Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovams G. G. – K., L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas P. A. prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. 8SD-2369-(14.8.125.E.); panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-29 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1744-(8.5.); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su P. A. valstybinės žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), suformuoto prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas P. A. nuosavybės teise pagal 2010-12-09 pirkimo – pardavimo sutartį valdo pastatą – dyzelinę elektros pastotę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos tomas 1, b.l. 33-34, 46). Ieškovas 2015 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, esančio adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį (el. bylos tomas 1, b.l. 80). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A-2962 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (el. bylos tomas 1, b.l. 120). UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė valstybinės žemės sklypo, easančio (duomenys neskelbtini) prie Pastato formavimo ir pertvarkymo projektą (el. bylos tomas 1, b.l. 60). Projektą suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, įkaitant ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (el. bylos tomas 1, b.l. 14, 61). 2016-02-05 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (8.14) (el. bylos tomas 1, b.l. 61) atsakovė konstatavo, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus bei pritarė Projekto teikimui tvirtinti, o 2016-02-12 įsakymu Nr. A-397 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Projektą patvirtino (el. bylos tomas 1, b.l. 58, 59, 60). Tačiau Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2017-05-09 raštu Nr. 8SD-2369-(14.8.125 E.) atsisakė sudaryti su ieškovu Sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nurodė, kad Pastato naudojimo paskirtis neatitinka Sklypo naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) (el. bylos tomas 1, b.l. 54, 62-63). 2017-06-29 sprendimu Nr. 1SS-1744-(8.5.), priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsakovė ieškovo skundą atmetė ir Raštą paliko nepakeistą (el. bylos tomas 1, b.l. 11-13). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu (el. bylos tomas 1, b.l. 56-57).

Dėl termino Raštui apskųsti

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 66 straipsnio 2 dalį, metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis). Taigi, remiantis minėtu reglamentavimu, ieškovas pateikti ieškinį dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-05-09 rašto Nr. 8SD-2369-(14.8.125E) turėjo iki 2017-06-09. Tačiau iš byloje pateikto ginčijamo rašto matyti, kad jame nurodyta, jog raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka (el. bylos tomas 1, b.l. 54, 62-63). Kaip nurodo atsakovė atsiliepime, ieškovas su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, pasinaudodamas išankstine ne teismine ginčų nagrinėjimo tvarka. 2017-06-29 sprendimu Nr. 1SS-1744-(8.5.), priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsakovė ieškovo skundą atmetė ir Raštą paliko nepakeistą (el. bylos tomas 1, b.l. 11-13). Ieškovas į Kauno apylinkės teismą ieškiniu kreipėsi 2017-07-18 (el. bylos tomas 1, b.l. 1-10).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis dėl administracinio akto apskundimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pačiame skundžiame individualiame administraciniame akte buvo klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka, į tai, kad ieškovas 2017-06-29 sprendimu jo skundą atmetus, į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, sprendžia, kad ieškovas terminą Raštui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. buvo suklaidintas pačios atsakovės. Todėl terminas 2017 m. gegužės 9 d. individualiam administraciniam aktui atnaujintinas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas gali būti panaikintas jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; kitais pagrindais.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 str. 2 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Pagal LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-I (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktą, projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Projektą suderino atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, tame tarpe ir atsakovė (el. bylos tomas 1, b.l. 14, 61). Be to, Patikrinimo aktu atsakovė konstatavo, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus bei pritarė Projekto teikimui tvirtinti (el. bylos tomas 1, b.l. 61). 2016-02-12 įsakymu Nr. A-397 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Projektą patvirtino (el. bylos tomas 1, b.l. 58,59,60). Iš to seka, jog atsakovė, derindama Projektą ir pritardama jo teikimui tvirtinti, sukėlė teisinius padarinius bei ieškovo teisėtus lūkesčius, todėl byloje teismas remiasi ir vadovaujasi be kita ko ir teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais teisės principais. 2016-02-12 įsakymas Nr. A-397 yra galiojantis, nepanaikintas administracinis aktas bei nėra duomenų, kad jis būtų ginčijamas. Formuojamo sklypo naudojimo būdas yra nustatomas Sklypo formavimo metu, t. y. rengiant Projektą, pagal pastato, prie kurio formuojamas sklypas, paskirtį, kas ir buvo padaryta, todėl sklypo naudojimo būdas yra vienas iš projekto sprendinių, kurį derina atsakingos institucijos pritardamos ir tvirtindamas atitinkamą projektą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo Projekte (el. bylos tomas 1, b.l. 60) nurodyta, kad Projekto tikslas – suformuoti apie 377 kv.m. žemės sklypą prie naudojamų statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Iš Nekilnojamojo turto kadastro išrašo (el. bylos tomas 1, b.l. 33-34) matyti, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (el. bylos tomas 1, b.l. 56-57). Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad sklypas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato yra suformuotas teisėtai ir pagrįstai, juo nustatytas sklypo naudojimo būdas atitinka pastato paskirtį ir būtent toks naudojimo būdas buvo suderintas (t. y. jam pritarta) visų derinančių institucijų, įskaitant ir atsakovę. Todėl teismas sprendžia, jog Projektas yra galiojantis, nepanaikintas žemės valdos projektas, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti parduoti ieškovui sklypą.

Atsakovės teigimu, ieškovui priklausantis Pastatas – Dyzelinė elektros pastotė, yra priklausinys. Toks atsakovės teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu, priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą, taip pat minėto straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui priklausantis pastatas – Dyzelinė elektros pastotė yra LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam yra suteiktas unikalus numeris, todėl atsakovės teiginys, kad minėtas pastatas turėtų būti pripažintas kito daikto, kuriam tarnautų, ar su kuriuo būtų funkciškai susijęs, priklausiniu, nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymų nuostatoms. Be to, iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui priklausantis pastatas yra vienintelis sklype esantis jam priklausantis pastatas, kuris yra savarankiškas ir su niekuo kitu nesusijęs, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovui priklausantis pastatas yra priklausinys – nepagrįsti. Byloje nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pastatas turi nuolatinį funkcinį ryšį su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, t. y. ar realiai pastatas yra kokio nors kito daikto priklausinys.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 str., yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-05-08 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-273/2013 pažymėjo, kad kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003-03-06 sprendime, priimtame byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41510/98), „Nuosavybė“ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme gali būti tik bet koks realus turtas, įskaitant ir reikalavimus, kuriais remdamasis pareiškėjas gali teigti, turįs bent „teisėtų lūkesčių“, kurie bus įgyvendinti. Be to, teisinio saugumo principas – yra ir vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teismas pažymi, kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2008-12-24 nutarimai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, derindama Projektą ir pritardama jo teikimui tvirtinti, formavo ieškovo teisėtus lūkesčius, kad sklypas bus jam parduotas, o skundžiamo aktai ieškovo teisėtus lūkesčius pažeidžia.

Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, jog žemės sklypo prie pastato Lakūnų pl. 83, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo inicijuotas asmens, turinčio iniciatyvos teisę, parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas ir patikrintas teisės aktuose nurodytuose institucijose, patvirtintas kompetetingo viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Atsakovė, suderinusi ir pateikusi teigiamą žemės sklypo prie pastato Lakūnų pl. 83, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimo išvadą, ieškovui sukėlė teisėtus lūkesčius manyti dėl žemės sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka, o atsakovės Raštas bei Sprendimas, kuriais atsisakyta sudaryti su ieškovu suformuoto žemės sklypo prie pastato, skirto pastato ekspoatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka yra nepagrįsti, todėl naikintini (CPK 178 str.).

Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 25-29 straipsniuose įtvirtintos žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirtys: žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio ir kitos paskirties žemė. Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas: visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; rekreacines teritorijas; bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas: naudingųjų iškasenų teritorijas; teritorijas krašto apsaugos tikslams; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; atskirųjų želdynų teritorijas. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Nr. 3D-37/D1-40 įsakymu „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ 21 punktą, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos – tai žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Ginčo žemės sklypui buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Aprašo 21 punkte nustatyta, jog susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos – žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Trečiasis asmuo, Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypas Lakūnų pl. 83, Kaune, pagal Bendrąjį planą patenka į didelio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje galimas ir žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.

Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais bei būdais ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams ekspoatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo žemės sklypas yra suformuotas prie įregistruoto pastato – dyzelinės elektros pastotės, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio ir įvertinus bylos duomenis, ieškovo atstovės paaiškinimus, kad ieškovas ketina pastatą naudoti pagal jo paskirtį ir nesant priešingų įrodymų (šiuo metu pastatas yra 70 proc. nusidėvėjęs), nėra jokio pagrindo teigti, jog šio pastato eksploatacija pagal paskirtį negalima. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti“ (LAT 2014-04-25 nutartis Nr. 3K-3-242/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypą, tokiu būdu suvaržomos jo, kaip pastatų savininko, teisės. Atsakovės siekis pripažinti pastatą priklausiniu, paneigtų ieškovo teisėtai įgytą nuosavybės teisę į pastatus.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, panaikinus skundžiamus aktus, atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu P. A. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. bylos tomas 1, b.l. 64) ir 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. bylos tomas 2, b.l. 8-11, 12) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. 8SD-2369-(14.8.125.E.).

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-29 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1744-(8.5.).

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškovu P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) suformuoto prie pastato – dyzelinės elektros pastotės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.