Kauno apylinkės teismo nuosprendis

II Įrodymai

Kaltinamasis J. Č. teisme kaltu neprisipažino. Parodė, kad turėjo problemų dėl depresijos, priklausomybių – rūkydavo žolę, todėl ne viską pamena. Maždaug prieš pusę metų, po darbo, apie 5-6 val. vakare, būdamas namuose – bute, esančiame medinio namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, išgirdo žmogaus riksmą, sklindantį iš buto, esančio pirmame aukšte. Tame bute yra landynė – nuolat vartojamas alkoholis, narkotikai, tas butas buvo 2-3 kartus padegtas, pats kartą net gesino. Riksmas buvo toks, tarsi kažkam skaudėtų. Pagalvojo, kad vėl kažkas yra atsitikę, todėl nubėgo iki to buto, atidarė duris. Bute matė nukentėjusįjį ir dar vieną asmenį. Kai jis atidarė duris, nukentėjusysis ir tas kitas asmuo stovėjo prie pat durų ir tiesiog rėkė. Girdėjo, kad bute buvo dar to buto šeimininkas (duomenys neskelbtini), kuris lyg irgi liepė nusiraminti. Jis pasakė jiems nustoti rėkti. Į butą užėjęs nebuvo. Šie pasakė, kad nustos, ir jis trenkęs durimis išėjo. Grįžęs į savo butą pasileido filmą. Po maždaug 40 min. išgirdo triukšmą. Pradaręs duris pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai pasakė, kad jis įtariamas dalyvavęs muštynėse. Jį tai labai nustebino. Pareigūnai apžiūrėjo, ar nėra ant jo kūno muštynių žymių, kraujo, paprašė įleisti į namus, atlikti kratą. Jis įleido pareigūnus, kurie padarė kratą jo bute. Nei ginklo, nei pagalio, pirštų antspaudų, nieko nerado. Po maždaug pusės valandos paskambino jam iš policijos ir pasakė, kad turės dalyvauti šitame procese. Tačiau jis jokio smurto nevartojo, nieko nemušė. Mano, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti kažkas vėliau, po to, kai jis (kaltinamasis) jau sudrausmino dėl rėkimo, tačiau kadangi nukentėjusysis yra vartojantis, galimai ne viską prisimena, prisimena nuotrupomis. Jam (kaltinamajam) taip pat gali būti kerštaujama dėl to, kad jis nukentėjusįjį vydavo iš to namo. Jis pats (kaltinamasis) tuo metu jau buvo blaivus, tvarkėsi savo gyvenimą, stojosi ant kojų. Ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio mėnesį, dienos nepamena, buvo su apykoje, kieme susitiko su pažįstamais ir nuėjo pas M. D. į namus, pastarojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini) aukšte. Butas dviejų kambarių. Jie ten baliavojo, jis pats išgėrė vieną stikliuką. Bute buvo trise: jis, M. ir dar vienas asmuo. Visi trys buvo tame pačiame kambaryje. Tie asmenys buvo pavartoję alkoholio, o jis pats atėjo blaivus, išgėrė gal porą stikliukų. Buvo triukšmo, bet jis pats nerėkavo. Jis buvo kambaryje. Buto durys nebuvo užrakintos. Tada atėjo kaltinamasis, kuris gyvena tame pačiame name kaip ir M. D., antrame aukšte, ir nieko nesakęs sudavė su pagaliu jam porą smūgių. Nesakė nei dėl ko, nei už ką suduoda. Sudavė visur, kur papuolė. Buvo užsidengęs, todėl nematė, kur sudavė. Iš pradžių sudavė stovinčiam, po to jis suklupo ir kaltinamasis sudavė su pagaliu jau suklupusiam. