Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios įmonės „Rolbox“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2165-886/2012 pagal ieškovo UAB „Svela Holding“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei „Rolbox“ iš šios įmonės savininkui R. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys – R. Ū. ir UAB „Svela Real Estate“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Teismas netinkamai taikė CK 6.204 straipsnį, nurodydamas, jog ieškovui pasunkėjus vykdyti susitarimą dėl užtrukusio konteinerių realizavimo, atsakovas turėjo nagrinėti galimybę pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutartį. Pagal CK 6.204 straipsnį pirmiausia dėl sutarties pakeitimo kreipiasi nukentėjusi sutarties šalis, kuriai pasunkėjo vykdymas. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties pakeitimą inicijuoti turėjo ieškovas, kaip nukentėjusi dėl susitarimo vykdymo šalis, suinteresuotas dėl patalpų, kuriose buvo laikomi konteineriai atlaisvinimo. Tokio rašytinio įrodymo ieškovas teismui nepateikė. Teismas, vertindamas atsakovo ir ieškovo susitarimą CK 6.204 straipsnio aspektu, ir vadovaudamasis šia teisės norma priteisiant iš atsakovo ieškovui 8576 Lt peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas.

Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo direktoriaus A. J. paaiškinimas 2012-01-17 posėdžio metu, jog jis 2009 m. balandžio mėn. kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis išsivežtų konteinerius iš jam priklausančių patalpų, gali būti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas, patvirtinantis tokio fakto buvimą. Šios aplinkybės nepatvirtino nei R. Ū. nei atsakovas. Byloje yra tik 2010-01-12 ieškovo direktoriaus A. J. kreipimasis į atsakovą dėl nurodymo išsivežti konteinerius. Tai, jog dar 2009-07-04 susitarimo dėl sumontavimo į konteinerius santechnikos įrangos vykdymas buvo tęsiamas ir šalys dėjo pastangas šį susitarimą realizuoti, patvirtina susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys tarp R. Ū. ir R. J. (t. I., b.l. 132-135). Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo direktoriaus parodymais (2012-01-17 posėdžio protokolas) su R. Ū. 2009-02-09 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis tik šiam bendram projektui vykdyti. Darbu sutartis su R. Ū. nutraukta tik 2010-02-05 (t. II., b.l. 3-4), t.y. kai ieškovo nuomone, šio bendro projekto vykdymas tapo nebeįmanomas.

Atsakovas, siekdamas pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog tiek atsakovas tiek ieškovas vykdė susitarimą, prašė apklausti liudytoją, tačiau teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė.

Aplinkybė, kad atsakovas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aikštelė“ ir naudojo konteinerių saugojimui 150 kv.m. plotą už jį mokėdamas nepriklausomai nuo to, ar šis plotas buvo užimtas ar ne, paneigia teismo padarytą išvadą, jog atsakovas, laikydamas konteinerius ieškovo patalpose siekė išvengti išlaidų už konteinerių laikymą kitoje vietoje.

Teismas teisingai taikė CK 6.204 straipsnį, jį taikydamas kartu su kitomis CK teisės normomis (LR CK 6.208 str., CK 6.158 str.) ir iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nesąžiningais veiksmais siekė praturtėti ieškovo sąskaita.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo direktorius A. J. dar 2009 m. balandžio mėn. reikalavo konteinerius išsivežti (2012-01-17 teismo posėdžio protokolas, A. J. paaiškinimai). Priešingų faktų ar šalių parodymų byloje nėra, todėl teismas pagrįstai rėmėsi A. J. parodymais ir padarė pagrįstą išvadą. Pažymi, kad byloje yra dvi PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už 7 2009 m. vasario-rugpjūčio mėnesius, kurias ieškovas išsiuntė apeliantui 2009-09-11 registruotu paštu.

R. Ū. atleidimas iš darbo niekaip nebuvo susijęs su susitarimo nevykdymu, kadangi susitarimas buvo nevykdomas daug anksčiau nei bando nurodyti apeliantas.

Tai, kad atsakovas iki šiol nėra pasiėmęs konteinerių iš ieškovo patalpų, paneigia paties apelianto argumentus, kad jis buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aikštelė“ dėl konteinerių saugojimo ir mokėjimo už nuomojamą plotą nepriklausomai nuo to, ar laikė ten konteinerius ar ne. Nėra žinoma ar apeliantas jo nurodytoje aikštelėje laiko kokius kitus konteinerius ar kitus daiktus ar nuomojasi aikštelę tuščią, todėl apeliantas pirmosios instancijos teismui galėjo pateikti įrodymus, kad nuomojasi tuščia plotą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Teismas pagrįstai atsisakė apklausi liudytoją, kadangi pastarasis negalėtų patvirtinti ar paneigti buvusio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies nustatė, kad šalių sudarytas žodinis susitarimas turėjo keleto sutarčių elementų: rangos, nuomos ir pasaugos, jungtinės veiklos požymių. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas siekė sudaryti patalpų nuomos ir konteinerių saugojimo sutartį ir tokį susitarimą šalys buvo sudarę. Teismas akcentavo, jog toks sandoris nebūtų buvęs sudarytas savarankiškai, nes atsakovas turėdamas vietą nesumontuotų konteinerių laikymui Užliedžių aikštelėje, neturėjo tikslo nuomoti ieškovo patalpas dvigubai didesne kaina vien tik konteinerių laikymui. Teisėjų kolegija išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus pritaria teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl konteinerių nuomos ir pasaugos. Toliau apylinkės teismas priteisdamas ieškovui 8330 Lt skolą nustatė, kad nuo 2009m. vasario mėn. R. Ū., R. J. ir ieškovo trišalis susitarimas nebuvo vykdomas, nes ieškovui nebuvo pateikti užsakymai montuoti santechniką. Žinodamas, kad konteinerių pardavimas sustojo, ir ieškovui reikalaujant konteinerius išsivežti, konteineriai iš ieškovo aikštelės atsakovo nebuvo išvežami. Teismas tokius atsakovo veiksmus įvertino kaip siekimą pasipelnyti ieškovo sąskaita, siekiant išvengti papildomų išlaidų už konteinerių laikymą kitoje vietoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovas nesiėmė jokių priemonių suderinti su ieškovu tolesnes konteinerių laikymo sąlygas ( C K 6. 204 straipsnis) ir nebendradarbiavo su ieškovu, siekdamas pašalinti pažeisto susitarimo trūkumus ( C K 6. 208 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas toliau laikydamas konteinerius ieškovo patalpose elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir kliudė patalpomis naudotis ieškovui pagal tiesioginę paskirtį ir tuo pažeidė ieškovo interesus bei jo tikslą gauti pelną, nuomojant saugomas patalpas ( C K 6. 158 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovas konteinerių iš ieškovo neišsivežė, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl išlaidų už jo konteinerių laikymą saugomose ieškovo patalpose atlyginimą. Atsižvelgiant į vieno konteinerio užimamą plotą, į tarpus tarp praėjimų ir į tai, kad pravažiavimas naudojamas ne tik patalpų daliai, kurioje laikomi konteineriai, į ieškovo schemoje nurodytą 324 kv. m. plotą, už kurį prašoma priteisti nuomos mokestį jį sumažino iki 200 kv. m. ir priteisė iš atsakovų ieškovui 8330 Lt nuomos skolą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kuriomis remiantis buvo ieškinio dalis patenkinta.

C P K 178 straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo pareiga. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006m. gruodžio 18d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006 yra nurodžiusi, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos.

Nagrinėjamoje byloje aiškiai nustatyta, kad ieškovas UAB „Svela Holding“ ir atsakovo R. J. įmonė „Rolbox“ nei rašytinės, nei žodinės sutarties dėl statybinių konteinerių sandėliavimo nuomos bei jų saugojimo nebuvo sudarę. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą. Ieškovas ieškinį grindė būtent tarp šalių sudaryta žodine nuomos statybinių konteinerių pasaugos sutartimi ir jos pagrindu prašė iš atsakovų priteisti įsiskolinimą už konteinerių nuomą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuomos ir pasaugos prievoliniai santykiai nebuvo susiformavę ir todėl ieškovas pareiškęs ieškinį neįrodė aplinkybių savo reikalavimams pagrįsti, o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, t.y. neturintį faktinio pagrindo. Byloje nenustačius paminėtų šalių sutartinių įsipareigojimų buvimo pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti C K 6. 204 straipsnį reglamentuojantį sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, o taip pat taikyti ir kitas teisės normas reglamentuojančias šalių sudarytų sutarčių nevykdymo teisines pasekmes ir tuo pagrindu iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimus.

Bylos faktiniai duomenys rodo, kad tarp ieškovo UAB „Svela Holding“ ir atsakovo R. J. įmonės „Rolbox“ ir dar trečiojo asmens – R. Ū. buvo sudarytas žodinis susitarimas vykdyti bendrą veiklą, t.y., montuoti santechnikos įrangą į atsakovo konteinerius. Atsakovo tvirtinimu, šiame susitarime nebuvo aptariamos jokios konteinerių saugojimo ir sandėliavimo sąlygos. Byloje priešingų aplinkybių ir paneigiančių atsakovo susitarimo aiškinimą nenustatyta, o ieškovas tokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pareikšto ieškinio ir negrindė, todėl pirmosios instancijos teismas peržengdamas ieškinio ribas nepagrįstai ieškovo ieškinį iš dalies tenkino ir iš atsakovo priteisė 8330 Lt skolą bei ieškovo prašomus priteisti delspinigius.

Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas pakeistinas. Teismo sprendimo dalis patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinį patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje, atmesti ( C P K 329 straipsnio 1 dalis., C P K 330 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. vasario 13d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo individualios įmonės „Rolbox“ ir subsidiariai iš atsakovo R. J. priteista 8330 Lt skolos, 246 Lt delspinigių ir 6 procentų metinės palūkanos nuo 8576 Lt priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 267 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Svela Holding“ panaikinti. Priimti naują sprendimą ir šių patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje ieškovo UAB „Svela Holding“ ieškinį atmesti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.