrodo, kada tas M. kaimynas atėjo į butą su ta lenta, tai to šuns atsivedęs nebuvo. Papasakojo viską, ką prisimynė iš to įvykio. Tas kaimynas buvo apie 30 gal ir daugiau metų, vidutinio kūno sudėjimo, su barzda, gerai jo neįsidėmėjo, daugiau apibūdinti negali, jis buvo su kelnėmis, striuke, kokios spalvos, neprisimena, matė jį pirmą kartą ir nėra tikras, kad jį atpažintų. Jam, kad šis yra M. kaimynas, pasakė pats M.. Jis yra matęs, kad to namo rūsyje yra sudėta ant spintelės lentų, įvairaus ilgio. Ką matė ir ką prisimynė pasakė viską. Smulkiau aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 125–126).

Iš 2024 m. sausio 24 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 165/2024(02) matyti, kad N. R. nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, nugaroje, kairiame juosmenyje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, nosyje, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, dešinės mentės peties krašto lūžimas, padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar lazda, ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. sausio 17 d. Nosies kaulų ir dešinės mentės lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 69–72).

Iš 2024 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – medinis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam esantis (duomenys neskelbtini) butas, kraujo dėmių nerasta. Taip pat apžiūrėta teritorija išėjus iš minėto namo ir pasukus dešinę pusę (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) aikštės. Ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) matomas siauras takelis, kuris yra minėto pastato nugarinėje dalyje. Minėto takelio kairėje pusėje, sniego pusnyje rastas įvairių spalvų rankšluostis, aplink kurį yra raudonos spalvos dėmes. Rastas ir paimtas rankšluostis ( 1 t., b. l. 29– 39).

Iš 2024 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas rankšluostis. Rankšluosčio viršutinėje dalyje prie etiketės yra matoma rudos spalvos dėmė. (1 t., b. l. 75–80).

Iš 2024 m. sausio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvyki vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas netvarkingas, matomi girtavimo požymiai. Grumtynių pėdsakų, kraujo pėdsakų, kruvinų rūbų, lazdos nepastebėta. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui nenustatyta (1 t., b. l. 45–58).

Iš 2024 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusysis N. R. - įvykio metu jam buvo sužalota veido sritis, t. y. nosis, kairė akis, kairės rankos-mentis, alkūnė, dešinės rankos-mentis, visa nugaros sritis. Nosies srityje matosi įdubimas, bei skylė. Minėjo, jog priekiniai dantys kliba, tačiau nenurodė kurie. Dešinėje rankoje, ties mentimi, matosi kraujosrūva ir nubrozdinimai, kairės rankos mentėje matosi taip pat nubrozdinimai. Ant nugaros matosi nubrozdinimai. Daugiau N. R. sužalojimų nenurodė. N. R. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), sutiko, jog neapnuoginant kūno dalių būtų atlikta jo apžiūra. Sužalojimai nufotografuoti su masteline liniuote, nuotraukos pridedamos (1 t., b. l. 95–104).

Iš 2024 m. sausio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. R. atpažino J. Č., kaip asmenį, kuris 2024 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu su lazda panaudojo fizinį smurtą. Įvykio metu jis buvo smulkesnis, trumpesnė jo barzda nei nuotraukoje Nr. 2. Jis panašiausias iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 93–94).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas J. Č. tyčia sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu – galimai medine lazda, nukentėjusiajam N. R. po kelis smūgius į dešinę mentį, kairės rankos nugaros, nosies sritis ir šiais veiksmais padarius poodines kraujosruvas įvairiose kūno vietose bei nosies kalų ir dešinės mentės lūžius pasitvirtino.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino ir neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, taip pastarąjį sužalojęs, tačiau kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo A. P., J. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti, teisiamoj posėdžio metu ištirti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys dėl esminių aplinkybių ir nusikalstamos veikos fakto vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės vienodai parodė, jog įvykio vakarą, t. y. 2024 m. sausio 17 d., svečiavosi pas M. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., kai į šį butą atėjo M. D. kaimynas, gyvenantis antrame to namo aukšte, ir nieko nesakęs medine lazda pradėjo jį mušti – sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, iš pradžių stovinčiam, o po to ir suklupusiam. Taip pat parodė, jog pirmus smūgius jam sudavė į dešinę mentę, pajautė didelį skausmą,. Nukentėjusysis parodė, jog tuo metu, kai jis buvo mušamas, M. D. bute buvo M. D. ir dar vienas pastarojo draugas, tačiau nei M., nei tas vyras jo atžvilgiu tikrai nesmurtavo. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam smūgius su lazda sudavė M. D. kaimynas, po to jį vijosi kiti asmenys ir jau būnant lauke jį spardė, tačiau su lazda lauke jam nesudavė. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose tvirtino, jog mentės kaulo lūžis jam buvo padarytas minėtame bute su lazda. Taip pat su ta lazda M. D. kaimynas jam sudavė ir į kairės rankos sritį, nugarą. Nors veidą dengėsi ranka, bet tas vyras sudavė su lazda į nosies sritį ir jam padaryta nosies pertvaros žaizdą. Į dešinę mentį bei kitas vietas, o taip pat ir nosies sritį, dėl ko galėjo lūžti nosies kaulai bei mentis, sudavė būtent kaltinamasis. Lauke jam į mentį nespyrė. Be to, nukentėjusysis patvirtino, jog dar būnant pas M. D. po kaltinamojo smūgių jam ėmė bėgti kraujas iš nosies, jis valėsi kraują rankšluosčiu, kurį kartu išsinešė pasišalindamas iš to buto.