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Į butą atėjo sveikas, nesužalotas. Kaltinamąjį prieš tai buvo matęs keletą kartų, tačiau jie nėra bendravę, piktumų nėra turėję. Po to, kai jam sudavė smūgius, jis pabėgo, bėgo namo. Kažkas jį vijosi, atrodo, kad jį vijosi ne kaltinamasis. Kai grįžo namo, draugė iškvietė greitąją pagalbą. Jam buvo nustatytas nosies lūžis, mentės lūžis, sumušimai. Po smūgių bėgo iš nosies kraujas. Dar būdamas pas M. D. valėsi kraują į rankšluostį. Kai buvo pristatytas į klinikas, dar tą pačią dieną buvo apklaustas pareigūnų. Jiems pasakė viską, kaip buvo. Pirmą smūgį jam sudavė į dešinį petį, pajuto stiprų skausmą. Nuo to smūgio galėjo lūžti mentis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiojo N. R. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11), kur jis parodė, kad 2024 m. sausio 17 d. apie 16.30 val. jam atėjus pas pažįstamą M. D., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gyvenantį (duomenys neskelbtini), namuose taip pat buvo dar vienas asmuo, kurio nėra matęs, nepažįsta, jokių duomenų apie šį nežino. Visi kartu šnekučiavosi, šiek tiek išgėrė, galbūt šnekėjo per garsiai, ko pasekoje apie 17 val. pro anksčiau minėto buto neužrakintas duris į vidų įėjo iš matymo matytas M. D. kaimynas, kuris gyvena antrame aukšte, tiesiai durys, kuris su savimi atsivedė savo šunį, kuris buvo rudos spalvos iki juosmens ūgio, buvo ganėtinai agresyvus, su savimi taip pat atsinešė medinę lazdą. Jiems būnant kambaryje, kuriame nėra durų, prie jų priėjo anksčiau minėtas kaimynas, paleido šunį ir nieko nesakęs, suėmęs medinę lazdą abejomis rankomis, pradėjo jį trankyti lazda į įvairias kūno vietas, nenustatytą kiekį. Trenkdamas lazda kaimynas kažką minėjo dėl keliamo triukšmo. M. D. ir kitas asmuo visą laiką žiūrėjo ir nieko nedarė. Baigęs jį mušti, kaimynas pasitraukė į šalį, buvo koridoriuje prie buto durų ir naudojosi telefonu. Kadangi kambaryje buvo kraujo, paėmė rankšluostį ir pradėjo valyti grindis. Pamatęs, kad kaimynas pasitraukė nuo durų, pasinaudojo proga ir pabėgo iš anksčiau minėto buto kartu su rankšluosčiu. Bėgo A. K. g. link (duomenys neskelbtini) a. Bėgdamas atsisuko atgal ir pastebėjo vieną asmenį, kuris jį vijosi. Kas per asmuo jį vijosi, tiksliai nepastebėjo. Ties (duomenys neskelbtini), už daugiabučio namo asmuo jį pasivijo ir spyrė per kojas, dėl ko jis parkrito ant žemės. Gulėdamas ant žemės rankomis užsidengė galvą, kad ši nebūtų sužalota, pajautė spyrius į įvairias kūno vietas, nenustatytą skaičių. Kadangi buvo užsidengęs galvą, nieko nematė, tik girdėjo keleto asmenų balsus, spyrių vienu metu buvo taip pat daugiau, todėl įtaria, kad daugiau asmenų jį spardė. Iš asmenų išgirdo „viskas, bėgam“ ir spyriai pasibaigė, asmenys pasišalino ta pačia kryptimi, iš kurios atbėgo. Kiek tuo metu asmenų buvo taip pat neįsidėmėjo, kadangi atsisuko labai trumpam. Po šio įvykio grįžo tiesiai namo - (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo sugyventinė J. M. apie (duomenys neskelbtini)m. amžiaus. Ši, pamačiusi sužalojimus, nedelsiant jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jam nustatė dešinės mentės ir nosies lūžius, kitus daugybinius sužalojimus.

Nukentėjusysis paaiškino, jog tuo metu, kai jau buvo išbėgęs iš buto, prieš jį dar kažkas smurtavo. Su lazda suduoti smūgiai buvo stipresni. Į dešinę mentį jam lauke nespyrė. Kraujas bėgo tik iš nosies. Lauke jam į nosį nepataikė, nes jis buvo užsidengęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiojo N. R. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87–88), kur jis parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, juos tvirtina. Papildo ir patikslina, kad ankščiau, kada ateidavo pas M. D., yra matęs pastarojo kaimyno šunį ir tą kaimyną iš antro aukšto. Šį anksčiau matęs prie namo laiptinės, nes šis išvesdavo savo šunį, su šiuo nekonfliktavęs, šis jam ne draugas. Jis žino, kad tame bute gyvena nuo vasaros. 2024 m. sausio 17 d. kai atėjo pas M. D., M. buvo labai neblaivus, geria diena iš dienos labai daug laiko. Galėjo M. D. ir nematyti įvykio aplinkybių, nors buvo tame pačiame kambaryje, gulėjo lovoje. Kaip sakė, kitą vyrą, kuris buvo pas M. bute, matė pirmą kartą. Kada jis atėjo, jie abu su M. vartojo alkoholį. Tas vyras buvo pakankamai neblaivus. Jis atėjo pas juos blaivus. Išgėrė labai mažai alaus. Klinikose pūtė, pas jį buvo nuliai. M. ir tas vyras garsiai kalbėjo ir rėkavo. Jis taip pat garsiai visuomet kalba. Jis nei su M., nei su tuo vyru, kuris buvo pas M., nekonfliktavo, nesipyko. Tarp jų jokių muštynių nebuvo. Tvirtai teigia, kad nei M., nei tas vyras jo atžvilgiu tikrai nesmurtavo. Jam pabuvus kokią 10 minučių laiko, kaip minėjo, atėjo į butą M. kaimynas, tas iš antro aukšto. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jis atrodo taip: smulkaus kūno sudėjimo, apie 178-182 cm. ūgio, pailgo veido, šonuose plaukai trumpesni, kuo jis buvo apsirengęs neprisimena, jį atpažintų. Kada įbėgo į butą tas šuo, jis stovėjo prie lovos. Tas vyras sėdėjo ant lovos, M. buvo lovoje. Iš paskos atėjo jo apibūdintas M. kaimynas. Iš karto priėjęs prie jo su ta lazda jam sudavė kelis kartus į dešinės rankos mentę, pajautė labai didelį skausmą. Tvirtina, kad mentės kaulo lūžis jam buvo padarytas minėtame bute su lazda. Taip pat su ta lazda tas vyras (Kaimynas) jam sudavė ir į kairės rankos sritį, nugarą. Jis, nors veidą dengėsi ranka, bet tas vyras sudavė su lazda į nosies sritį ir jam padaryta nosies pertvaros žaizda. Kiek ir į kurias vietas ir po kiek kartų šis jam su lazda sudavė, pasakyti negali. Smūgių buvo tikrai daug, kiek pasakyti negali. Jam pradėjo bėgti kraujas iš sužalotos vietos nosies srityje. Kraujo buvo ant grindų. Tada jis pasiėmė M. rankšluostį ir nuo grindų kraują išvalė, rankšluostį išplovė. Kol jis plovė grindis ir buvo tualete, prie ten esančio dušo visą laiką tas vyras, kuris smurtavo jo atžvilgiu, su šuniu buvo kambaryje. Šis iš karto neišėjo, vaikščiojo, stovėjo prie durų, maigė savo telefoną. Po kokios 10 minučių laiko, šiam būnant dar buto kambaryje, atėjo dar du vaikinai. Jis tuo metu buvo tualete, vienas iš jų, pamatęs jį kraujuotą, užtrenkė tualeto duris. Girdėjo, kad jie buvo visi kambaryje. Tada jis greitai iš tualeto išbėgo į lauką, su savimi pasiėmęs tą rankšluostį, su kuriuo valė grindis, nes jį turėjo rankose. Nuo savęs su juo kraujo nevalė. Pamatę, kad jis išbėgo iš buto, pradėjo jį vytis. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad vienas iš jų jį vejasi. Kaip atrodė apibūdinti negali, buvo tamsu, o kambaryje jų gerai nematė. Gal bėgo ir antras, bet to tvirtai teigti negali. Tas M. kaimynas, kuris jį mušė su lazda, jam atrodo, kad nesivijo. Jam pabėgus nuo to namo apie 30-40 metrų, galėjo būti netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), jam kirto į koją ir jis nugriuvo ant žemės, šonu, kurios pusės nežino. Tada pajautė spyrius į įvairias kūno vietas, bet ne į nosį ir dešinį petį. Jautė, kad spyrė į šoną, nugarą, vieną kartą į veidą dantų srityje. Jam nuskėlė viršuje, dešinėje pusėje vieną dantį. Jam buvo prakirsta ir viršutinė lūpa. Mėlynė buvo nuo spyrių ir dešinėje ausyje. Jam taip visur skaudėjo, kad kur labiausiai pasakyti negali. Kiek kartų jam spyrė, pasakyti negali. Kažką nueinat nuo jo suburbuliavo, bet ką nesuprato. Tvirtai teigia, kad sužalojimai jam dėl nosies ir dešinės mentės lūžio padaryti buvo su ta lazda, minėtame bute. Lauke jį su lazda nemušė, jautė, kad buvo spyriai. Lauke, kada jį spardėm šuns nebuvo. Kodėl jį mušė su ta lazda, o ne kitus tame bute buvusius, jis nežino. Kol buvo bute, nei M., nei tam vyrui nieko nedarė. 2024 m. sausio 24 d. buvo nuvykęs pas teismo med. ekspertus. Stacionare gydytas nebuvo. Jis pas šeimos gydytoją nesikreipė. Prisirašęs (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas šeimos gydytoją. Pirminės apklausos metu jautėsi dar nelabai gerai, todėl ne visas aplinkybes smulkiai nurodė. Jis niekam nėra skolingas. Daugiau papildymų neturi.

Nukentėjusysis paaiškino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Kadangi buvo neblaivus, nelabai ką atsimena. Kiek atsimena, būdamas pas save bute baliavojo. Išėjus į laiptinę parūkyti išgirdo N. rėkaujant. Galimai šis buvo apsivartojęs narkotikų. Jis sudrausmino N., kad šis nerėkautų. Kaltinamasis nusileidęs taip pat perspėjo N. nerėkauti. Parūkius pasikvietė N. pas save į butą. Šis užėjo ir, būdamas pas jį, N. irgi pradėjo rėkti. Jis dar kartą perspėjo nerėkauti. Tada po keletos minučių atėjo kaltinamasis, kuris rankoje turėjo lyg lentą ar pagalį, gal 1 m ilgio, siaurą, gerai neatsimena, ir iš kambario pasikvietė N. į virtuvę ar į kambarį. Jie išėjo. Kas vyko toliau ir kas nutiko N. R., jis nieko nematė, nes liko pas save kambaryje, toliau vartojo alkoholį būdamas tame kambaryje. Po kurio laiko sugrįžo N., kurio visa galva buvo kruvina, paprašė rankšluosčio. Jis davė nenukentėjusiajam rankšluostį, pastarasis apsibintavo galvą. Jis iškvietė nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Greitoji jį išvežė. N. neklausė, kas pastarajam nutiko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo M. D. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117–118), kur jis parodė, kad jis gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Pas jį jau daugiau nei dvi savaitės laiko gyvena draugas A. P.. Jis N. R. pažįsta. Jų tarpusavio santykiai geri. Šis pas jį laikas nuo laiko užeina. 2024 m. sausio mėnesį, galėjo būti 17 d., pas jį atėjo, vakarop, N. R.. Jis tuo metu su A. gėrė alų. N. alaus su jais negėrė. N., jam atrodo, kad buvo apsivartojęs, nuo ko, nežino, nes pradėjo rėkauti. Tai šiam būdinga, kada būna pavartojęs, ko nežino. Šis visuomet tada rėkia, leidžia garsiai garsus ū, a. N. iš pradžių rėkavo laiptinėje, buvo išėjęs parūkyt. Šiam pasakė, nerėkauk. Dar N. būnant laiptinėje, tas iš antro aukšto kaimynas, kuris turi šunį, įspėjo N., kad šis nerėkautų. Įspėjęs tas kaimynas nuėjo su šuniu. N. pasakė, kad gali užeiti pas jį, bet tik nerėkauk. A. šiam taip pat sakė nerėkauk. Jis dar N. sakė, nėrėk, nes kaimynai iškvies policiją. N. pas jį namuose vis tiek rėkė. Po kažkiek laiko pas jį atėjo tas kaimynas iš antro aukšto ir su juo dar du ar trys vaikinai. Buto durys buvo neužrakintos. Šuns, jam atrodo, kad į butą tas kaimynas neatsivedė, bet tvirtai teigti negali. Matė, kad tas kaimynas iš antro aukšto rankoje turėjo kažkokį pagalį, panašų į lentą, apie 10 cm pločio, tai nebuvo apvalus pagalys, tikrai kokio 1 metro ilgio, šviesios spalvos. Matė, kad su ta lazda tas kaimynas iš antro aukšto, kuris turi šunį, sudavė kelis kartus N.. Kur pataikė nematė, bet N. pradėjo bėgti kraujas, jo veidas buvo kraujuotas. Dar N. padavė savo kažkokį ar skudurą ar rankšluostį, dabar gerai neprimina. Jis buvo neblaivus ir smulkiai visų aplinkybių neprisimena. Kada N. mušė tas kaimynas su ta lazda, jis sėdėjo ant lovos, A. sėdėjo šalia jo. N. tuo metu stovėjo. Dar tas kaimynas iš antro aukšto jam piktai pasakė „kodėl tu įsileidi ir jis čia atėjęs taip rėkauja, gausi ir tu“. Tie kiti su juo atėję vaikinai nei vienas nieko nedarė, jie tik stovėjo. Juos matė pirmą kartą, jie gal ir jo metų, jų apibūdinti negali, nes neprisimena, neatpažintų. Jie po to visi išėjo. N. dar liko ir valėsi kraujus, paskui su tuo jo skuduru ar rankšluosčiu išėjo. Ką prisimynė, tą pasakė, daugiau, kaip sakė, aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena.

Liudytojas paaiškino, kad tie parodymai, kuriuos davė teisiamojo posėdžio metu, teisingesni. Jis nematė, kad kaimynas suduotų lazda N.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, negali pasakyti.

Liudytoja J. M. parodė, jog N. R. yra buvęs jo sugyventinis. Galimai sausio mėnesį vakare N. R. iš jos išėjo pas draugus. Grįžo visas sumuštas, sudaužytas, matėsi kraujosruvos, nugara buvo sumušta kaip su lazda, matėsi žymės. Ji padarė nuotraukas veido ir nugaros. Ji iškvietė greitąją. Jis buvo šoko būsenoj, lyg buvo blaivus. Tuo metu N. gyveno pas ją namuose, kartais būdavo pas savo mamą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos J. M. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 129–131), kur ji parodė, kad 2024 m. sausio 17 d. apie 17.10 val. pasibeldė į langą N. R.. Jį įsileido, nes pamatė, kad jis visas kruvinas. N. veidas buvo kruvinas, matėsi kirstinė žaizda nosyje, tarp akių ir matė, kad sumušta nugara. Jis grįžęs nukrito ant žemės, suprato, kad jam pasidarė silpna. Išsigandusi iškvietė greitąją pagalbą, kokiu numeriu skambino neprisimena. Atvyko greitoji pagalba ir N. R. išvežė į klinikas. N. jai pasakė, kad jis buvo pas pažįstamą, vardo nežino, kaip apibūdino, mėgstantį išgerti, ten N. planavo pas jį pernakvoti. N. pasakė, kad ten, kur jis buvo, atėjo į kambarį vyras, kaimynas iš viršaus, ir jį sumušė su pagaliu. Po to dar mušė jį kažkas lauke. Jis sakė, kad jų buvo kokie penki. N. kalba buvo nerišliai, nenuosekliai viską pasakojo. Iš jo pasakojimo suprato tik tiek. Daugiau papildymų neturi.

Liudytoja patvirtino, jog šie jos parodymai teisingi. Patvirtino, jog byloje 1 t., b. l. 99–104 esančias nuotraukas ji darė būnant gydymo įstaigoje.

Liudytojas A. P. (2024 m. gegužės 30 d. miręs, todėl jo parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsniu) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio mėnesį, galėjo būti 17 d., jis pradėjo gyventi laikinai pas M. D.. Jis su M. tada vartojo ir degtinę, ir alų. Tą dieną pirmą kartą susipažino su N. R.. Šio anketinius duomenis matė, nes šis rodė savo dokumentus, kur buvo sėdėjęs parų. N. atėjo pas M. apie 17 ar 18 val., tikslaus laiko neprisimena. Prisimena, kad N. garsiai leido kažkokiu garsus, gal apsvaigęs buvo nuo ko nors, jis nežino, šį matė pirmą kartą. Jis ir M. šį drausmino, kad nerėkautų, bet šis tą minutę nustoja ir vėl iš naujo garsiai pradėdavo leisti garsus. Tas M. kaimynas iš antro aukšto, kuris turi šunį, drausmino N. pirmą kartą laiptinėje ar atsidaręs buto duris, būdamas tarpduryje, gerai neprisimena. Pasakė, nerėkauk. Po kokios 10 minučių laiko, N. nenustojus leisti tuos garsiai leidžiamus garsus, antrą kartą atėjo į butą, vienas tas pats kaimynas. Jis rankoje turėjo lentą, ilgą - apie 1 metro ilgio, plačią, mažiau nei sprindžio pločio, medžio spalvos. Jis pasakė „neklausai“ ir su ta atsinešta lenta pradėjo mušti N.. Matė, kad N. sudavė lenta į galvą, per alkūnes, į pečių sritį, į rankas, nes N. dengėsi veidą, matė, kad ir į kojas. N. po kokio antro smūgio, į kurią vietą suduoto, neprisimena, nukrito ant žemės. Matė, kad šiam gulinčiam tada sudavė į petį, kojas. Kada nukrito ant žemės N., ar tuo metu šiam bėgo kraujas iš veido ar ne, neprisimena. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo, bet jų buvo ne vienas ir ne du, o daugiau. Kiek sudavė N. stovinčiam ir kur, o kiek nukritus ant žemės, pasakyti negali. Viskas vyko labai greitai. Po kokio antro smūgio, jam atrodo, kad pradėjo bėgti kraujas N. iš nosies, veidas buvo kruvinas. Kada tas kaimynas jau buvo nustojęs mušti N. su ta lenta, į butą atėjo dar 3 ar 4 vaikinai, jie apie 20-22 metų amžiaus, neapibūdintų kaip jie atrodė ir neatpažintų. Iš tų vaikinų du turėjo teleskopines lazdas. Dar kažką jam atrodo, kad vienas iš jų sakė M.. Ką, jis neprisimena. N. atžvilgiu tie vaikinai smurto nenaudojo. Kada N. buvo pabėgęs iš buto, pasišalino ir jie visi iš M. buto. Matė, kad N. buvo likusi dar striukė. Neprisimena ar N. valėsi kraujuotą veidą po įvykio ar ne. Ar iš buto išbėgo su kokiu rankšluosčiu ar ne, neprisimena. Ar bute buvo kraujo ar ne, nematė. Jam atrodo, kada tas M. kaimynas atėjo į butą su ta lenta, tai to šuns atsivedęs nebuvo. Papasakojo viską, ką prisimynė iš to įvykio. Tas kaimynas buvo apie 30 gal ir daugiau metų, vidutinio kūno sudėjimo, su barzda, gerai jo neįsidėmėjo, daugiau apibūdinti negali, jis buvo su kelnėmis, striuke, kokios spalvos, neprisimena, matė jį pirmą kartą ir nėra tikras, kad jį atpažintų. Jam, kad šis yra M. kaimynas, pasakė pats M.. Jis yra matęs, kad to namo rūsyje yra sudėta ant spintelės lentų, įvairaus ilgio. Ką matė ir ką prisimynė pasakė viską. Smulkiau aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 125–126).

