Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis K. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tarp jo ir draugo G., kuriam kaltinamasis leido naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis garažo patalpomis, įvyko konfliktas. Tarp kaltinamojo ir G. buvo susitarimas, kad kaltinamasis G. leidžia naudotis garažo patalpomis, tačiau už tai G. tvarko kaltinamojo automobilius. Sugedus abiem kaltinamojo automobiliams G. jų nesutaisė, todėl kaltinamasis jo pareikalavo išsikelti iš kalinamajam priklausančių garažo patalpų. Kaltinamasis G. pagrasino, kad jeigu pastarasis neišvarys iš garažo automobilių, kaltinamasis automobilius sudaužys. Tiksliai nepamena kada, bet galėjo būti 2021 m. gruodžio mėnuo, kaltinamasis atsineštu kirviu sukapojo, jo manymu, G. priklausantį automobilį. Vėliau sužinojo, kad tas automobilis priklausė ne G., o V. D. Buvo pavartojęs alkoholio, susinervinęs, todėl taip ir pasielgė. Retai vartoja alkoholį, ateityje neplanuoja tokiu būdu spręsti konfliktų. Nukentėjusiojo yra atsiprašęs, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, gailisi dėl tokio savo poelgio.

3. Nukentėjusysis V. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paliko prie garažo sugedusį automobilį. Po savaitės jam paskambino ir pasakė, kad automobilis sukapotas. Kai atvyko prie automobilio, pamatė, kad bagažinė, sparnas sukapoti, langai išdaužyti, durelės sudaužytos. Planavo automobilį remontuoti, tačiau kai buvo paskaičiuota automobilio remonto sąmata, suprato, kad automobilis neremontuojamas. Jis automobilį pardavė į supirktuvę kaip metalo laužą, už jį gavo 200 Eur. Šiuo metu yra nusipirkęs kitą tokį patį automobilį, mokėjo 1 800 Eur. Su kaltinamuoju susitaikė, susitarė, kad kaltinamasis atlygins 1 200 Eur jo patirtą žalą, mokės kas mėnesį po 150 Eur. Moralinės žalos dėl įvykio jis nepatyrė.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. V. D. pareiškimo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 10 d. V. D. paliko automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti (duomenys neskelbtini), G. D. ir K. G. Antradienį, 12.00–14.00 val. jam paskambino G. D. ir pasakė, kad K. G. būdamas girtas su kirviu sukapojo jo automobilį. Atvykęs apžiūrėjo automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilio visos dalys yra apgadintos. Automobilio vertė rinkoje apie 2 000 eurų. Šiai dienai dokumentų, pagrindžiančių žalą, neturi (1 t., b. l. 1).

6. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra nuosavas garažas, kuris priklauso K. G., gyv. (duomenys neskelbtini), žmonai R. G. Ji yra vaikystės draugė, kuri leido naudotis garažo patalpomis savo reikmėms. V. D. yra jo draugas, jis paprašė pataisyti jo automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės gedimus. Susitarė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. paliks automobilį iki jis bus sutaisytas. 2021 m. gruodžio 10 d. vakare, tiksliai nepasakys kuriuo metu, paliko automobilį kieme prie garažo (duomenys neskelbtini). Automobilis pravažiavimui netrukdė, buvo paliktas tvarkingai. Šiame garaže retkarčiais būna ir K. G., jis atvysta tiesiog praleisti laiko. 2021 m. gruodžio 10 d. K. G. taip pat buvo garaže, tačiau nieko nesakė, nekonfliktavo. Baigęs savo darbus išvyko. 2021 m. gruodžio 14 d. ryte, neatsimena tikslaus laiko, atvyko prie garažo ir prie jo pamatė toje pačioje vietoje stovintį VOLVO S80, kurį paliko V. D., tačiau automobilis buvo išoriškai sugadintas, išdaužytais stiklais, panašu į sukapojimą kirviu. Iškart apie tai pranešė automobilio savininkui. Kadangi buvo susijaudinęs, nenorėjo iškart parodyti automobilio savininkui, dėl to susitarė susitikti kitoje vietoje. Pasiūlė nupirkti iš jo automobilį, paaiškino, kad jis yra sugadintas. Kai pirmą kartą atvyko ir pamatė sugadintą automobilį, iškart suprato, kad tai K. G. darbas, nes jis neblaivus elgiasi neadekvačiai. Kai kartu su V. D. atvyko prie garažo, pranešė apie tai 112. Atvykus pareigūnams, K. G. prisipažino kirviu sukapojęs automobilį, paaiškino, kad automobilis pasitaikė ne laiku ir ne vietoje. Kaip suprato, susipyko su žmona, o pyktį išliejo ant automobilio. Jis daugiau su K. G. nekalbėjo, neskambino. Vieta, kurioje stovėjo automobilis, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (1 t., b. l. 52-54).