Liudytojas M. D. patvirtino, jog įvykio metu jo namuose svečiavosi nukentėjusysis N. R., kuris būdams jo bute, rėkavo. Iš pradžių N. rėkavo laiptinėje, jis jį sudrausmino, buvo atėjęs sudrausminti ir kaltinamasis. Po to jiems užėjus pas liudytoją į namus, N. R. toliau rėkė. Tada būnant jo namuose po kurio laiko atėjo kaltinamasis, kuris rankoje turėjo lyg lentą ar pagalį, gal 1 m ilgio, siaurą, ir pasikvietė nukentėjusįjį, jie išėjo ir kas vyko toliau, jis nematė, po to liudytojas nukentėjusįjį matė kruvina galva, davė šiam rankšluostį. Nors liudytojas nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis matė, kaip kaimynas atsinešta lazda sudavė kelis kartus nukentėjusiajam, teigdamas, kad buvo neblaivus, todėl įvykio detalių nepamena, tačiau tokius paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti konfliktų su kaltinamuoju, kuris yra liudytojo kaimynas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė, kad jis neprisimintų įvykio aplinkybių bei nenurodė, kad jam kas nors būtų darę įtaką, būtų vertę duoti tokius parodymus prieš savo kaimyną. Be to, M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, jog jis matė, kaip kaimynas lazda sudavė smūgius N. R., sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad tuo metu, kai jį lazda mušė M. D. kaimynas, pats M. D. ir kartu buvęs kitas asmuo žiūrėjo ir nieko nedarė, o taip pat ir liudytojo A. P. parodymais. Be to, liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė praėjus trumpesniam laiko tarpui po įvykio nei bylą nagrinėjant teisme, todėl pagrįstai manytina, jog tuo metu jis įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai atitinka kito liudytojo A. P. bei paties nukentėjusiojo parodymus, teismas būtent šiuos parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi nustatydamas faktines aplinkybes.

M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai N., užėjęs pa jį į namus, rėkė, po kiek laiko atėjo kaimynas iš antro aukšto, su juo dar du ar trys vaikinai. Liudytojas matė, kad kaimynas rankoje turėjo kažkokį pagalį, panašų į lentą, apie 10 cm pločio, tai nebuvo apvalus pagalys, tikrai kokio 1 metro ilgio, šviesios spalvos. Matė, kad su ta lazda tas kaimynas sudavė kelis kartus N.. Kur pataikė nematė, bet N. pradėjo bėgti kraujas, jo veidas buvo kraujuotas. Kai N. mušė kaimynas su lazda, jis sėdėjo ant lovos, Aurimas sėdėjo šalia jo, N. tuo metu stovėjo. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog tuo metu, kai jį pradėjo mušti M. D. kaimynas, jis stovėjo prie lovos, M. buvo lovoje, o kitas vyras sėdėjo ant lovos.