Iš 2024 m. sausio 24 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 165/2024(02) matyti, kad N. R. nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, nugaroje, kairiame juosmenyje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, nosyje, kairėje alkūnėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, dešinės mentės peties krašto lūžimas, padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar lazda, ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. sausio 17 d. Nosies kaulų ir dešinės mentės lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 69–72).

Iš 2024 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – medinis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam esantis (duomenys neskelbtini) butas, kraujo dėmių nerasta. Taip pat apžiūrėta teritorija išėjus iš minėto namo ir pasukus dešinę pusę (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) aikštės. Ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) matomas siauras takelis, kuris yra minėto pastato nugarinėje dalyje. Minėto takelio kairėje pusėje, sniego pusnyje rastas įvairių spalvų rankšluostis, aplink kurį yra raudonos spalvos dėmes. Rastas ir paimtas rankšluostis ( 1 t., b. l. 29– 39).

Iš 2024 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas rankšluostis. Rankšluosčio viršutinėje dalyje prie etiketės yra matoma rudos spalvos dėmė. (1 t., b. l. 75–80).

Iš 2024 m. sausio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvyki vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas netvarkingas, matomi girtavimo požymiai. Grumtynių pėdsakų, kraujo pėdsakų, kruvinų rūbų, lazdos nepastebėta. Nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui nenustatyta (1 t., b. l. 45–58).

Iš 2024 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusysis N. R. - įvykio metu jam buvo sužalota veido sritis, t. y. nosis, kairė akis, kairės rankos-mentis, alkūnė, dešinės rankos-mentis, visa nugaros sritis. Nosies srityje matosi įdubimas, bei skylė. Minėjo, jog priekiniai dantys kliba, tačiau nenurodė kurie. Dešinėje rankoje, ties mentimi, matosi kraujosrūva ir nubrozdinimai, kairės rankos mentėje matosi taip pat nubrozdinimai. Ant nugaros matosi nubrozdinimai. Daugiau N. R. sužalojimų nenurodė. N. R. (gim. (duomenys neskelbtini)m.), sutiko, jog neapnuoginant kūno dalių būtų atlikta jo apžiūra. Sužalojimai nufotografuoti su masteline liniuote, nuotraukos pridedamos (1 t., b. l. 95–104).

Iš 2024 m. sausio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. R. atpažino J. Č., kaip asmenį, kuris 2024 m. sausio 17 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu su lazda panaudojo fizinį smurtą. Įvykio metu jis buvo smulkesnis, trumpesnė jo barzda nei nuotraukoje Nr. 2. Jis panašiausias iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 93–94).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės vienodai parodė, jog įvykio vakarą, t. y. 2024 m. sausio 17 d., svečiavosi pas M. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., kai į šį butą atėjo M. D. kaimynas, gyvenantis antrame to namo aukšte, ir nieko nesakęs medine lazda pradėjo jį mušti – sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, iš pradžių stovinčiam, o po to ir suklupusiam. Taip pat parodė, jog pirmus smūgius jam sudavė į dešinę mentę, pajautė didelį skausmą,. Nukentėjusysis parodė, jog tuo metu, kai jis buvo mušamas, M. D. bute buvo M. D. ir dar vienas pastarojo draugas, tačiau nei M., nei tas vyras jo atžvilgiu tikrai nesmurtavo. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam smūgius su lazda sudavė M. D. kaimynas, po to jį vijosi kiti asmenys ir jau būnant lauke jį spardė, tačiau su lazda lauke jam nesudavė. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose tvirtino, jog mentės kaulo lūžis jam buvo padarytas minėtame bute su lazda. Taip pat su ta lazda M. D. kaimynas jam sudavė ir į kairės rankos sritį, nugarą. Nors veidą dengėsi ranka, bet tas vyras sudavė su lazda į nosies sritį ir jam padaryta nosies pertvaros žaizdą. Į dešinę mentį bei kitas vietas, o taip pat ir nosies sritį, dėl ko galėjo lūžti nosies kaulai bei mentis, sudavė būtent kaltinamasis. Lauke jam į mentį nespyrė. Be to, nukentėjusysis patvirtino, jog dar būnant pas M. D. po kaltinamojo smūgių jam ėmė bėgti kraujas iš nosies, jis valėsi kraują rankšluosčiu, kurį kartu išsinešė pasišalindamas iš to buto.

Liudytojas M. D. patvirtino, jog įvykio metu jo namuose svečiavosi nukentėjusysis N. R., kuris būdams jo bute, rėkavo. Iš pradžių N. rėkavo laiptinėje, jis jį sudrausmino, buvo atėjęs sudrausminti ir kaltinamasis. Po to jiems užėjus pas liudytoją į namus, N. R. toliau rėkė. Tada būnant jo namuose po kurio laiko atėjo kaltinamasis, kuris rankoje turėjo lyg lentą ar pagalį, gal 1 m ilgio, siaurą, ir pasikvietė nukentėjusįjį, jie išėjo ir kas vyko toliau, jis nematė, po to liudytojas nukentėjusįjį matė kruvina galva, davė šiam rankšluostį. Nors liudytojas nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis matė, kaip kaimynas atsinešta lazda sudavė kelis kartus nukentėjusiajam, teigdamas, kad buvo neblaivus, todėl įvykio detalių nepamena, tačiau tokius paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti konfliktų su kaltinamuoju, kuris yra liudytojo kaimynas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė, kad jis neprisimintų įvykio aplinkybių bei nenurodė, kad jam kas nors būtų darę įtaką, būtų vertę duoti tokius parodymus prieš savo kaimyną. Be to, M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, jog jis matė, kaip kaimynas lazda sudavė smūgius N. R., sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad tuo metu, kai jį lazda mušė M. D. kaimynas, pats M. D. ir kartu buvęs kitas asmuo žiūrėjo ir nieko nedarė, o taip pat ir liudytojo A. P. parodymais. Be to, liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė praėjus trumpesniam laiko tarpui po įvykio nei bylą nagrinėjant teisme, todėl pagrįstai manytina, jog tuo metu jis įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai atitinka kito liudytojo A. P. bei paties nukentėjusiojo parodymus, teismas būtent šiuos parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi nustatydamas faktines aplinkybes.

M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai N., užėjęs pa jį į namus, rėkė, po kiek laiko atėjo kaimynas iš antro aukšto, su juo dar du ar trys vaikinai. Liudytojas matė, kad kaimynas rankoje turėjo kažkokį pagalį, panašų į lentą, apie 10 cm pločio, tai nebuvo apvalus pagalys, tikrai kokio 1 metro ilgio, šviesios spalvos. Matė, kad su ta lazda tas kaimynas sudavė kelis kartus N.. Kur pataikė nematė, bet N. pradėjo bėgti kraujas, jo veidas buvo kraujuotas. Kai N. mušė kaimynas su lazda, jis sėdėjo ant lovos, Aurimas sėdėjo šalia jo, N. tuo metu stovėjo. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog tuo metu, kai jį pradėjo mušti M. D. kaimynas, jis stovėjo prie lovos, M. buvo lovoje, o kitas vyras sėdėjo ant lovos.