7. Kaip liudytoja apklausta R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra K. G. sutuoktinė, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji turi nuosavybės teise priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra požeminis garažas. Tą namą jie su sutuoktiniu įsirenginėja ir ten negyvena. Ji labai seniai pažįsta G. D., kuriam draugišku susitarimu leido naudotis minėtu garažu. Su G. draugiškai susitarė, kad jis naudojasi jai priklausančiu garažu, ten jis taisė automobilius, iš jo jokios nuomos ar panašiai neima, tik sutaiso jos automobilius, kai sugenda ir susimoka komunalinius mokesčius, taip pat susitarė, kad kiemo neapkrautų automobiliais. Tačiau G. nesilaikė susitarimo. Datos neprisimena, todėl tiksliai nurodyti negali, į namą nuvyko K. G., kuris pamatė, kad kiemas yra užkrautas automobiliais, jo automobilis nėra tvarkomas, nors buvo prižadėjęs sutvarkyti ir liepė G. juos išsivaryti, kiek jai žinoma, iš jų pasakojimų, K. liepė išsivaryti iš kiemo automobilius, nes juos sukapos, o G. D. pasakė, kad jis gali kapoti, vis tiek į metalo laužą priduos. Todėl K., galvodamas, kad tas Volvo automobilis priklauso G., jį sukapojo kirviu, nes jie sukonfliktavo. Jos manymu, K., jeigu būtų žinojęs, kad automobilis „VOLVO“ priklauso ne G., tikrai jo nebūtų kapojęs ar kitaip apgadinęs. Ji įvykyje nedalyvavo, nes įvykio dieną buvo darbe, todėl situaciją žino tik iš pasakojimų. Jos manymu, šis incidentas įvyko tik dėl K. ir G. nesutarimų, ir todėl nukentėjo trečias žmogus, t. y V. V. D. jai nėra pažįstamas, jo nėra mačiusi, su juo bendravusi. Jie su G. buvo per pusę pirkę „Fiat Ducato“ autobusą, jis jį pasiėmė be jos leidimo ir teigė, kad parduos, o gautais pinigais padengs už sugadintą „VOLVO“ automobilį, tačiau iki dabar nėra jokių žinių apie tą autobusiuką, po to rašė SMS žinutes, kad jis autobusą pasiėmė už K. skolas. Prie apklausos pateikia SMS žinutes, kurias siuntė G. ir minėjo, kad autobusiuko pardavimo pinigais padengs skolą už „VOLVO“ (1 t., b. l. 56–58, 59–67).

8. Iš BIRT ataskaitos žiūryklės (ROIK 0121000799773) duomenų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. 14.15 val. registruotas pranešėjo G. D. pranešimas, kad 2021 m. gruodžio 14 d. 14.10 val. atvykęs į garažą, (duomenys neskelbtini), rado galbūt kirviu apgadintą kliento V. D. VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, visi įvykio dalyviai buvo vietoje, K. G. pripažino apgadinęs VOLVO S80 automobilį ir pažadėjo atlyginti žalą. V. D. sutiko, kad jam būtų atlyginta žala, nuo pareiškimo atsisakė (1 t., b. l. 10–12).

9. Iš 2021 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Matomas namas, aptvertas metaline tvora, prie kurios auga gyvatvorė. Pro aptverto namo vartus patenkama į kiemą, kuriame stovi (duomenys neskelbtini), plytinis namas dviejų aukštų su garažu. Taip pat namo kieme matomas pilkos spalvos automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbulas yra apgadintas, matomi kėbulo įlenkimai, išdaužti automobilio stiklai, aplinkui automobilį matomos stiklo šukės, neišdaužti tik kairės pusės abiejų durelių stiklai. Taip pat kieme stovi dar trys automobiliai, kurie nėra apgadinti. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, liudininkų nenustatyta, įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. Apžiūrint automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi minėtu adresu, matoma, kad yra įlenktas automobilio bagažinės dangtis, išdaužtas galinis stiklas, galinis dešinės pusės žibintas, įlenkta galinė dešinės pusė arka, įlenktos dešinės pusės abejos durelės ir išdaužti abiejų durelių stiklai, nulaužtas dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlis su rėmu, išdaužtas priekinis dešinės pusės žibintas, išdaužtas priekinis stiklas. Bendra automobilio daiktų tvarka nepažeista, iš automobilio niekas pavogta nebuvo. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 13–14, 15–21).

10. Iš 2021 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai pridėti prie 2021 m. gruodžio 15 d. skundo, prašymo, pareiškimo. „2021_1214_150446_005“, „2021_1214_150603_005“, „2021_1214_151103_006“, „2021_1214_151713_008“: 1) vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1214_150446_005“, vaizdo įraše matosi, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, gatvėje stovi „Audi“ ir „Volvo“ automobiliai, šalia jų trys vyrai. Policijos pareigūnai eina link vyrų. Policijos pareigūnas klausia kas nutiko, vyriškis juodais plaukais, mėlynos spalvos striuke ir tamsiomis kelnėmis pasakoja, kad čia nuomojasi patalpas iš vienos moters, bet buvo išvažiavęs savaitgalį, vyras davė patraukti mašiną 10 minučių, bet jos nepatraukė, nes yra sutartis, žmonai pasakė, sakė, kad viskas normaliai, jis prigėręs visada bušavoja. Na ir šiandien atvažiavo, pamatė tokį automobilį. O tai yra jo kliento mašina. Policijos pareigūnas klausia, ar jis taisė kliento automobilį, jis atsako, kad taip. Policijos pareigūnas paklausia, kur tas klientas, vyriškis tamsiais plaukais ir mėlyna striuke parodo į šalia stovinį vyrą, kuris trumpai kirptas, su tamsia striuke, iš striukės matosi kapišonas, pilkos spalvos. Vyriškis tamsiais plaukais ir mėlyna striuke sako, kad nenori eiti į vidų, nes jis geria nuo penktadienio. Policijos pareigūnas paklausia, koks asmens vardas, vyriškis nurodo, kad K. G. Pareigūnas eina į namo kiemą, kieme, kairėje pusėje stovi „Volvo“ automobilis, pareigūnas prieina prie automobilio, matosi išdaužyti jo langai, nulaužtas veidrodėlis, aplankstytas. Vyriškis mėlyna striuke nurodo, kad nežino, kodėl būtent šį automobilį, o ne kitą. Pareigūnas klausia, kodėl ten laikė automobilį, vyras atsako, kad čia tvarko automobilius, su K. G. žmona pasirašę sutartėlę. Sutartis pasirašyta prieš mėnesį metams laiko. Pareigūnas klausia, ar vyriškis su juo turėjo konfliktą, vyras nurodo, kad prašė K. G. pas jį patraukti mašiną (žodžiai nesuprantami). Pareigūnas eina į namą, beldžia į duris, po to pareigūnai nueina į rūsį, atsidaro duris, už durų stovi vyras su apsmukusia kepure ant galvos, su kuriuo kalba policijos pareigūnas. Vyras su kepure aiškina, kad nieko neatsitiko, apsipyko su draugais ir viskas. Pareigūnas paklausia, kodėl automobilis toks, o vyras atsako, kad jie sakė, jog metalo laužas ta mašina. Jie patys pasakė, kad gali daužyti. Pareigūnas klausia vyro su kepure, ar jis paėmė ir sudaužė, o vyras su kepure atsako, kad taip. Vyras su kepure pasakoja, kad apsipyko ir liepė išsivaryti jiems tuos grabus visus, nes visas kiemas yra užvarytas. Vyras su kepure pasakoja, kad jie pasakė, jog ten metalo laužas, į metalo laužą priduos, tai gali sudaužyti. Pareigūnas klausia „tai paėmėt ir sudaužėt?“. Vyras su kepure atsako „nu taip, nu“. Pareigūnas klausia, ar norėjo priduoti, o vyras su kepure atsako, kad ne jo, kaip jis priduos. Pareigūnas klausia vyro su kepure, ar jis žino, kad, jeigu jie pareiškimą parašys ant jo, kad byla bus pradėta, o vyras atsako, kad žino. Pareigūnas klausai vyro su kepure, ar buvo tarp jų konfliktas, o vyras atsako, kad toks per telefoną, dėl mašinų, kad užstatė visą kiemą. Buvo susitarę kitaip, kad leis naudotis garažiuku, o jie mašinas sutvarko, o gavosi visai kitaip. Vaizdo įrašas nutrūksta; 2) vaizdo įrašas „2021_1214_150603_005“, įraše užfiksuotas namo kieme stovintis „Volvo“ automobilis, kuris yra apgadintas, išdaužtas dešinės pusės žibintas, galinis langas, šoniniai langai, visa dešinė pusė automobilio, taip pat nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, išdaužtas priekinis langas. Vaizdo įraše užfiksuotas tas pats pokalbis su vyru su kepure, kaip ir prieš tai aprašytame įraše. Po to pareigūnas vyro su kepure paklausia, jeigu susitars tarpusavyje, ar sutinka atlyginti padarytą žalą. Vyras atsako, kad yra linkęs, kad taikiai viskas praeitų. Policijos pareigūnas prieina prie nukentėjusiojo asmens ir paklausia, ar nori, kad būtų byla pradėta, ar sutinka, kad jis geranoriškai atlygintų padarytą žalą, asmuo atsako, kad gali atlyginti. Vaizdo įrašas nutrūksta; 3) vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1214_151103_006“, vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjęs asmuo prieina prie vyro su kepure ir susipažįsta. Pareigūnas vyrui su kepure paaiškina, kad tai yra to asmens automobilis. Pareigūnai paaiškina padarytos veikos pasekmes ir klausia, ar susitars abu geranoriškai. Vaizdo įrašas nutrūksta; 4) vaizdo įrašas pavadinimu „2021_1214_151713_008“, įraše užfiksuota, kaip nukentėjęs vyras išeina iš garažo. Asmenys parodė, kad susitarė ir vakare susiskambins. Pareigūnai užsirašo nukentėjusio asmens kontaktus. Vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 24–28).

11. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. el. paštu pateikė 2 susirašinėjimo nuotraukas (1 t., b. l. 44–45, 46–49).

12. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23).

13. Iš 2021 m. gruodžio 22 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ darbo užsakymo-sutarties nustatyta, kad automobilio VOLVO S80 ((duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), numatomų darbų (remonto, dažymo) kaina: stogas (remontas, dažymas), 300 Eur; galinė bagažinė (dažymas + vidus), 180 Eur; dešinė „toike“ (remontas, dažymas), 120 Eur; durys Gal. D. (dažymas + vidus), 160 Eur, durys Pr. D. (dažymas + vidus), 160 Eur; Pr. D Sparnas (dažymas), 120 Eur; G. Bamperis (dažymas), 150 Eur; K. Gl. Sparnas (dažymas), 120 Eur; Pr. Kapotas (dažymas), 160 Eur; D. veidrodėlis (dažymas), 40 Eur; išrinkimas-surinkimas, 280 Eur, viso 1 780 Eur. Dalių kaina: priekinis + galinis stiklas, 160 Eur; X2 Durys dešinės, 80 Eur; priekinis d. stopas, 25 Eur; gal. d. žibintas, 30 Eur, viso 295 Eur (1 t., b. l. 41).

14. Iš 2021 m. gruodžio 22 d. UAB „Š“ sąmatos nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d. buvo apžiūrėtas ir įvertintas automobilis VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kokia automobilio būklė po vandalizmo. Automobilio cheminis valymas – 299,94 eurai. Darbų trukmė 2 d. d. (1 t., b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

16. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

17. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

18. Kaltinamajam K. G. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. D. duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. D., R. G. duoti parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai.

19. K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, būdamas neblaivus susipyko su G. D. ir liepė jam iš garažo, kuris priklauso K. G., išsivaryti automobilius. G. D. neįvykdžius K. G. reikalavimo, pastarasis pasiėmė kirvį ir sukapojo ten buvusį automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sukapojo, nes manė, kad jis priklauso G. D., su kuriuo K. G. susipyko ir kuriam norėjo atkeršyti. Teisiamojo posėdžio metu analogiškas aplinkybes, susijusias su automobilio sugadinimo būdu ir mastu nurodė ir nukentėjusysis V. D., parodęs, kad paliko sugedusį automobilį remontui, vėliau jam paskambino ir pranešė, kad automobilis yra sugadintas, sukapotas kirviu. Tokias tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai apklaustų G. D. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat detalizuoja baudžiamojoje byloje esantys vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolai, vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

20. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog K. G. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), kieme, šalia garažo, tyčia kirviu sukapojo V. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį langą, kurio vertė 150 eurų, priekinį langą, kurio vertė 100 eurų, dešinės pusės 2 langus, kurių bendra vertė 100 eurų, bagažinės dangtį, kurio vertė 100 eurų, stogą, kurio vertė 150 eurų, dešinės pusės sparną, kurio vertė 30 eurų, galinį ir priekinį dešinės pusės žibintus, kurių vertė 130 eurų, dešinės pusės veidrodėlį, kurio vertė 70 eurų, tuo padarydamas V. D. 830 eurų turtinę žalą.

21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo K. G. veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl K. G. skirtinos bausmės

22. Teismas, skirdamas bausmę K. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

23. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

24. Kaltinamojo K. G. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – K. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis).

26. Teismas taip pat atsižvelgtina ir į K. G. charakterizuojančią medžiagą ­ K. G. yra jauno darbingo amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 111–112), (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas (1 t., b. l. 116), tačiau baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 114–115), susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo.

27. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad K. G. skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu K. G. taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 48 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai.

28. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu su taikomais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

29. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam K. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

30. Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

31. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas V. D. pareiškė 2 385 Eur civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 1 200 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio nukentėjusiojo patirta turtinė žala dėl automobilio sugadinimo, po kurio automobilis nebebuvo tinkamas jį naudoti pagal paskirtį ir nukentėjusysis buvo priverstas jį parduoti į automobilių supirktuvę kaip metalo laužą, yra reali, nėra per didelė ir (ar) neprotinga. Pažymėtina, kad tokio nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos dydžio teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir kaltinamasis, sutiko, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą ir įsipareigojo ją atlyginti. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 200 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

32. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena su Body kamerų vaizdi įrašais, prisegta prie bylos 1 tomo viršelio, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos ir per aštuonis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. D. (V. D.) nusikaltimu padarytą 1 200 Eur dydžio žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. G. aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymosi įstaigoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos ir per aštuonis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. D. (V. D.) nusikaltimu padarytą 1 200 Eur dydžio žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį ir iš K. G. priteisti V. D. 1 200 Eur dydžio turtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.