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 17 d. jis laikinai gyveno pas M. D.. Jis su M. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 ar 18 val. pas M. atėjo N., kuris garsiai leido garsus. Nors jis su M. D. pastarąjį drausmino, tačiau šis nereagvo. M. kaimynas iš antro aukšto prieš tai N. dėl rėkimo drausmino ir būnant laiptinėje. Po maždaug 10 min. N. nenustojant leisti garsus, į butą, kuriame jie buvo, atėjo tas pats kaimynas, kuris dabar jau rankoje turėjo lentą, plačią, apie 1 m ilgio ir su ta lenta pradėjo mušti N.. A. P. parodė, jog matė, kad N. buvo suduota su lenta per galvą, lakūnes, pečių sritį, į rankas, N. dengėsi veidą. Iš pradžių N. sudavė stovinčiam, po to N. nukrito ant žemės. Matė, kad gulinčiam ant žemės sudavė į petį, kojas. Po kokio antro smūgio N. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, veidas buvo kruvinas. Be to, liudytoja J. M., pas kurią iš karto nuėjo N. R., ir kuri iškvietė greitąją pagalbą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad N. jai sakė, jog jis buvo pas pažįstamą vyrą, ten užėjo vyras, kaimynas iš viršaus ir jį sumušė pagaliu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti sumušimai įvairiose N. R. kūno vietose – juosmenyje, rankoje, petyje, nosyje, alkūnėje. Tai atitinka aptartus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kad buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas – galvą, alkūnes, pečių sritį, rankas. Be to, specialisto išvadoje taip pat nustatyti nosies kaulų bei mentės lūžiai, taip pat patvirtina, jog šie sužalojimai, o taip pat ir nosies kaulų bei mentės lūžiai galėjo būti padaryti ir lazda.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad jį po to kai buvo sumuštas M. D. kaimyno lazda, dar lauke mušė - spardė kiti asmenys, apie kitų asmenų buvimą parodė ir liudytojai M. D. bei A. P., tačiau nei vienas iš šių asmenų nenurodė, kad tie kiti asmenys būtų vartoję smurtą N. R. atžvilgiu M. D. namuose. M. D. parodė, kad kaimynas (kaltinamasis) pas jį į namus atėjo su kitais 2 ar 3 vaikinais, tačiau lazdą turėjo ir su ja smūgius nukentėjusiajam sudavė, po ko nukentėjusiajam bėgo kraujas, būtent kaimynas, kiti su kaltinamuoju buvę vaikinai būnant jo namuose nieko nedarė. Liudytojas A. P. taip pat parodė, kad po to, kai kaimynas baigė mušti su lazda N., į butą atėjo dar 3 ar 4 vaikinai, tačiau jie smurto N. atžvilgiu nevartojo. Be to, abu šie liudytojai patvirtino matę, kad su medine lazda smūgius sudavė nukentėjusiajam būtent kaltinamasis ir būtent po jo smūgių matė nukentėjusįjį kruvinu veidu. Liudytojai matė, jog su lazda buvo suduota ir į mentės sritį. Šią aplinkybę patvirtina ir N. R. asmens apžiūros protokolas, iš kurio nuotraukų matyti pailgos kraujosruvos nukentėjusiojo pečių srityje. Be to, pats nukentėjusysis parodė, jog su lazda suduoti smūgiai buvo stipresni, be to, į dešinę mentį jam lauke nespyrė, į nosį nepataikė, nes buvo užsidengęs, kraujas bėgo tik iš nosies.

Be to, parodymo atpažinti iš nuotraukų metu N. R. atpažino būtent kaltinamąjį J. Č., kaip asmenį, kuris 2024 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu su lazda panaudojo fizinį smurtą.

Aptarti įrodymai, jų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. su daiktu, galimai mediniu pagaliu, tyčia sudavė N. R. kelis kartus į dešinės rankos mentę, po kelis kartus į kairės rankos, nugaros ir nosies sritis, taip padarė sužalojimus įvairiose kūno vietose bei nosies kaulų ir dešinės mentės lūžius, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad kaulų lūžiai buvo padaryti būtent dėl kaltinamojo smūgių nukentėjusiajam lazda ir tai yra jo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmė, t. y. jo neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – nustatytais sužalojimais nukentėjusiajam, kaulų lūžiais, kurie būtent ir lėmė tai, kad nukentėjusiojo sveikta buvo nesunkiai sutrikdyta.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas neabejotinai suprato, jog suduodant žaloti galinčiu daiktu – lazda, pagaliu, nukentėjusiajam gali būti padaryti įvairaus lygio sužalojimai, galimai ir kaulų lūžiai ir, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, kad jis, veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į kito asmens sveikatą. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju šios konkrečios veikos pavojingumą apibūdina tai, kad smūgių buvo ne vienas – po keletą į įvairias kūno vietas, o taip pat ir į nosies sritį, kad smūgiai buvo suduoti ne su ranka, koja, o su pašaliniu daiktu – galimai mediniu pagaliu ar lenta, dėl smūgių lūžo net kelių kūno sričių kaulai – nosies ir mentės. Visa tai rodo didesnį nei rūšinis tipinis šios veikos pavojingumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau buvo vieną kartą teistas už veiką, nesusijusią su kėsinimusi į kitų asmenų sveikatą, bausmę atlikęs prieš keturis metus, be to, tuo metu buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris teistumo neužtraukia. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 57). VĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje anksčiau nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 59), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 62), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis dirba.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, o paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant šiuos įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 255,96 eurų žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad už paciento N. R. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 255,96 eurų (1 t., b. l. 140–142). Duomenų, kad Kauno teritorinei ligonių kasai būtų atlygintos gydymo išlaidos, nėra. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, nusikalstamos veikos ir dėl to buvo gydomas. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas iš žalą sukėlusio kalto asmens – J. Č..

VI Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai: rankšluostis, saugomas Kauno apskrities VPK saugykloje, esančioje Radvilėnų pl. 1c, Kaunas, nuosprendžiu įsiteisėjus, sunaikintinas, nes yra menkavertis daiktas; kompaktiniai diskai, esantys byloje, nuosprendžiu įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. Č. priteisti 255,96 eurus turtinei žalai atlyginti.

Daiktus: rankšluostį, saugomą Kauno apskrities VPK saugykloje, esančioje Radvilėnų pl. 1c, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kai menkavertį daiktą; kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė